Šioje temoje MES
- Aptarsime didžiausias epidemijas Lietuvõs, Euròpos ir pasaulio istorijoje.
- Nagrinėsime maro, choleros ir ispaniškojo gripo epidemijų poveikį žmonijai.
- Išskirsime kovos su epidemijomis būdus.
Epidemijos – ne tik seniau, bet ir šiais laikais!
Istorijos ir biologijos pamokų nesupainiojome ir apie epidemijas ir pandemijas rašome neatsitiktinai – jos labai paveikė žmonijos istoriją, sujaukia gyvenimą ir šiais laikais (dėl jų serga daug žmonių, apkraunama sveikatos apsaugos sistema, dažnai nutrūksta prekyba, turizmas). Epidèmija – tai užkrečiamosios ligos išplitimas didesnėje teritorijoje. Didžiulės epidemijos, kurios apima kelis žemynus ar net visą pasaulį, vadinamos pandèmijomis.
2019 m. pabaigoje pasaulyje ėmė sklisti žinia, kad Kinijoje žaibiškai plinta naujas virusas. Netrukus jis paplito po visus žemynus ir paaiškėjo, kad tai koronaviruso sukelta liga COVID-19. Kokie buvo jos simptomai? Užsikrėtę žmonės ėmė karščiuoti, kosėti, jausti silpnumą, jiems buvo sunku kvėpuoti, liga sukeldavo plaučių uždegimą. Užkratas buvo perduodamas lašeliniu būdu per orą, jis kelias paras galėjo tūnoti ant įvairių paviršių – stalų, kėdžių, rankenų. Dalis susirgusių žmonių mirė. Kad virusas neplistų, didelėje pasaulio dalyje buvo apribotas judėjimas, įvestas karantinas – stengtasi, kad žmonės kuo mažiau tiesiogiai bendrautų, dėvėtos apsauginės kaukės (5.1 pav.). Daugelyje šalių net pamokos vyko ne mokyklose, o nuotoliu. Tai sukėlė daug nepatogumų, bet pandemija po poros metų buvo suvaldyta.
Jei pažvelgtume į žmonijos istoriją, pamatytume, kad tokie masiniai ligų protrūkiai kilo ne vieną dešimtį kartų. Net Europos istoriją galime suskirstyti ne tik pagal periodus ir epochas, politinius įvykius (didžių politikų valdymo metus, susikūrusias valstybes), kultūrą ar madas, bet ir pagal ištikusias negandas (5.1 lentelė). Vienos didžiausių nelaimių istorijoje yra susijusios su nevaldomais ligų protrūkiais. Pavyzdžiui, nuo XIV a. vidurio iki XVIII a. pradžios Euròpą nuolat siaubė maras. XIX a. marą pakeitė ne mažiau baisi cholera, kitos mirtinos ligos. XX a. pradžioje Europą ir pasaulį sukrėtė ispaniškojo gripo pandemija, o XXI a., 2019–2022 m., pasaulyje siautė COVID-19. Tai tik keletas ligų, daugiausia aprašytų ar pavaizduotų amžininkų (5.2 pav.).
5.1 lentelė. Europą ir Lietuvą siaubusios didžiosios epidemijos, jų požymiai ir priešnuodžiai
Laikotarpis | Liga | Ligos požymiai | Kaip epidemija pažabota |
XIV–XVIII a. | Maras | Karščiavimas, silpnumas, blyški pilkšva oda, įvairiose kūno vietose susidarę bubonai – kamuoliuko dydžio paraudę, skausmingi gumbai | Karantinas, higienos taisyklės. Maro bakterijos gyvena dirvožemyje ir ten sudaro natūralią buveinę. Per dirvožemį užsikrėtę žinduoliai, dažniausiai graužikai, serga ir platina marą. Blusos, prisisiurbusios užsikrėtusių graužikų kraujo, susargdina žmones. Mūsų laikais sergama labai retai, paprastai užsikrečiama dorojant ir ruošiant smulkių laukinių gyvūnų mėsą. |
XIX a. | Cholera | Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, troškulys | Švaraus geriamojo vandens prieinamumas, vandentiekis, tvarkinga kanalizacija, antibiotikai, higienos taisyklės |
XX a. pr. | Ispaniškasis gripas | Karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, kosulys | Vakcinacija, antivirusiniai vaistai, karantinas, higienos taisyklės |
XXI a. | COVID-19 | Karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, laikinas skonio ir kvapo praradimas, kosulys | Karantinas, vakcinacija, antivirusiniai vaistai, higienos taisyklės |
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite pandemijos, pasaulyje kilusios 2019 m., pavadinimą. Kaip manote, ar šią pandemiją jau galime vadinti istorija? Argumentuokite.
- Paaiškinkite, kas yra epidemija ir kuo ji skiriasi nuo įprasto ligų plitimo.
- Nurodykite ne mažiau kaip du dalykus, kurie keičiasi per epidemiją.
TYRINĖKITE!
Užrašykite savo ir artimųjų prisiminimus apie pirmąją COVID-19 epidemijos bangą. Juk tai tikrai bus svarbus istorinis šaltinis!
Ką slepia maro kapeliai?
Lietuvojè galime rasti ne vieną kalvelę, miškelį ar nedideles kapines, kurios žmonių vadinamos maro kalvelėmis, maro kapeliais (5.3, 5.4 pav.). Jų yra ir kaimuose, ir miestuose. Iš kur atsirado tokie pavadinimai?
Dalis tokių kapinių mena dar XVIII a. siautėjusio maro ir kitas didžiąsias epidemijas, pražudžiusias ištisus kaimus. Anuomet maro aukas laidodavo vienoje vietoje, kapines pažymėdavo ar aptverdavo, saugodavo, kad jos būtų neliečiamos, – bijota ligos atsinaujinimo. Taigi šios vietos greičiausiai mena šiurpius 1708–1711 metų įvykius, kai LDK siautė baisiausia maro epidemija per visą istoriją. Tada vien Vilniaus mieste per kelis mėnesius išmirė daugiau nei 30 tūkstančių žmonių (5.5 pav.). Daugelis Lietuvos vietovių neteko mažiausiai trečdalio gyventojų – būtent jie atgulė maro kapeliuose (A ir B šaltiniai). Maro epidemijos Lietuvoje įsiplieksdavo nuo pat XIV amžiaus.
A šaltinis. Maro aprašymas rašytojos Ievos Simonaitytės romane
Ir mirė žmonės, baudžiauninkai, būrai lietuviai. Mirė ne tik pavieniui, mirė krūvomis. Nameliai, buvę pilni sveikų žmonių, dabar pilni lavonų. Krito žmonės lyg lapai, šalnos pakąsti. Vieno lavono jau niekas nebelaidoja. Laidojama krūvomis. Grabų niekas nebepažįsta. Atsiėjo pačiai vyriausybei rūpintis lavonais. Suverčia juos į dideles duobes ir užpila žemėmis be kunigo palaiminimo, be kryžiaus. Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jog čia maro kapai buvę.
Ieva Simonaitytė, Aukštujų Šimonių likimas, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011, p. 41.
B šaltinis. Iš 1710 metų jėzuitų (vienuolių) dienoraščio
Gegužės 28. Trečiadienis. Tribunolas ir konsistorija, miestas ir vienuolių vyresnieji tarėsi dėl daugybės visur gatvėse gulinčių ligonių bei daugybės valkataujančių vargšų, baimindamiesi maro epidemijos. Nutarė, kad surinkus mokesčius išmaldai dalyti visi ligoniai būtų išvesdinti už miesto, už Žaliojo tilto į Šnipiškes, kur jais pasirūpintų vadinamieji atsiskyrėliai.
Birželio 1. Sekmadienis po Viešpaties žengimo į dangų. Šiandien ir ankstesnėmis bei vėlesnėmis dienomis, ypač naktį, kunigai taip dažnai vyko pas ligonius, kad vos galėdavo spėti, tačiau neatrodė, jog šie ligoniai užsikrėtę maru.
Birželio 29. Trečias sekmadienis po Sekminių. Po pamokslo buvo paskelbtos [pamaldos] mieste, nurodytos šviesiausiojo vietos ordinaro artėjančiam marui atitolinti. Kasdien septintą valandą po pietų vyko suplikacijos, kurių metu buvo kalbama Visų šventųjų litanija bei giedama „Jūrų žvaigždė“, paskui „Šventas Dieve“ ir t. t., tris kartus „Nuo maro“ ir t. t.
Liepos 14. Pirmadienis. Šiandien sustiprėjo gandas apie marą, siaučiantį kai kuriose miesto gatvėse.
Liepos 15. Antradienis. Dėl gresiančio maro pavojaus jau paleistas LDK tribunolas.
Liepos 29. Antradienis. T. Narbutavičius iš kolegijos persikėlė į gretimą mūrinį namą su br. Bognovskiu, kad galėtų patarnauti užsikrėtusiems.
Rugpjūčio 25. Pirmadienis. Dėl maro buvo sudeginti mūsų valdinių namai Lùkiškėse, kadangi ten nemažai kas nuo jo mirė.
Rugsėjo 6. Šeštadienis. Šiandien dėl maro, jau siautėjančio ir Lùkiškių teritorijoje, mūsiškiai buvo išsklaidyti į skirtingas vietas.
Vilniaus jėzuitų kolegijos dienoraštis 1710–1723 m., sud. Irena Katilienė, Vilnius: Baltos lankos, 2004, p. 11–21.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite epidemiją, siejančią A ir B šaltinius.
- Kokį išskirtinį epidemijos bruožą aprašo A šaltinio autorė?
- Išvardykite tris B šaltinyje minimus kovos su aprašoma epidemija būdus. Kaip manote, ar visos priemonės buvo veiksmingos?
Maro epidemijų siaubas liudija ir mokslo svarbą. Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais medicina (5.6 pav.) prieš šią ligą buvo bejėgė. Nors ir labai stengtasi rasti priežastis, vaistus, gydymo būdus, bet viskas buvo veltui. Tuo metu dažnuose namuose knibždėjo žiurkių, pelių, įvairių parazitų, kurie sparčiai platino ligų, ypač maro, užkratus, tačiau žmonės to nesuprato. Viduramžiais vienintele patikimesne apsisaugojimo priemone tapo bėgimas iš užkrėstų miestų arba, atvirkščiai, užsidarymas ir prašalaičių neįsileidimas – savotiškas karantinas. Valdovai per maro epidemijas paprastai išvykdavo medžioti į nuošalesnes vietas, girias. Tik XIX–XX a. ši liga dėl higienos ir švaros laikymosi, tinkamų vaistų buvo pažabota, nors pavienių jos atvejų pasitaiko ir dabar.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kuo buvo ir vis dar yra pavojingas maras.
- Nurodykite du būdus, kuriais plisdavo maras.
- 5.6 paveiksle pavaizduota, kaip XVII–XIX a. per maro epidemijas rengėsi gydytojai. Pasvarstykite, kas lėmė tokios aprangos ir kaukės su snapu pasirinkimą.
Kaip apsisaugoti nuo choleros?
XIX a. daugelis kaimo gyventojų gyveno tamsiuose ir nešvariuose namuose, miestuose būstai buvo ankšti ir troškūs. Tai buvo spartaus miestų augimo metas – kai kuriuose jų gyventojų skaičius per trumpą laiką kone padvigubėjo. Miestiečių išmatos, paplavos ir kitokie nešvarumai buvo pilami į specialias duobes arba tiesiog kanalais nuleidžiami į upes. Taigi nešvarumai greitai susigerdavo į žemės paviršių, pasiekdavo šulinius, šaltinius, upelius ir upes. Taip patys žmonės užteršdavo gėlo vandens šaltinius. Kartu su miestų augimu ir tarša per Europos miestus ėmė ristis choleros bangos. Pagrindinis šio užkrato plitimo šaltinis – labai užterštas geriamasis vanduo. 1848–1849 m. vien Lòndone nuo choleros mirė per 14 tūkstančių žmonių. Cholera pasiekė ir Lietuvą. Manoma, kad ji mūsų krašte pirmą kartą apsilankė 1823 m. ir vėliau buvo apibūdinta kaip viena baisiausių užkrečiamųjų ligų. Skaičiuojama, kad XIX a. per pasaulį nusirito net kelios choleros bangos. XIX pab. – XX a. pr. Lietuvoje ėmė plisti įvairios knygelės ir straipsniai su patarimais, kaip apsisaugoti nuo šios baisios ligos. Susirūpinę žmonių sveikata patarimus rašė ir kalbininkas Jonas Jablonskis (5.7 pav.), ir gydytojas, visuomenininkas Antanas Vileišis, ir būsimasis prezidentas Kazys Grinius. Iki šiol svarbūs patarimai skamba taip:
- Nevalgyti nešvarių, neplautų ar gendančių vaisių ir daržovių.
- Buityje ar gaminant valgį naudoti tik švarų arba virintą vandenį.
- Reikia kuo dažniau praustis, ypač plauti rankas.
- Nuolat palaikyti švarą savo namuose (plauti grindis, valyti dulkes) ir aplink juos (nešiukšlinti).
- Neteršti vandens telkinių, saugoti jų švarą.
XX a. pradžioje žmonėms ėmus laikytis švaros taisyklių, apsitvarkius miestams (įvedus vandentiekį ir kanalizaciją), pradėjus daugiau rūpintis vandens telkiniais, choleros epidemijos buvo suvaldytos.
Klausimai ir užduotys
- Išvardykite choleros požymius.
- Nurodykite esminę choleros epidemijos priežastį.
- Kokiais būdais žmonijai pavyko pažaboti choleros epidemiją?
- Kokių patarimų siekiant apsisaugoti nuo choleros ir kitų užkrečiamųjų ligų pateikė K. Grinius, J. Jablonskis ir kiti? Kaip manote, ar šios priemonės padėjo, o gal vis dar padeda kovoti su užkrečiamosiomis ligomis? Atsakymą argumentuokite.
Ispaniškasis gripas siaubia pasaulį
1918 m. per kelis mėnesius po visą pasaulį išplito naujas gripas (5.8 pav.). Manoma, kad per dvejus metus šia liga galėjo užsikrėsti iki pusės pasaulio gyventojų. Ispaniškuoju gripas buvo pavadintas tik dėl to, kad Ispãnijos spauda Europoje pirmoji išsamiai informavo apie itin užkrečiamos ligos protrūkius. Ši epidemija buvo labai klastinga, nes smogė trimis bangomis. Kai visi jau manydavo, kad liga atsitraukia, ji su dar didesniu smarkumu sugrįždavo. Manoma, kad 1918–1920 m. ispaniškasis gripas galėjo nusinešti nuo 25 iki 50 milijonų pasaulio gyventojų gyvybių. Tai daugiau aukų, nei pareikalavo ką tik pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas.
Liga neaplenkė ir Lietuvos, tačiau tikslesnių skaičių apie jos poveikį nežinome. Tuo metu Lietuvà ką tik buvo paskelbusi nepriklausomybę ir kovojo Nepriklausomybės kare dėl laisvės. Šaliai trūko gydytojų, ligoninių, todėl nemažai susirgusių žmonių net neturėjo kur kreiptis ir gydėsi namuose. Nebuvo net kam fiksuoti ligos atvejų. Vis dėlto apie gripo poveikį netiesiogiai gali liudyti kai kuriose Lietuvos vietovėse išaugęs gyventojų mirtingumas, žinutės spaudoje (5.9 pav.). Prezidentas K. Grinius prisiminė, kad 1920 m. per Vasario 16-osios šventę nuotaika buvo gana slogi, nes Kaunè net nespėta laidoti mirusiųjų nuo šios ligos. Įdomu, kad ispaniškojo gripo plitimo stengtasi išvengti panašiomis priemonėmis, kokios ir dabar naudojamos saugantis nuo lašeliniu būdu per orą plintančių ligų. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse žmonės buvo raginami dėvėti apsaugines kaukes (5.10 pav.). Taip siekta, kad liga kuo mažiau plistų kosint ir čiaudint.
1921 m. ispaniškojo gripo pandemija baigėsi. Pažaboti tokių ligų plitimą vėliau ypač padėjo išrasti antibiotiniai vaistai.
Klausimai ir užduotys
- Kodėl ispaniškojo gripo epidemija tapo baisesnė net už Pirmąjį pasaulinį karą?
- Kodėl XX a. pradžioje epidemiją sukėlęs gripas pavadintas ispaniškuoju?
- Kada ir kaip pavyko pažaboti ispaniškojo gripo epidemiją?
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite keturias didžiausias epidemijas Lietuvoje ir Europoje bei jų laikotarpius. Kuri iš jų, jūsų manymu, buvo baisiausia? Atsakymą argumentuokite.
- Kokį poveikį žmonijai turėjo maro, choleros ir ispaniškojo gripo epidemijos? Kurios ligos požymiai, eiga yra sunkiausi žmonėms?
- Nurodykite, kokiais būdais žmonijai pavyko suvaldyti keturias didžiausias epidemijas.
TYRINĖKITE!
Naudodamiesi internetu nustatykite, kelintais metais ir kurioje pasaulio valstybėje paskutinį kartą kilo maro ir choleros epidemijos. Kokios priežastys jas sukėlė?
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Per epidemijas vienas iš kovos su virusais būdų – karantinas. Siekiant išsaugoti kuo daugiau gyvybių, gali būti ribojamas laisvas žmonių judėjimas ir įvairių įprastų paslaugų teikimas. Taikomi ribojimai patinka tikrai ne visiems. Pasvarstykite, kodėl ne visi žmonės supranta, kam reikalingi karantino suvaržymai, ir jų nesilaiko.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"