Tema 2.8 (Istorija 8)

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir jai kilę sunkumai

Šioje temoje JŪS

  • Išsiaiškinsite, kaip Lietuva ir Lenkija tapo artimomis sąjungininkėmis.
  • Nagrinėsite, kaip keitėsi Lietuva valdant Vytautui Didžiajam.
  • Sužinosite, su kokiais sunkumais LDK susidūrė XV a. antroje pusėje.

Istorijoje esama įvykių, kurie laikomi itin svarbiais ir vadinami istorijos lūžiais. Šių laikų Lietuvos istorijoje tokie įvykiai yra Lietuvos įstojimas į NATO ir į Europos Sąjungą. 2004 m. pavasarį Lietuvos valstybė įsiliejo į Europos ir Vakarų valstybių bendrijų gynybą ir ekonomiką. Viduramžių LDK istorijoje tokiais svarbiais įvykiais laikomi XIV a. pabaigoje sudaryta sąjunga su Lenkijos karalyste ir Lietuvos krikštas.

Lietuvos ir Lenkijos bendro kelio pradžia

XIV a. pabaigoje LDK įvyko svarbių pokyčių, kurie valstybei turėjo ilgalaikių pasekmių. Juos lėmė LDK valdančios Gediminaičių dinastijos sprendimai ir įvykiai Lenkijos karalystėje. Tuo metu Lietuvos valstybė buvo laikoma pagonių kraštu ir jau šimtmetį kovojo su Vokiečių ordinu. Ir štai šiomis aplinkybėmis atsirado galimybė Lietuvos valstybės ir visuomenės raidą pasukti kita kryptimi. Du Gediminaičiai pasinaudojo ta galimybe. Jie buvo Gedimino anūkai, Algirdo ir Kęstučio sūnūs, pusbroliai Jogaila ir Vytautas. Jau žinote, kad Viduramžiais, valdovui dar esant gyvam ar jau mirus, neretai kildavo sunkus klausimas, kas taps sosto paveldėtoju. Su tokiu sunkumu susidūrė ir LDK kaimynė Lenkijos karalystė, ir šis sunkumas atvėrė galimybę Lietuvai.

1382 m. mirė Lenkijos karalius Liudvikas Anžu. Jis nepaliko vyriškosios lyties paveldėtojo, todėl Lenkijos didikai buvo priversti ieškoti, ką pasodinti į Lenkijos karaliaus sostą. Tiksliau, jie ieškojo kitos šalies valdovo, kuris vestų jaunesniąją velionio valdovo dukterį ir Lenkijos sosto paveldėtoją karalaitę Jadvygą ir taptų Lenkijos karaliumi. Su šiuo pasiūlymu jie kreipėsi į aplinkinių šalių valdovus ir valdančiąsias dinastijas. Vienas iš tokių valdovų buvo po tėvo Algirdo ir dėdės Kęstučio mirties XIV a. devintajame dešimtmetyje Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapęs Jogaila (apie 1351–1434). Pasiūlymas tapti Lenkijos karaliumi žadėjo daug galimybių tiek Jogailai ir Lietuvai, tiek ir Lenkijai. Lenkijos karaliaus sostas turėjo vilioti Jogailą – karaliaus padėtis aukštesnė nei didžiojo kunigaikščio. O Lenkijos didikai siekė išplėsti savo politinę galią ir įtaką. Juk LDK teritorija buvo gerokai didesnė nei Lenkijos karalystės. Be to, Lenkijos ponai ieškojo sąjungininko. Lietuvai sąjungininko taip pat reikėjo, nes Vokiečių ordinas vis dar kėlė Lietuvai nemenką grėsmę. Trumpai tariant, Jogaila pasinaudojo galimybe.

Lenkijos didikų ir Jogailos derybos baigėsi 1385 m. pasirašant Krėvos aktą (7.1 pav.). Lenkijos karalystei derybose atstovavo svarbiausi ir galingiausi kilmingieji bei dvasininkai, o Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei – Jogailos broliai ir pusbrolis Vytautas. Krėvos sutartis buvo priešvedybinis dokumentas, kuriuo Jogaila įsipareigojo atlikti keletą itin svarbių dalykų. Iš jų išskirsime du. Pirmas – Jogaila įsipareigojo pats priimti katalikišką krikštą ir atversti Lietuvos visuomenę į katalikybę. Antras – Jogaila įsipareigojo prišlieti LDK prie Lenkijos karalystės (7.2 pav., A šaltinis). Kadangi Lenkija buvo karalystė, o Lietuva tik didžioji kunigaikštystė, Lenkijos kaip valstybės tarptautinė padėtis buvo aukštesnė. Tais laikais didžioji kunigaikštystė turėjo būti prišliejama prie karalystės.

7.1 pav. Pilies, kurioje 1385 m. buvo sudaryta Krėvos sutartis, griuvėsiai, fotogr. Janas Bulhakas, XX a. pr.
7.2 pav. Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos po Krėvos sutarties

Be to, juk Jogailai buvo siūloma Lenkijos karaliaus karūna, todėl jos siekdamas jis privalėjo sutikti su keliamais reikalavimais ir sąlygomis. Taip pat prisiminkime, kad tuo metu LDK buvo laikoma pagoniška, o ši sutartis reiškė, kad LDK taps katalikiška valstybe.

Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis sudariusi Krėvos sutartį LDK ir toliau veikė savarankiškai. 1386 m. vasarį Liublino mieste Lenkijos didikai išrinko Jogailą Lenkijos karalystės karaliumi (7.3 pav.). Po poros savaičių Krokuvos katedroje jis buvo pakrikštytas ir susituokė su Jadvyga. Ši dinastinė santuoka, sudaryta tarp dviejų valdančiųjų dinastijų atstovų, sukūrė Lenkijos ir Lietuvos sąjungą, kuri įvairiais pavidalais truko kelis šimtmečius. Iki XVI a. antros pusės abi valstybes jungė valdovas ir valdančioji dinastija. Šios dinastijos vardas – Jogailaičiai.

7.3 pav. Lenkijos karaliaus Jogailos didžiajame antspaude valdovas vaizduojamas soste, XV a. trečiasis deš.

Nuo 1386 m. Jogaila pradėjo tituluotis Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Ilgai netrukęs ėmė vykdyti įsipareigojimą pakrikštyti Lietuvą. 1387 m. ankstyvą pavasarį Jogaila su lenkų ponais ir aukštais dvasininkais atvyko į Vilnių ir įkūrė Vilniaus vyskupiją. Buvo pakrikštyti Vilniaus didikai, miesto ir jo apylinkių gyventojai. Šie metai laikomi Lietuvos krikšto metais. LDK buvo pripažinta krikščioniška šalimi. Atrodytų, Jogaila pasiekė norimą tikslą – tapo karaliumi ir pradėjo savo valdančiąją dinastiją, jungiančią Lietuvos ir Lenkijos valstybes. Tačiau būta neišspręsto reikalo. Jo pusbrolis Vytautas siekė atgauti savo teises – tai, kas jam, jo supratimu, priklauso.

A šaltinis

Krėvos sutartimi Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pažadėjo Lenkijos didikams keletą dalykų – tai buvo įprasta sudarant dviejų valstybių sąjungą. Abi šalys siekė turėti naudos ir pažadus patvirtinantį dokumentą – aktą. Taigi Krėvos akte rašoma:

„[D]idysis kunigaikštis ponas Jogaila su visais savo dar nepakrikštytais broliais, artimaisiais, didikais, didesniais ir mažesniais bajorais, jo žemėse gyvenančiais, siekia, nori ir trokšta priimti Šventosios Romos Bažnyčios katalikų tikėjimą. Nors to siekė daugelis įvairių imperatorių ir valdovų, niekas ligi šiol to padaryti negalėjo. <...> [D]idysis kunigaikštis Jogaila žada ir įsipareigoja visas užimtas ir prarastas Lenkijos karalystės žemes, kad ir kas jas būtų atėmęs ir užėmęs, savo pastangomis ir ištekliais vėl suvienyti. <...> Pagaliau minėtasis kunigaikštis Jogaila pažada savo Lietuvos ir rusiškas žemes prie Lenkijos karalystės Karūnos visiems laikams prijungti.“

1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sudarė J. Kiaupienė, Vilnius: Žara, 2002, p. 21–22.

Klausimai ir užduotys

  1. Kieno įsipareigojimai pateikti istorijos šaltinyje?
  2. Nurodykite du šaltinyje pateiktus kunigaikščio Jogailos pažadus. Kam jie buvo naudingi? Savo atsakymą pagrįskite.
  3. Koks šaltinyje minimas nekrikštytų lietuvių noras? Kaip manote, kodėl jie to norėjo?

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl 1382 m. mirus Lenkijos karaliui iškilo problema dėl Lenkijos valdovo?
  2. Paaiškinkite, kodėl padėtis Lenkijoje buvo palanki Jogailai.
  3. Nurodykite Krėvos sutarties esmę.
  4. Kodėl Jogailai tapus Lenkijos karaliumi Lietuva tapo krikščioniška valstybe?

TYRINĖKITE!

Jogaila buvo mūsų šalies valdovas, tačiau Vytauto vardas, atrodo, šiais laikais mėgstamesnis ir labiau vertinamas. Pasvarstykite kodėl.

Vytautas Didysis ir valstybės galios augimas

Po tėvo Kęstučio mirties ir Jogailai tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautas (apie 1350–1430) prarado tėvoniją Trakus. Tų laikų supratimu, tėvonija – tėvo valdyta žemė – teisėtai priklausė palikuoniui, sūnui. Tad Vytautas negalėjo susitaikyti su tokiu praradimu. Be to, Vytauto supratimu, jam priklausė teisė valdyti LDK, nes jo tėvas Kęstutis ir dėdė Algirdas ją valdė kartu. Trakų ir Žemaitijos didikai palaikė Vytautą, o tai kėlė Jogailai pavojų. Kad atgautų tėvoniją, Vytautas kreipėsi pagalbos į Vokiečių ordiną. 1390 m. tarp pusbrolių kilo ir net kelerius metus truko karas. Jogaila, matydamas, kad neįveiks Vytauto ir jo vadovaujamų pajėgų, sutiko su Vytauto reikalavimu grąžinti tėvoniją ir siekiu valdyti LDK. 1392 m. Astravõs dvare, netoli Lydos (dab. Baltarùsija), Lietuvos kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila sudarė sutartį, pagal kurią Vytautas atgavo savo tėvoniją Trakus. Taip pat Astravos sutartyje buvo numatyta, kad Vytautas valdys Vilnių ir bus Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vietininkas. Tačiau neilgai trukęs Vytautas tapo tikruoju Lietuvos valdovu ir iki pat savo mirties titulavosi Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (7.4 pav.).

7.4 pav. Vytauto Didžiojo didysis antspaudas, XV a. pr.

Siekdamas įtvirtinti savo galią ir įtaką, XIV a. pabaigoje Vytautas ėmėsi valstybės reformų ir vidaus naujovių. Jis pradėjo kaldinti monetas – denarus. Šios sidabrinės monetos liudijo, kad Vytautui, kaip didžiajam kunigaikščiui, priklauso aukščiausia valdžia krašte. Tik savarankiškas valdovas turėjo teisę kaldinti pinigus (7.5 pav.). Jis ėmė šalinti tolimų LDK žemių kunigaikščius, susijusius su juo giminystės ryšiais ir nenorinčius pripažinti jo viršenybės. Į jų žemes Vytautas Didysis siuntė ištikimus vietininkus, jie didžiojo kunigaikščio vardu valdė šias nuo valstybės centro nutolusias žemes. Tokiu būdu Vytautas vienijo valstybę. Taip pat Vytautas pradėjo kurti didžiojo kunigaikščio dvarą. Tai buvo institucija, kuri rodė didžiojo kunigaikščio valdžios išskirtinumą. Didžiojo kunigaikščio dvarą sudarė didikai, galingiausi ir įtakingiausi krašto kilmingieji. Būtent jie padėjo spręsti valstybės valdymo uždavinius, patarė didžiajam kunigaikščiui priimant svarbius sprendimus. Jie dalyvavo valdovui sudarant sutartis, jas liudijo ir tvirtino. Taip pat Vytautas kūrė ir stiprino pilių ir dvarų tinklą, labai svarbų valdant valstybę, nes valdovas dažnai turėjo keliauti, kad patvirtintų savo valdžią toli nuo valstybės centro nutolusiose žemėse (B ir C šaltiniai). Trakų salos pilis, pastatyta XV a. pradžioje, tapo pagrindine Vytauto būstine. Ji rodė jo galią, čia jis praleido daugiausia laiko.

7.5 pav. Vytauto Didžiojo laikais kaldintas sidabrinis denaras (aversas). Jame pavaizduotas dinastijos ženklas – Gediminaičių stulpai, XV a. trečiasis deš.

B šaltinis

Apie 1411 m. Jogailos kelionę po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę rašoma:

„Lenkijos karalius Vladislovas [Jogaila], iš Jùrbarko pasiekęs Vilnių, po kelių dienų atvyko į Plocką, vėliau keliavo į Vitebską, Smolenską, patraukė į Kričiovą ir Zaslavlį. Iš Zaslavlio laivu Dniepro upe plaukdamas atvyko į Kýjivą, kur susitiko su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu ir jo žmona Ona, juos apdovanojo dovanomis. Lenkijos karalius Vladislovas, palikęs Lietuvos didįjį kunigaikštį Aleksandrą [Vytautą], iš Kýjivo, Dniepru keliavo į Čerkasus, Zvenigorodą, Sokolečą, Karaulą, Braclavą, o galiausiai atvyko į Kamenecą.“

Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Joannis Dlugossii Annales seu cronicae incliti Regni Poloniae (1406–1412), Liber 10–11, Varsaviae: PWN, 1997, p. 184.

C šaltinis

Vytautas Didysis 1427 m. laiške didžiajam Vokiečių ordino magistrui Pauliui Rusdorfui rašė:

„Taip pat norime, kad žinotumėte, jog, kai keliavome į Rusios kraštą, kur esame buvę, Smolensko žemė ir Smolensko pilis mums liko kairėje pusėje, nes nuo jos mes pasuksime kita kryptimi. Ir čia, tame pačiame Smolenske, mes sėsime į laivą ir beveik tris savaites Dniepru plauksime žemyn iki Kyjivo, mūsų pilies ir žemės, kur tikimės būti Marijos gimimo dieną [rugsėjo 8 d.]. <...> Nuo ten patrauksime į Lucką, kairėje pusėje yra mūsų Podolės žemė, jį tikimės su Dievo pagalba pasiekti per keturiolika dienų. O nuo Lucko – į Vladimirą, o tada nuo ten dvi mylios [apie 15 kilometrų] iki Horodlės, taip pat mūsų krašto srities <...>, o nuo tenai į Brastą, Melniką, Drohičiną ir galiausiai su Dievo malone – į Gardiną.“

Iš vid. vokiečių k. vertė V. Volungevičius, pagal Codex epistolaris Vitoldi magni ducis Lithuaniae 1376–1430, ed. A. Prochaska, Cracoviae: Academia Litterarum Cracoviensis, 1882, p. 779–780.

Klausimai ir užduotys

  1. Koks valdovų taikytas valstybės valdymo būdas atsiskleidžia B ir C šaltiniuose?
  2. Kokie Jogailos ir Vytauto santykiai išryškėja B šaltinyje?
  3. Kaip B šaltinyje vadinamas Vytautas Didysis? Kodėl taip?
  4. Po kokių šiuolaikinių valstybių teritorijas keliavo Jogaila ir Vytautas šaltiniuose aprašomais metais?
  5. Kodėl Vytautas Didysis taip ilgai, kaip rašoma C šaltinyje, turėjo keliauti po LDK teritoriją?

XV a. pradžioje, valdant Vytautui, valstybė buvo, ko gero, galingiausia per visą savo istoriją. 1410 m. jungtinė Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė nugalėjo Vokiečių ordiną. Tikrasis mūšio vadovas buvo Vytautas. Apie šį mūšį rašė daugybė tų laikų kronikų. Jis užbaigė beveik pusantro šimto metų trukusius Lietuvos karus su Vokiečių ordinu. Tuo metu LDK teritorija buvo didžiausia per visą valstybės istoriją (7.6 pav.). Europoje Vytautą pripažino jos valdovu. Taigi Lietuvos didžiajam kunigaikščiui tetrūko karaliaus karūnos, o jo valdomai valstybei – karalystės vardo. 1429 m. Lucke, vienoje iš savo pilių (7.7 pav.), Vytautas surengė didelį tarptautinį suvažiavimą. Susirinko daug valdovų ir gretimų valstybių pasiuntinių. Lucko suvažiavimą galima laikyti Vytauto Didžiojo valdymo ir politinės veiklos viršūne. Per šį suvažiavimą buvo sutarta Vytautą karūnuoti kaip Lietuvos karalių. Deja, susiklostė tam nepalankios aplinkybės.

7.6 pav. Valdant Vytautui Didžiajam, XV a. pradžioje LDK teritorija buvo didžiausia per visą savo istoriją.
7.7 pav. Lucko pilis buvo viena iš Vytauto Didžiojo būstinių, Ukrainà.

Klausimai ir užduotys

  1. Kokia buvo Vytauto ir Jogailos ginčo esmė? Kas šiame ginče buvo priverstas nusileisti? Kodėl?
  2. Nurodykite dvi priemones, Vytauto naudotas savo valdžiai Lietuvoje įtvirtinti.
  3. Kuris Vytauto valdymo bruožas, jūsų manymu, buvo svarbiausias? Savo nuomonę pagrįskite.

Lietuva XV a. antroje pusėje ir nauji sunkumai

1430 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas mirė (7.8 pav.). Kadangi Vytautas nepaliko vyriškosios lyties palikuonių, po jo mirties prasidėjo kova dėl didžiojo kunigaikščio sosto. Pradžioje sėkmė kurį laiką lydėjo Vytauto pusbrolį Švitrigailą. Po jo kelerius metus didžiuoju kunigaikščiu buvo Vytauto brolis Žygimantas. Po dešimties neramių metų, 1440 m., Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Jogailos trylikametis sūnus Kazimieras Jogailaitis (7.9 pav.). Jis atstovavo Jogailaičių dinastijai, kurios pradininkas buvo jo tėvas Jogaila. Kadangi valdovas dar buvo jaunas, valstybėje augo didikų ir Ponų Tarybos įtaka. Ponų Taryba, pradėta kurti kaip patariamoji, buvo pagrindinė valstybės institucija. Ją sudarė galingiausi ir turtingiausi krašto kilmingieji. 1447 m. Kazimieras tapo Lenkijos karaliumi ir vis mažiau laiko leido LDK. Todėl vis daugiau valstybės valdymo reikalų į savo rankas ėmė Ponų Taryba. Kartais vykdavo Tarybos ir Lenkijos didikų susitikimai, bendri suvažiavimai. Juose jie aptardavo abiejų valstybių reikalus ir tarptautinę regiono padėtį. O tarptautinė regiono padėtis sparčiai keitėsi, kilo naujų sunkumų.

7.8 pav. Vytauto Didžiojo laidotuvės, rankraščio miniatiūra, apie 1440 m.
7.9 pav. Kazimiero Jogailaičio laikais kaldinti sidabriniai denarai (averse vaizduojami Gediminaičių stulpai, reverse – vytis, raitelis su kalaviju), XV a. antra pusė.
7.9 pav. Kazimiero Jogailaičio laikais kaldinti sidabriniai denarai (averse vaizduojami Gediminaičių stulpai, reverse – vytis, raitelis su kalaviju), XV a. antra pusė.

XV a. antroje pusėje sparčiai stiprėjo Maskvos didžioji kunigaikštystė. Dar XIV a. su ja kovojo ir iki Maskvos ne kartą buvo nužygiavęs didysis kunigaikštis Algirdas. O Vytautas, tapęs LDK valdovu, XIV–XV a. sandūroje išplėtė LDK teritoriją rytuose ir sudarė su Maskvos kunigaikštyste taiką. Kol valdė Vytautas Didysis, LDK rytų kaimynė turėjo pripažinti jo galią ir įtaką visam LDK rytų ir šiaurės rytų pasieniui. Padėtis pradėjo keistis XV a. viduryje, LDK valdant Kazimierui. Maskvos didžioji kunigaikštystė užkariavo gretimas rusų kunigaikštystes. XV a. antroje pusėje Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III pareiškė suvienysiąs stačiatikiškas žemes. Buvo aišku, kad ramybės LDK rytų žemėse nebus. Juk didžioji dalis šių žemių buvo stačiatikiškos, tad joms kilo karo pavojus. Maskvos valstybė jas laikė savomis. Galiausiai XV a. pabaigoje Ivanas III, Vytauto Didžiojo dukters anūkas, paskelbė Lietuvai karą. Po šio karo su Maskvos didžiąja kunigaikštyste LDK rytuose prarado kai kurias savo teritorijas. Buvo sudarytos paliaubos, tačiau jos truko neilgai, nes XVI a. pradžioje Maskvos valstybė karą atnaujino. Ji turėjo aiškų tikslą – atkariauti iš LDK stačiatikiškas žemes. LDK gynėsi, tačiau tai daryti jai buvo vis sunkiau. LDK ponams ir bajorams vis sunkiau sekėsi rasti išteklių ir parengti kariuomenę. Vis dėlto LDK kovojo ir iškovojo ne vieną skambią pergalę mūšio lauke. Viena garsiausių pergalių buvo pasiekta 1514 m. įvykusiame Oršos mūšyje (7.10 pav.). LDK kariuomenė (apie 30 000 karių) įveikė beveik trigubai didesnes Maskvos didžiosios kunigaikštystės pajėgas (apie 80 000 karių). Šiame mūšyje pasižymėjo talentingas LDK kariuomenės vadas etmonas Konstantinas Ostrogiškis. Jis parodė, kaip įvairių kariuomenės pajėgų (artilerijos, pėstininkų, kavalerijos) veiksmai mūšio lauke turi būti tarpusavyje derinami. Ši pergalė sustabdė, nors ir trumpam, Maskvos valstybės veržimąsi į LDK gilumą.

7.10 pav. Oršos mūšio scena, medžio raižinys, „Lenkijos kronika“, XVI a. pab.

XVI a. pirmoje pusėje Ponų Taryba, didikai ir Lietuvos didysis kunigaikštis turėjo ieškoti išeičių iš sudėtingėjančios padėties valstybės rytų žemėse. Nors Lietuvos didikai ir siekė kuo didesnio savarankiškumo, tačiau jiems reikėjo Lenkijos didikų paramos. O šie per visą XV a. antrą pusę siekė glaudesnio abiejų valstybių bendradarbiavimo vis primindami, kad nuo 1385 m. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra sąjungoje su Lenkijos karalyste. Maskvos galia augo ir įtampa valstybės rytų žemėse nemažėjo. Kaip toliau klostėsi LDK istorija? Kokie sprendimai buvo priimti stiprėjant Maskvos valstybės grėsmei? Kokį vaidmenį atliko Lenkija?

Klausimai ir užduotys

  1. Kodėl po Vytauto Didžiojo mirties prasidėjo kova dėl valdžios?
  2. Nurodykite, kas galėjo priklausyti Ponų Tarybai. Koks buvo jos vaidmuo valstybės valdyme?
  3. Kuri valstybė kaimynė nuo XV a. vidurio ėmė kelti grėsmę Lietuvai? Kodėl?

TYRINĖKITE!

XVI a. pradžioje įvyko vienas didžiausių mūšių Lietuvos istorijoje – Oršos mūšis. Pasidomėkite, kuo ypatingas (istoriškai ir meniškai) XVI a. nežinomo dailininko nutapytas paveikslas „Oršos mūšis“.

APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

  1. Kelintame amžiuje LDK ir Lenkijos karalystės ryšiai gerokai sustiprėjo? Nurodykite dvi priežastis, lėmusias šių šalių suartėjimą.
  2. Nurodykite ir apibūdinkite tris pokyčius Lietuvoje valdant Vytautui Didžiajam. Kuris iš jų, jūsų manymu, svarbiausias? Savo nuomonę pagrįskite.
  3. Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du sunkumus, su kuriais LDK susidūrė XV a. antroje pusėje. Kokios priežastys juos lėmė?

TYRINĖKITE!

Vytauto Didžiojo gyvenimo istorija susijusi su keliais detektyvais – neįmintomis istorijos mįslėmis, neatsakytais klausimais. Pavyzdžiui, kur dingo Vytauto karūnacijai skirta karūna? Kur palaidotas Vytautas Didysis ir kodėl nerandame jo kapo? Pamėginkite įminti šias ir kitas istorijos mįsles, pirmyn!

IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ

Nors Vytautas Didysis mūsų valstybę valdė prieš beveik šešis šimtus metų, iki šiol daug kas, net istorija nesidomintieji, sako, kad būtent valdant Vytautui Lietuva buvo pati galingiausia per visą savo istoriją. Kaip manote, ar toks vertinimas istoriškai teisingas? Savo nuomonę pagrįskite.

Prašau palaukti