Būdvardžio kartojimas

Trumpai prisiminkime, ką jau žinome apie būdvardį.

Būdvardis – daikto kokybinį požymį nurodanti kalbos dalis, kaitoma giminėmis, skaičiais, linksniais ir laipsniais, turinti įvardžiuotinių formų, sakinyje atsakanti į klausimus koks?, kokia?:

žalias, žalia žalio, žalios žali, žãlios žalesnis, žalesnė žaliasis, žalioji

Būdvardžiai kaitomi skaičiais:

geras – geri gera – geros gražus – gražūs graži – gražios medinis – mediniai medinė – medinės

Būdvardis derinamas su daiktavardžiu, todėl jo skaičius tas pats kaip daiktavardžio:

geras vaikas – geri vaikai gražus namas – gražūs namai medinis stalas – mediniai stalai

25.1. Sugalvokite būdvardžius ir suderinkite juos skaičiumi su daiktavardžiais.

1. _______ dangus, _______ debesėliai ir _______ saulė – tai neapsakomas vasaros grožis. 2. _______ gatvės vagoja miestą. 3. Ėmė purkšti _______ lietutis, Katedros aikštę užtvindė _______ skėčiai. 4. _______ žmonės valandų neskaičiuoja. 5. _______ karoliai ir apyrankės puikiai dera su tautiniu kostiumu.

Būdvardžiai kaitomi giminėmis:

geras – gera žalias – žalia gražus – graži medinis – medinė

Su daiktavardžiu būdvardis derinamas ir gimine:

gražus namas – graži mergaitė žalias lapas – žalia skarelė

Kokybiniai būdvardžiai dar turi negimininę formą (bevardę giminę):

gera žalia gražu miela ramu šalta tamsu

Negimininės formos būdvardžiai nelinksniuojami ir su daiktavardžiais nederinami:

Man čia gera. Šiandien šalta.

25.2. Moteriškoji ir negimininė būdvardžių forma

Pagal pavyzdį šalia vyriškosios giminės būdvardžių parašykite moteriškąją ir, jei įmanoma, negimininę formą.

Pavyzdys. Lygus – lygi, lygu.

Sakinyje būdvardis ne toks savarankiškas kaip daiktavardis ir paprastai derinamas su juo. Dažniausiai eina pažyminiu:

Gatvės gale pastatė naują (kokį?) namą.

Gervės išskrido vėlyvą (kokį?) rudenį.

Arba tariniu:

Varlė yra žalia. Naktis yra tamsi. Lapė yra ruda.

25.3. Perrašydami sakinius atskliauskite būdvardžius ir suderinkite su daiktavardžiais. Virš būdvardžių nurodykite, į kokį klausimą atsako.

1. (Žalia) žolėje raudonavo išsirpusios žemuogės. 2. (Karšta) dieną labiausiai atgaivina stiklinė (šaltas) vandens. 3. Kas padės (vienišas) vilkui? 4. Per pamoką žiūrėjome (įdomus) filmą. 5. Pakelk akis į (žvaigždėtas) dangų.

Taip pat prisiminkite, kad daiktavardis ar jį pakeičiantis įvardis glaudžiai susijęs su būdvardžiu vadinamuosiuose dvejybiniuose linksniuose: kokio linksnio yra daiktavardis arba įvardis, toks turi būti ir būdvardis:

Jonas (jis) yra laimingas.

Seniai nemačiau Jono (jo) tokio laimingo.

Jonui (jam) niekas netrukdo būti laimingam.

Joną (jį) visada matau laimingą.

25.5. Raskite tekste būdvardžius ir remdamiesi pavyzdžiu juos išnagrinėkite.

Pavyzdys. Geras – būdv., vyr. g., vns. V.

1. Sausa žolė užsiliepsnojo akimirksniu. 2. Gudruolė lapė puikiai mėtė savo pėdsakus. 3. Šaltas sausis leido žiemai parodyti savo baisius nasrus. 4. Savo mokyklinius sąsiuvinius laikau raudoname aplanke. 5. Šiemet gali prireikti ir žieminių batų, ir šiltų drabužių. 6. Ar šimtakojis tikrai turi šimtą mažyčių kojų?

Penktoje klasėje tik susipažinome su pagrindinėmis būdvardžių grupėmis – kokybiniais ir santykiniais būdvardžiais. Šiais metais juos panagrinėsime išsamiau.

Būdvardžiai, kurių reiškiama ypatybė (kokybė) yra kintama ir gali būti įvairiai vertinama, vadinami kokybiniais.

Šiai grupei priklauso beveik visi būdvardžiai su galūnėmis -(i)as, -(i)a; -us, -i:

mažas, maža žalias, žalia laimingas, laiminga gražus, graži

Aptarkime kokybinių būdvardžių ypatybes.

• Kaitomi giminėmis (geras, gera), skaičiais (geras, geri), linksniais (geras, gero, geram).
• Laipsniuojami (geras, geresnis, geriausias).
• Turi įvardžiuotinių formų (gerasis, geroji).
• Turi negimininę formą, kuri dar vadinama bevarde gimine (man gera).
• Gali prisijungti priklausomųjų žodžių (labai geras, nepaprastai geras).
• Iš kokybinių būdvardžių su priesaga daromi abstraktieji daiktavardžiai (gerumas) ir prieveiksmiai (gerai, gražiai).

25.6. Sugalvokite kuo daugiau kokybinių būdvardžių daiktavardžiams apibūdinti.

Medis, stogas, lietus, voverė, grybas, mergaitė, diena, knyga.

Kiti būdvardžiai reiškia ypatybę, kuri visiems ir visada ta pati: medinis stalas (man, jums, jiems; šiandien, pernai; nei mažiau, nei daugiau), vakarinis filmas, pieniški ledai, lininė suknelė.

Tokie būdvardžiai vadinami santykiniais. Tai vediniai ir dūriniai su galūnėmis -is, -ė:

medinis, medinė gintarinis, gintarinė margasparnis, margasparnė trikampis, trikampė

Santykiniai būdvardžiai nelaipsniuojami, neturi įvardžiuotinių ir negimininių formų, neprisijungia priklausomųjų žodžių.

25.7. Kiekvienam daiktavardžiui sugalvokite tinkamiausią santykinį būdvardį.

Apyrankė, siena, užtvanka, valtis, šarvai, kepurė, kardas, drugelis, blynai, puodas.

25.8. Nurašykite sakinius ir suraskite būdvardžius. Kokybinius pabraukite viena linija, santykinius – dviem.

1. Dovanų maišelyje gulėjo juodas telefonas raudona nugarėle. 2. Mediniai žaislai ir gražūs, ir nekenkia sveikatai. 3. Tos mūsų auklėtojos geležinė kantrybė. 4. Visą vakarinę ežero pakrantę dengė purus gelsvas smėlis. 5. Sėsime prie stalo, kai patekės vakarinė žvaigždė. 6. Akmena ties Kaltinėnais šalta ir akmeninga.

25.9. Pasakykite, jūsų manymu, tinkamiausią būdvardį.

1. Čia mano gimtinė, čia man gyventi _______ . 2. Sodo gale augo _______, _______ obelis, sodinta dar senelio. 3. _______ žuvytės nardė po akvariumą. 4. Galingas ciklonas į mūsų šalį atnešė _______ sniegą. 5. Kačiukai miegojo susirietę _______ guolyje. 6. _______ dangus pranašavo šaltą naktį.

Būdvardžiai linksniuojami taip pat, kaip ir daiktavardžiai, tik yra vienas skirtumas: vyriškosios giminės vienaskaitos naudininkas visada turi galūnę -am. Ji gali būti ir po minkštojo, ir po kietojo priebalsio:

juodam žaliam dideliam gudriam

25.10. Išlinksniuokite žodžių junginius.