Šioje temoje MES:
- aptarsime Lietuvõs padėtį iš šalies pasitraukus prezidentui A. Smetonai;
- sužinosime, kaip buvo vykdoma Lietuvos sovietizacija;
- išsiaiškinsime, kaip Lietuvà buvo įtraukta į SSRS sudėtį.
Padėtis šalyje pasitraukus Antanui Smetonai ir Liaudies vyriausybės sudarymas
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Lietuvos visuomenė prieštaringai vertino 1940 m. birželio antrosios pusės politinius įvykius?
Lietuvojè kilo didžiulis pasipiktinimas, kai išaiškėjo, kad, neįspėjęs tautos, iš šalies pasitraukė A. Smetona. Istorikas Zenonas Ivinskis (1908–1971) dienoraštyje rašė: „Bet daugiausiai smerkiamas, nes visų visur ypač plačiai žinoma, Smetonos išbėgimas. Keikia ir kolioja jį visokiais žodžiais net kaimo žmonės.“ Padėtį sunkino tikrosios situacijos nežinojimas. Tam įtakos turėjo Lietuvos aukštų pareigūnų, pirmiausia, laikinai prezidento ir ministro pirmininko pareigas einančio A. Merkio, raginimai kuo nuoširdžiausiai sutikti Soviẽtų Są́jungos kariuomenę (1 šaltinis). Tikėtasi, kad pavyks išlaikyti šalies nepriklausomybę net ir įžengus sovietų kariuomenei.
Sovietai skubėjo pasinaudoti tokia padėtimi, nes jų tikslas buvo prijungti Lietuvą prie Sovietų Sąjungos. Siekdami sudaryti įspūdį, kad lietuvių tauta pati norinti įstoti į Soviẽtų Sąjungą, sovietai Lietuvoje siekė suformuoti marionètinę Liáudies vyriausýbę (21.1 pav.). Pagal sumanymą jos gretas iš pradžių turėjo sudaryti ne pogrindinės Lietuvos komunistų partijos nariai, bet visoje Lietuvoje žinomi inteligentai, kurie dar prieš okupaciją artimai bendravo su sovietų pasiuntinybės darbuotojais Kaunè ar veikė išvien su komunistais, labai palankiai vertino Sovietų Sąjungą ir jos vykdomą politiką, kritikavo autoritarinį A. Smetonos valdymą.
- 1
- 2
- 3
- 4
- 5
- 6
- 7
- 8
Kandidatus į Liaudies vyriausybės narius, remdamiesi Sovietų Sąjungos pasiuntinybėje Kaune sukaupta Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų kartoteka, parinko birželio 15 d. pavakare iš Maskvõs į Kaũną atvykęs Sovietų Sąjungos ypatingasis įgaliotinis Vladimiras Dekanozovas (1898–1953, 21.2 pav.) ir Sovietų Sąjungos pasiuntinys Lietuvoje Nikolajus Pozdniakovas (1900–1948, 21.3 pav.). Pastarasis gerai nusimanė apie Lietuvos visuomenės gyvenimą, asmeniškai pažinojo daug įvairių visuomenės ir kultūros veikėjų.
Kaip V. Dekanozovas ir N. Pozdniakovas susiję su dramatiškais 1940 m. vasaros Lietuvos politiniais įvykiais?
Kai kurie ministrai buvo pasirinkti iš Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti (ilgametis draugijos pirmininkas buvo rašytojas V. Krėvė-Mickevičius). Pasirinkti veikėjai turėjo ryšių su pasiuntinybe ar komunistais inteligentais. Iš A. Merkio kabineto narių prosovietinėje vyriausybėje buvo paliktas tik finansų ministras Ernestas Galvanauskas (1882–1967) ir laikinai krašto apsaugos ministro pareigas einantis Vincas Vitkauskas (1890–1965). Naujausi istorikų tyrimai rodo, kad E. Galvanauskas vienintelis iš visų Liaudies vyriausybės narių neturėjo nieko bendra su sovietais. Jį įtraukdami sovietai siekė sukurti kuo palankesnį įspūdį apie vyriausybę. Visi ministrai, išskyrus Leoną Koganą, buvo lietuviai. Po kelių dienų tokiu pačiu būdu Liaudies vyriausybės buvo sudarytos Lãtvijoje ir Èstijoje.
1940 m. birželio 17 d. prezidento pareigas einantis A. Merkys pasirašė aktą, pagal kurį buvo patvirtinta Justo Paleckio (1899–1980) pristatyta Liaudies vyriausybė. Pats A. Merkys atsistatydino. Lietuvos konstitucijoje buvo teigiama, kad laikinai šalies prezidento pareigas einantis asmuo negali skirti naujo vyriausybės vadovo. Taigi šiuo atveju A. Merkys nusižengė konstitucijai, nors nė viena politinė šalies jėga viešai neprieštaravo tokiam Lietuvõs Respùblikos Konstituciją pažeidžiančiam aktui. Naująją vyriausybę pripažino dauguma Lietuvos politinių jėgų ir užsienio valstybių.
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu suformuota Liaudies vyriausybė?
- Keliais sakiniais apibūdinkite Liaudies vyriausybės narius.
Liaudies vyriausybės veiksmai
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl Liaudies vyriausybės veikla sulaukė prieštaringų vertinimų?
Birželio 17 d. J. Paleckis eiti ministro pirmininko pareigas paskyrė V. Krėvę-Mickevičių, o pats laikinai užėmė prezidento postą. Be vidaus reikalų ministro Mečislovo Gedvilo (1901–1981), kuris nuo 1934 m. priklausė Lietuvos komunistų partijai (LKP), kurį laiką Liaudies vyriausybėje komunistų nebuvo. Savo darbo pradžioje Liaudies vyriausybės nariai prisiekė šalies konstitucija, pasižadėjo ginti Lietuvos nepriklausomybę. J. Paleckis užtikrino, kad bus išlaikyta Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, Lietuvos nepriklausomybė ir bus vykdoma savarankiška politika, išlaikytos demokratinės teisės ir laisvės.
Kalbant apie užsienio politiką, pirmiausia buvo pasisakyta už glaudžius ir draugiškus diplomatinius Lietuvos santykius su SSRS. Liaudies vyriausybe, ypač jos vadovu ir užsienio reikalų ministru V. Krėve-Mickevičiumi, tauta pasitikėjo. Naują vyriausybę pripažino Lietuvos Respublikos Seimo prezidiumas, pagrindinės organizacijos, politinės partijos ir užsienio valstybių pasiuntiniai. Liaudies vyriausybės ministrai nuolat tvirtino, kad Lietuva nėra okupuota SSRS, valdžia sudaryta teisėtai. Tokiais veiksmais Liaudies vyriausybė klaidino lietuvių visuomenę ir užsienio valstybes nenurodydama tikrosios padėties. Tuo ji tiesiogiai padėjo sovietams įgyvendinti aneksinius planus Lietuvoje.
Iš tikrųjų Liaudies vyriausybė uoliai vykdė iš Maskvos atsiųstus nurodymus, kuriuos perduodavo sovietų pasiuntinybė ar V. Dekanozovas. Vyriausybė nuo pat savo darbo pradžios griovė Lietuvos valstybingumą: pirmuoju nutarimu amnestãvo politinius kalinius (dauguma jų buvo Lietuvos valdžios nubausti už komunistinę veiklą; pvz., amnestiją gavęs LKP vadas Antanas Sniečkus iš karto buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi); uždraudė Lietuvių tautininkų sąjungą ir Lietuvių tautiško jaunimo sąjungą „Jaunoji Lietuva“, įteisino pogrindinę LKP ir Lietuvos komunistinio jaunimo sąjungą (LKJS).
Liepos 1 d. buvo paleistas smetoninis Seimas. Tą pačią dieną vidaus reikalų ministro įsakymu buvo uždarytos visos nekomunistinės organizacijos. Liaudies vyriausybė panaikino Lietuvos ir Vatikãno konkordatą, liepos 12 d. dėl V. Dekanozovo spaudimo buvo nutarta SSRS valstybiniam bankui perduoti užsienyje laikomą Lietuvos auksą (nepavyko pasisavinti tik Švèdijos ir Šveicãrijos bankuose saugomo Lietuvos aukso).
Liaudies vyriausybė, baigdama griauti Lietuvos nepriklausomybę, pradėjo vykdyti pertvarkas pagal SSRS valdymo modelį. Pradėta kurti liaudies milicija, priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, sustabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla. Birželio pabaigoje imta iš pareigų atleisti apskričių viršininkus, valsčių viršaičius, policijos viršininkus ir kitus. Jų vietas užėmė sovietams ištikimi asmenys, kurie vadovavosi principu „kadrai lemia viską“. Aukštus postus gavo LKP iškelti komunistams prijaučiantys ar kairiųjų pažiūrų asmenys. Liepos pradžioje Liaudies vyriausybės daugumą jau sudarė komunistai. Imta ruoštis visiškam Lietuvos prijungimui prie SSRS.
Liaudies vyriausybės nariai, išskyrus E. Galvanauską, nors ir matė tikrąją padėtį, toliau ėjo savo pareigas. Liepos pradžioje Maskvojè pasikalbėjęs su V. Molotovu ir sužinojęs tikruosius sovietų planus dėl Lietuvos, V. Krėvė-Mickevičius mėgino atsistatydinti, bet jo prašymas nebuvo patenkintas. Pareigas jis ėjo iki rugpjūčio pabaigos, kai savo darbą baigė Liaudies vyriausybė.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite svarbiausius Liaudies vyriausybės darbus.
- Kodėl Liaudies vyriausybė skubėjo priimti daug nutarimų?
Rinkimai į Liaudies seimą ir pagrindiniai Liaudies seimo nutarimai
AKTUALU! Kodėl okupacijos pradžioje Lietuvoje buvo surengti naujo Seimo rinkimai?
Liepos 6 d. Liaudies vyriausybė priėmė Liáudies seimo rinkimų įstatymą, pagal kurį nauji Seimo rinkimai turėjo įvykti liepos 14 dieną. Nors šis įstatymas skelbė, kad kandidatus į Seimą galėjo kelti apskričių darbo žmonių susirinkimai, iš tikrųjų rinkimuose galėjo dalyvauti vienintelės LKP atstovai. Kad nekiltų visuomenės pasipriešinimo, valdžia gyventojus ragino balsuoti už naujai suburtą Lietuvos darbo liaudies sąjungą (LDLS), už kurios slėpėsi tie patys komunistai ir žinomi visuomenės veikėjai, kurių politines pažiūras okupacinė valdžia gerai žinojo. Kadangi rinkimai turėjo būti suorganizuoti kuo greičiau, kai kurie asmenys tik iš spaudos sužinojo, kad jų pavardės įtrauktos į kandidatų sąrašus.
Per rinkimų agitaciją valdžia daug dėmesio skyrė propagandai (21.4 pav.). Liaudies vyriausybės nariai, Liaudies seimo kandidatai viešai užtikrindavo, kad rinkimai vyks demokratiškai, Lietuva išliks nepriklausoma, bus išsaugotas litas. Jie neigė kalbas apie tai, kad bus steigiami kolūkiai. Imta viešai skelbti: „Asmenys, kurie nebalsuos, yra liaudies priešai. Tokiems asmenims nėra vietos darbo Lietuvoje.“ Tokiais liaudies priešais, visų pirma, buvo vadinami tautininkai ir A. Smetonos Lietuvoje aukštus postus užėmę valdininkai. Be to, prieš pat rinkimus, liepos 11–12 d., siekdama išvengti galimų trukdžių, sovietų valdžia suėmė kelis šimtus žinomų šalies veikėjų.
Oficialiais duomenimis, liepos 14–15 d. rinkimuose į Liaudies seimą dalyvavo 1 386 600 piliečių – t. y. 95,51 proc. visų rinkėjų, iš jų 99,19 proc. balsavo už Lietuvos darbo liaudies sąjungos kandidatus. Išrinkti 79 asmenys (matyt, per skubėjimą neapsižiūrėta, kad vieno iš kandidatų nebuvo tarp gyvųjų). Remiantis rinkimų įstatymu, „išrinktais liaudies atstovais laikomi tie kandidatai, kurie gavo balsų daugumą“. Išlikę duomenys rodo, kad maždaug pusė kandidatų surinko mažiau nei pusę galimų balsų. Rinkėjų aktyvumo nepavyko padidinti balsavimo metu jų pasuose dedant antspaudus (21.5 pav.).
Kodėl per rinkimus į Liaudies seimą pasuose to meto valdžia dėjo antspaudus?
Rinkimų įstatymas įpareigojo apylinkių ir apygardų komisijas suskaičiuoti ir protokole surašyti, kiek balsų gavo kiekvienas kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija, vykdanti komunistų partijos ir Maskvos valią, neviešino šios informacijos ir melagingai paskelbė, kad išrinkti visi kandidatai – taigi Liaudies seimo rinkimų rezultatai buvo suklastoti. Liepos 14–15 d. suklastoti rinkimai taip pat įvyko Latvijoje ir Estijoje.
Po Seimo rinkimų komunistai surengė kelis mitingus ir susirinkimus, per kuriuos buvo reiškiama „liaudies valia“ – iš Seimo reikalauta, kad šis nutartų prisijungti prie SSRS. Tas pats scenarijus vyko Latvijoje ir Estijoje. Liepos 21 d. į pirmąjį posėdį susirinkę trijų Báltijos šalių Liaudies seimai priėmė deklaracijas, pagal kurias Lietuvà, Lãtvija ir Èstija turėjo būti priimtos į Sovietų Sąjungą.
Lietuvoje buvo išrinkta 20 asmenų delegacija, kuri turėjo vykti į Mãskvą. Liepos 22 d. Liaudies seimas priėmė žemės nacionalizavimo deklaraciją, pagal kurią visa Lietuvos žemė tapo valstybės nuosavybe, ūkininkai – žemės naudotojais. Liepos 23 d., paskutinę pirmosios Liaudies seimo sesijos dieną, buvo priimta deklaracija dėl bankų ir stambiosios pramonės įmonių nacionalizavimo.
Klausimai ir užduotys
- Apibūdinkite Liaudies seimo sudėtį.
- Kodėl buvo klastojami Liaudies seimo rinkimų rezultatai?
„Stalino saulės“ parvežimas ir kitos pertvarkos Lietuvoje
Perskaitykite šią potemę ir pamėginkite išspręsti nurodytą istorinę problemą.
PROBLEMA: kodėl rašytojas ir Liaudies seimo delegacijos narys P. Cvirka (21.6 pav.) ir kiti nagrinėjamu laikotarpiu panašiai besielgę asmenys dabartinėje Lietuvoje sulaukia prieštaringų vertinimų?
Paskutinę liepos dieną „parvežti į Lietuvą Stalino saulės“ traukiniu į Maskvą išvyko Liaudies seimo delegacija – ji vyko prašyti, kad Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba priimtų Lietuvą į Sovietų Sąjungą. Delegacijoje buvo ir žinomų inteligentų: J. Paleckis (jos pirmininkas), A. Venclova, P. Cvirka, L. Gira, S. Nėris ir kiti. Rugpjūčio 3 d. po delegacijos pirmininko J. Paleckio kalbos Lietuvos prašymas buvo patenkintas (21.7 pav.). Įvykdyta Lietuvos anèksija. Ta proga Liaudies seimo delegacijos narė, žymi lietuvių poetė S. Nėris Maskvoje perskaitė savo kūrinio „Poema apie Staliną“ ištrauką (poema buvo sukurta iš karto po Liaudies seimo rinkimų). Lietuva tapo 14-ąja, Latvija – 15-ąja, o Estija – 16-ąja Sovietų Sąjungos respublika. Trijų Baltijos šalių Liaudies seimai buvo išrinkti nedemokratiškai, jie neišreiškė visos tautos valios, taigi jų nutarimai buvo neteisėti.
Kaip nuotraukoje matomi asmenys susiję su Lietuvos aneksija?
Neatsitiktinai Lietuvos aneksijos įvykiuose dalyvavę asmenys, nepaisant jų nuopelnų kultūros srityje, dabartinėje Lietuvoje sulaukia prieštaringų vertinimų ar net pasmerkimo. 2019 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras padarė išvadą, kad Liaudies seimo delegacijos narys P. Cvirka „savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaborãvo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės ir jos piliečių likimui“. Nuspręsta nugriauti P. Cvirkos paminklą Vilniuje (21.6 pav.), pervadinti panašiai besielgusių asmenų vardais pavadintas gatves ar mokyklas (21.8 pav.).
Pasidomėkite, kodėl 2024 m. Vilniaus valdžia pakeitė Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pavadinimą. Kodėl Lietuvos visuomenė šį įvykį vertino prieštaringai?
Kai tik Lietuva tapo Sovietų Sąjungos sudėtine dalimi, šalyje valdžią galutinai perėmė LKP. Pagal Sovietų Sąjungos modelį imta iš pagrindų pertvarkyti šalies valdymo sistemą: rugpjūčio 25 d. Liaudies seimas buvo pervadintas Lietuvos SSR Aukščiausiąja Taryba, kitą dieną formaliai aukščiausiąja respublikos vykdomąja valdžia buvo patvirtinta Lietuvos SSR liaudies komisarų taryba. Ji pakeitė iki tol veikusią Liaudies vyriausybę. Rugpjūčio 25–26 d. vykusioje nepaprastojoje Liaudies seimo sesijoje patvirtinta sovietinė konstitucija, kuri niekuo nesiskyrė nuo 1936 m. Soviẽtų Sąjungoje priimtos J. Stalino konstitucijos. Respublikos prezidento instituciją pakeitė Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas.
Sparčiai vykdyta sovietizãcija ir kitose srityse: nuo gruodžio 1 d. įsigaliojo sovietiniai įstatymai; pramonės įmonės, kuriose dirbo daugiau nei 20 žmonių, buvo nacionalizuotos. 1940 m. rudenį greta lito įvedus rublį, pakilo kainos, nuvertėjo žmonių santaupos. Nacionalizavus bankus, buvo prarasti visi indėliai. Padidėjo NKVD įtaka šalies gyvenimui. Valdymas rėmėsi teroru: pradėti vykdyti areštai, žmones imta kalinti, tremti.
Pirmieji visuotiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d. – iš Lietuvos ištremta apie 18 tūkst. žmonių, jų daugumą sudarė lietuviai (21.9 pav., 2–4 šaltiniai). Deportãcijų neišvengė ir žydai (21.1 lentelė). Tik 1941 m. birželio 22 d. kilęs Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas nutraukė kiek daugiau nei metus trunkančią pirmąją sovietinę Lietuvos okupaciją.
21.1 lentelė. 1941 m. represuoti asmenys pagal tautybę
Tautybė | Žmonių skaičius | % |
1. Lietuviai | 15 530 | 70 |
2. Rusai | 439 | 2,0 |
3. Lenkai | 3 924 | 17,7 |
4. Baltarusiai | 78 | 0,4 |
5. Žydai | 2 052 | 9,2 |
6. Vokiečiai | 40 | 0,2 |
7. Kiti | 127 | 0,5 |
Kodėl 1941 m. tremties neišvengė ir Lietuvos tautinių mažumų atstovai?
Klausimai ir užduotys
- Kokiu tikslu Liaudies seimo delegacija 1940 m. liepos pabaigoje išvyko į Maskvą?
- Koks 1940–1941 m. Lietuvoje vykdytų pertvarkų tikslas?
- Apibūdinkite Lietuvos visuomenės padėtį pirmuoju sovietmečiu.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kaip Lietuvos gyventojai sutiko Lietuvoje 1940 m. birželio viduryje prasidėjusias pertvarkas?
- Kokį vaidmenį aptariamuoju laikotarpiu Lietuvoje atliko komunistų partija?
- Nurodykite svarbiausius Liaudies seimo darbus ir jų poveikį Lietuvai.
- Dviem argumentais įrodykite, kad Lietuvos įstojimas į SSRS 1940 m. vasarą buvo neteisėtas.
TYRINĖKITE!
Remdamiesi internetu, artimųjų pasakojimais ir žiniomis, argumentuotai įvertinkite Liaudies seimo delegacijos, 1940 m. vasarą vykusios į Maskvą, pasirinktų keturių narių politinę veiklą. Pamėginkite suprasti, paaiškinti jų poelgius.
Darbas su šaltiniais
1 šaltinis
Iš Lietuvos Respublikos prezidento ir ministro pirmininko pareigas einančio Antano Merkio 1940 m. birželio 16 d. per Kauno radiją pasakytos kalbos
Turėdami galvoje pagrindinius gyvybinius mūsų tautos gyvenimo reikalus, būtent, taikos ir ramaus kūrybinio darbo būtiniausias sąlygas, mes turime vertinti ir šią naujai susidariusią situaciją. Mes esame įsitikinę, kad Sovietų Sąjungos kariuomenės naujų dalinių atvykimas į Lietuvą yra įvykęs kaip tik dėl pačios Lietuvos ir Sovietų Sąjungos didesnio saugumo sumetimų. Todėl ši kariuomenė pas mus atvyko kaip draugiška sąjunginė kariuomenė. Taip ji mūsų kariuomenės buvo sutikta, taip yra ir traktuojama. Visi krašto gyventojai šitą dalyką turi tik taip suprasti bei vertinti. Savitarpinės pagalbos sutarties akimis žiūrint, šis mūsų sąjunginės kariuomenės jėgų padidinimas Lietuvoje dabartiniais laikais yra visai suprantamas. Mūsų vidaus socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ir politiniai reikalai tuo neturėtų būti paliesti.
Pagrindinis dalykas, kuris rūpi krašto vadovybei, yra tvarkos bei rimties išlaikymas, normalaus darbo nė mažiausias nesutrukdymas visose valstybinėse įstaigose bei įmonėse ir visame privačiame ūkyje. <…>
Šiuo metu ypač reikia vengti nepagristų gandų, kurie kelia paniką ir nusiminimą. Priešingai, į ateitį reikia žiūrėti su pasitikėjimu ir apie padėtį klausyti tik atsakingų bei autoritetingų šaltinių teikiamų informacijų.
„A. Merkio kalba per radiją“, „Lietuvos žinios“, 1940 m. birželio 17 d., p. 10.
Remdamiesi šaltiniu ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Koks pasakytos kalbos tikslas?
- Nurodykite šaltinyje minimas pagrindines to meto Lietuvoje įvykusias permainas.
- Apibūdinkite A. Merkio požiūrį į SSRS. Kuo remdamasis autorius viešai išdėstė tokį požiūrį?
- Kokią įtaką A. Merkio kalba padarė to meto Lietuvos visuomenei?
- Kuriems kalboje pasakytiems teiginiams pritariate, o kuriems prieštaraujate? Atsakymą pagrįskite.
2 šaltinis
Iš dvylikamečio 1941 m. tremtinio Algimanto Katiliaus dienoraščio
Birželio 16 dienos vakare privažiavome Naũjąją Vileiką.
Iki tol mūsų traukinys turėjo virš 100 vagonų, bet nuo čia jis sutrumpėjo iki maždaug 60–70. Tai įvyko todėl, kad atskyrė vyrų vagonus nuo šeimų.
„Užrašyti žodžiai liudija: 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“, Vilnius, 2021, p. 91.
3 šaltinis
Iš 1941 m. tremtinės Danutės Adelės Markevičiūtės dienoraščio
Kėdainių stotyje vaikus išleido iš vagonų. Aš pamačiau, kur vyrų vagonas, ir mudu su Remigijumi priėjome. <...> Kaip ir dabar matau aš tą ešaloną ir užkaltus geležimi langus kaip kalėjime. Kaip dabar baisu ir graudu prisiminti. Tėvelis irgi pradėjo verkti ir žiūri į mus per grotas. <...> Kareiviai rėkė ir visus mus, vaikus, nuvijo atgal į vagoną. Dieve, ar aš dar pamatysiu mielą savo tėvelį?
„Užrašyti žodžiai liudija: 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“, Vilnius, 2021, p. 50.
4 šaltinis
Iš 1941 m. tremtinės Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų
450 lietuvių stovi poliarinėj tundroj ir žiūri į miestą. „Kur gyvent?“ – klausiam praeinančio gražiai apsitaisiusio vyro, matyt, viršininko. „Pasistatysit patys“, – atsako su šypsena.
Dairausi ir man darosi šiurpu. Aplink tundra, nuoga tundra, jokio augalėlio, samanomis apklota tundra – kiek akis neša. Tolumoj matau lyg kalniuką ir kryžius. Pasirodo, tai suomių kapai.
Darosi klaiku. Norisi kabintis į baržą, kad neatplėštų, ir rėkti: „Nepalikit, nepalikit, kur jūs mus palikot?“ – bet karavanas tolsta, o mes stovim negyvenamoj Tofimovsko saloj, kur tuoj tuoj prasidės poliarinė dešimties mėnesių žiema.
„Užrašyti žodžiai liudija: 1941 metų tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“, Vilnius, 2021, p. 37–38.
Remdamiesi 2–4 šaltiniais ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
- Kaip šaltinių autoriai atsidūrė Sibire?
- Kodėl tremties neišvengė net vaikai?
- Apibūdinkite šaltiniuose aprašomas tremtinių buities sąlygas.
- Įvertinkite šaltiniuose minimų sovietų pareigūnų veiksmus.
- Padarykite tris išvadas apie 1941 m. vasarą Lietuvoje įvykdytą masinį gyventojų trėmimą.
Sąvokos
Amnestúoti – atleisti, dovanoti, suteikti malonę.
Anèksija – vienašališkas ir neteisėtas svetimos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas prie savosios.
Deportãcija – ištrėmimas.
Kolaborántas – išdavikas; asmuo, bendradarbiaujantis su visuomenės daugumos neremiama valdžia; šalies pilietis, bendradarbiaujantis su okupacine valdžia.
Liáudies seimas – Lietuvos marionetinė (nesavarankiška) sovietinė aukščiausiosios valstybinės valdžios institucija, veikusi 1940 m. liepos 21 d. – 1940 m. rugpjūčio 25 d. pagal Lietuvos Respubliką okupavusios (1940 m. birželio 15 d.) SSRS vadovybės parengtą politinį scenarijų.
Liáudies vyriausýbė – 1940 m. birželio 17 d. sudaryta sovietinė Lietuvos vyriausybė.
Marionètė – asmuo ar valstybė, neturinti savarankiškumo, aklai vykdanti kitų valią.
Sovietizãcija – procesas, kurio metu įvedama sovietinė valdžia ir tvarka, prievartinė integracija į SSRS, rusinimas, vykdomi kiti Sovietų Sąjungai būdingi procesai.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"