Šioje temoje MES
- Apibūdinsime Euròpos miestų Viduramžiais svarbą.
- Tyrinėsime Viduramžių Europos miestų tipinius planus.
- Aptarsime svarbiausius Viduramžių Europos miestų statinius ir jų paskirtį.
Miestų svarba
Įsivaizduokite, kad plyname lauke jums reikia įkurti miestą. Iš pradžių miesto plane turėtumėte nubraižyti jo ribas, nupiešti gatves ir aikštes, svarbiausius statinius ir parkus, o vėliau architektai ir statybininkai pagal jūsų schemą jau imtųsi darbo. Pagalvokite: ar planuojamas miestas būtų prie reikšmingų kelių, o gal prie upės, ežero ar jūros? Kokius svarbiausius statinius pažymėtumėte plane? Gal kavines, parkus ir mokyklas? O gal krepšinio areną, koncertų salę, prekybos ir pramogų centrą? Prieš imdamiesi šio darbo, susipažinkite, kaip prieš kelis šimtus ar tūkstantį metų kūrėsi ir buvo kuriami miestai, kokie buvo jų planai, maketai (4.1–4.3 pav.). Galbūt šios istorijos padės tiksliau suplanuoti įsivaizduojamą miestą.
Akivaizdu, kad žmonės gyvena ne tik miestuose. Pavyzdžiui, tik apie 2007 m. didesnė dalis pasaulio gyventojų ėmė gyventi miestuose, o ne kaimuose. Lietuvojè tokia situacija susiklostė apie 1970 m., o Euròpoje miesto gyventojų skaičius kaimo gyventojų skaičių pralenkė XX a. viduryje. Taigi, ilgą laiką Lietuvos ir apskritai pasaulio miestuose gyveno mažiau žmonių nei kaimuose, tačiau miestai visą laiką atliko itin svarbų vaidmenį kaip prekybos, mokslo, religijos ir amatų centrai.
Dabartinių miestų istorija Europoje prasidėjo apie 1000-uosius metus. Tai nereiškia, kad iki tol miestų nebūta. Toli gražu ne – pirmieji mokslininkams žinomi miestai įsikūrė maždaug prieš 5 tūkst. ar net dar daugiau metų. Smarkiai jie išplito senovės Graikijoje ir Ròmoje. Tačiau vėliau, žlugus Romos imperijai, miestai keitė išvaizdą, dalis jų taip ir neatsigavo, apnyko ar net visai sunyko. Taigi šiandienių Europos, taip pat ir Lietuvõs miestų ištakų dažniausiai reikia dairytis Viduramžiuose.
Panagrinėkime keletą aspektų, kurie išskyrė miestų vaidmenį Viduramžiais (4.1 lentelė).
4.1 lentelė. Viduramžių miesto pagrindiniai bruožai
Valdovas | Mieste gyvenantis valdovas ar didikas turėjo savo rūmus su kariais, raštininkais, patarėjais, muzikantais, gydytojais, arklininkais ir virėjais. Valdovo buvimas neabejotinai teigiamai veikė miesto gyvenimą. |
Gynyba | Dėl įtvirtinimų – pilių ir sienų – mieste gyventi buvo saugiau, todėl daugelis prekybininkų, pirklių ir amatininkų norėjo čia kurtis. |
Prekyba | Dėl saugumo ir aktyvios prekybos (miestai įsikurdavo prekybai palankiose vietose: kelių sankryžose, prie upių ir jūros) mieste gyveno arba čia atvykdavo daug prekybininkų ir pirklių. Jie sudarinėdavo sandorius, prekiaudavo ir sandėliuodavo prekes. Į miestus atvykdavo ir kaimo gyventojų, jie čia pardavinėdavo savo užaugintus produktus. |
Amatai | Miestuose įsikurdavo amatininkai, jų pagamintus daiktus pirkdavo pirkliai, valdovo žmonės, miestiečiai. |
Religija | Miestai tapo religiniais centrais. Čia buvo statomos katedros, bažnyčios ir vienuolynai, kūrėsi vyskupai, vienuoliai, atkeliaudavo maldininkų. |
Mokslas | Šalia bažnyčių ir vienuolynų miestuose kūrėsi pirmosios mokyklos. Miestuose atsirado ir pirmieji universitetai, čia iš toliau atvykdavo mokinių ir studentų. |
Kas buvo miestiečiai, kuo jie skyrėsi nuo kaimo gyventojų? Miestuose įsikurdavo amatininkai, prekybininkai ir pirkliai, dvasininkai ir kariai, o kaimuose gyveno valstiečiai, dirbantys žemę ir auginantys gyvulius. Miesto gyventojų veiklą gali paliudyti ir iki šiol Lietuvos senamiesčiuose išlikę gatvelių pavadinimai. Pavyzdžiui, Klaipėdos senamiestyje yra mėsininkų, kurpių, kepėjų, Kaunè – puodžių ir kurpių, o Vilniuje – stiklių, odminių ir mėsinių gatvės. Jų pavadinimai primena, kokie amatininkai kadaise gyveno ir ką dirbo šiose miesto dalyse (4.4 pav.).
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose taip pat rasime pranciškonų, augustijonų, dominikonų, benediktinių, bernardinų gatves – jos liudija vienuolynų veiklą. O gatvių pavadinimai su vietovių vardais nusakydavo kryptį, iki kur vedė konkretus mieste prasidedantis kelias. Pavyzdžiui, Trãkų gatvė rodė mieste prasidedančio kelio link šio miesto kryptį. Taigi, vaikščiodami po miestų senamiesčius, iš gatvių ir aikščių pavadinimų neretai galime suprasti, kas ten vyko prieš šimtus metų.
Klausimai ir užduotys
- Kelintame amžiuje ir kurioje jo dalyje (pradžioje, viduryje, pabaigoje) Europos gyventojų skaičius miestuose viršijo gyvenančiųjų kaimuose skaičių?
- Kodėl Viduramžių miestuose privalėjo būti gynybinių statinių?
- Kodėl kai kuriuose Lietuvos miestuose yra amatininkų pavadinimais įvardytų gatvių?
TYRINĖKITE!
Popieriaus lape arba sąsiuvinyje nubraižykite įsivaizduojamo miesto planą. Kokius objektus jame pažymėsite?
Svarbiausi senųjų miestų statiniai ir erdvės
Be ko ilgą laiką negalėjo egzistuoti didelis miestas Viduramžiais? Pirmiausia, be pilies, įtvirtinimų ir miesto sienos. Iš esmės visuose Viduramžių Europos miestuose buvo pilių, aplink jas neretai ir kurdavosi gyventojai. Pilys buvo statomos ant kalvų ar prie upių santakos. Daugelyje šiandienių miestų galime matyti išlikusias senąsias pilis ar jų liekanas.
Taip pat neretai galime išvysti senųjų miesto sienų likučius. Anksčiau beveik visus miestus juosė sienos, o į miesto vidų buvo galima patekti tik pro saugomus vartus. Sienos saugojo nuo priešininkų antpuolių ir plėšikų, prie vartų buvo renkami mokesčiai, muitai. Matydami sienų likučius, galime suvokti, kad šiandieniai miestai yra šimtus kartų didesni nei kad prieš kelis šimtus metų (4.5–4.7 pav.).
Kaip ir be pilies, saugančių sienų, nė vienas miestas neapsiėjo be rotušės. Rõtušė – vienas svarbiausių statinių, kuriame posėdžiaudavo ir svarbiausius sprendimus priimdavo miestiečiai, būdavo pasirašomos svarbios sutartys, vykdavo šventės, įvairūs ritualai (4.8–4.11 pav.). Kartais rotušė atstodavo ir prekių sandėlį ar net kalėjimą.
A šaltinis. Istorikas Aivas Ragauskas apie žymiausias egzekucijas Rotušės aikštėje
Pirmoji žinoma mirties bausmė aukšto rango asmeniui Vilniuje įvykdyta 1563 m., kai Rotušės aikštėje ketvirčiuotas valstybės išdavikas Jonas Viktorinas Giedraitis, o jo tarnui nukirsta galva.
1580 m. Rotušės aikštėje galvos neteko prasiskolinęs didikas Grigalius Astikas, dėl pinigų šnipinėjęs maskvėnams. Be to, jis padirbinėjo dokumentus, antspaudus ir pinigus. Kartu nukirsdintas jo bendrininkas.
Bene žymiausia XVII a. egzekucija – maskvėnų kunigaikščio Danilos Myšeckio nukirsdinimas 1661 m. gruodžio 10 dieną. Vilniaus okupacijos metais (1655–1661) jis ėjo miesto vaivados pareigas ir pagarsėjo žiaurumu. Gali būti, kad bausmę įvykdė ne miesto budelis, o D. Myšeckio virėjas.
XVIII a. pabaigoje įvykdytos mažiausiai dvi valstybinės reikšmės egzekucijos. 1794 m., vykstant Tado Kosciuškos vadovaujamam sukilimui, Rotušės aikštėje nubausti vadinamosios Targovicos konfederacijos dalyviai, atstovavę Rùsijos interesams: balandžio 25 d. pakartas LDK didysis etmonas Simonas Kosakovskis, o gegužės 9 d. – maršalka Ignotas Šveikauskas.
Aivas Ragauskas, „LDK istorija: mirties bausmė Rotušės aikštėje, vadinta kruvinuoju teatru“, 2022 m.
Klausimai ir užduotys
- Įvardykite šaltinyje aptariamą Rotušės aikštės funkciją.
- Kaip manote, kodėl Rotušės aikštėje vykdavo tokios veiklos?
- Kokias funkcijas Rotušės aikštė Vilniuje atlieka šiais laikais?
Kiti svarbiausi miesto statiniai buvo krikščionių bažnyčios ir vienuolynai. Didesniuose miestuose, kuriuose reziduodavo vyskupas, stovėjo katedra (4.12–4.15 pav.) ir dar kelios bažnyčios. Katedroje vykdavo svarbiausias miesto ir jo apylinkių religinis gyvenimas, vyskupas dažniausiai įsikurdavo jam skirtuose rūmuose šalimais. Mieste veikdavo ir krikščionių vienuolynai, jų pastatai (bažnyčia, gyvenamosios patalpos, sodai, daržai ir kt.) taip pat užimdavo nemenką miesto dalį. Šalia vienuolynų ir bažnyčių įsisteigdavo pirmosios mokyklos, vėliau miestuose atsirado ir pirmieji universitetai.
4.12, 4.13 pav. Katedrų Lietuvoje yra ne tik Vilniuje, Kaune, Šiauliuosè, Panevėžyjè ar Telšiuosè, bet ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Vilkaviškyje (kairėje) ir Kaišiadorysè. Tiesa, tik Vilniaus ir Kauno šventovės mena Viduramžius.
4.14, 4.15 pav. Katedros Sienoje (Itãlija) ir Vienoje (Áustrija)
Viduramžiais miestai dažniausiai steigti be plano. Jų gatvės ir aikštės kūrėsi gana chaotiškai, todėl iki šiol daugelis Europos miestų senamiesčių primena tikrus labirintus, sudarytus iš gatvelių, kiemų ir aikščių, įvairių formų namų.
Ilgainiui mieste atsirasdavo turtingų pirklių ar didikų rūmai. Paprasti miestiečiai gyveno atokiau nuo centro, paprastuose, nebūtinai mūriniuose namuose. Už miesto sienų kūrėsi nauji priemiesčiai, ten buvo miestiečių daržai, kapinės. Vėliau, daugėjant gyventojų, čia atsirado naujų miesto kvartalų, vadinamasis naujamiestis.
Šiandien rotušėse dažniausiai nebeposėdžiauja miestiečiai, čia veikia galerijos, koncertų salės, muziejai, o turgaus ar rotušės aikštėse retai kada bevyksta turgūs – juos keičia įvairūs miesto renginiai (4.16, 4.17 pav.). Pilyse ir rūmuose įsikuria muziejai, viešbučiai, valstybinės institucijos. Senamiesčio gatvelėse retai kada besutiksi amatininkų. Tik katedrose ir bažnyčiose dažnai tebevyksta religinis gyvenimas. Nepaisant to, be visų šių statinių ir vietų sunkiai įsivaizduojamas net ir šiandienis senamiestis. Taigi, ar, kurdami savo virtualų miestą, numatysite jame rotušę, turgaus aikštę, pilį, ar pastatysite katedrą? Ar tokiame mieste bus amatininkų ir pirklių gatvelių?
Klausimai ir užduotys
- Kodėl beveik visuose Viduramžių Europos miestuose buvo pilių?
- Šalia kokių geografinių objektų dažniausiai statytos pilys? Kodėl?
- Nurodykite, kokias funkcijas Viduramžių miestuose atliko rotušė.
- Kokie religiniai pastatai stovėjo Viduramžių miestuose?
- Kokias funkcijas dabar atlieka rotušės ir šalia jų esančios aikštės?
TYRINĖKITE!
Naudodamiesi interneto paieška, nustatykite, kuriuose Lietuvos miestuose yra išlikusios rotušės (nebūtinai statytos Viduramžiais). Pasirinkite vieną rotušę ir sukurkite apie ją plakatą.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Ne mažiau kaip dviem aspektais apibūdinkite miestų svarbą Viduramžių Europoje.
- Remdamiesi vadovėlyje pateiktais tipiniais Viduramžių Europos miestų planais ir tekstu, paaiškinkite, kodėl Viduramžių miestai Europoje nebuvo vienodai suplanuoti.
- Išvardykite ne mažiau kaip keturis Viduramžių Europos miestuose stovėjusius objektus ir paaiškinkite jų funkcijas. Kuris objektas, jūsų nuomone, turėjo didžiausią reikšmę? Argumentuokite.
TYRINĖKITE!
Pasirinkite vieną Viduramžiais egzistavusį miestą Europoje (ne Lietuvoje). Interneto žemėlapiuose pasižiūrėkite, kaip dabar atrodo to miesto planas, kokią dalį sudaro senamiestis, kokie tipiniai Viduramžių miesto objektai ten išlikę. Pasirinkto miesto senamiesčio planą nubraižyti popieriuje, jame pažymėkite svarbiausius objektus.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ne tik Vilnius, bet ir kiti Lietuvos miestai ar miesteliai turi senamiesčius. Kaip manote, ar turime juos saugoti ir nieko nekeisti, ar galime drąsiai moderninti tokias vietas? Savo atsakymus argumentuokite.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"