Didieji Lietuvos kūrėjai

Kone kiekviena šalis turi išskirtinį menininką, su kuriuo yra siejama visame pasaulyje. Jiems statomi paminklai, jų vardais vadinamos gatvės ir net saldumynai (7.1 pav.), gaminami suvenyrai. Tokių menininkų vardai kartais suteikiami netgi oro uostams. Pavyzdžiui, Áustrija dažnai tapatinama su XVIII a. kompozitoriumi Volfgangu Amadėjumi Mocartu (Wolfgang Amadeus Mozart), Vokietijà – su XVIII a. gyvenusiu rašytoju Johanu Volfgangu Gėte (Johann Wolfgang Goethe), o Nýderlandai – su nuostabiu dailininku Vinsentu van Gogu (Vincent van Gogh). Lénkija išskirtinai didžiuojasi kompozitoriumi Frideriku Šopenu (Fryderyk Chopin), švedai – puikia rašytoja Astrida Lindgren (Astrid Lindgren), o danai – žymiuoju pasakų kūrėju Hansu Kristianu Andersenu (Hans Christian Andersen). O kas yra žinomiausias menininkas Lietuvõs istorijoje, kuriuo mes didžiuojamės ir kuris siejamas su Lietuva? Tikriausiai tai dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Minėdami atskirų šalių garsiausius menininkus turime suprasti, kad vieningai sutarti, kas yra žymiausias, garsiausias ar sėkmingiausias rašytojas, kompozitorius ar dailininkas, yra beveik neįmanoma. Kiekvienos tautos istorijoje gausu puikių kūrėjų, todėl bet kurio vieno įvertinimas kaip geriausio būtų labai subjektyvus. Grįžkime prie Lietuvos ir aptarkime keletą menininkų.

M. K. Čiurlionis garsėjo ir kaip puikus dailininkas, ir kaip kompozitorius. Mãža pasaulyje menininkų, kurių talentas aprėptų ne vieną kūrybos sritį.

M. K. Čiurlionis gimė Senõjoje Varėnojè, augo Drùskininkuose (7.6 pav.). Paskatintas tėvo ėmė muzikuoti, groti pianinu, padėdavo tėvui groti vargonais vietinėje bažnyčioje. Baigęs pirmąją mokyklą ir būdamas 14 metų buvo išsiųstas mokytis į Plùngę, į orkestro mokyklą. Ketverius metus ten mokėsi groti įvairiais instrumentais, giedojo chore, bandė ir pats kurti muziką, o laisvalaikiu piešė. Po šių mokslų keletą metų M. K. Čiurlionis dirbo vietiniame orkestre – grojo fleita. Po kelerių metų, pastebėjus jo talentą, orkestro savininko kunigaikščio Mykolo Oginskio iniciatyva išsiųstas mokytis į Váršuvos muzikos institutą. Baigęs studijas M. K. Čiurlionis vertėsi privačiomis muzikos pamokomis, stengėsi rūpintis savo broliais ir seserimis, buvo nelaimingai įsimylėjęs. To paties kunigaikščio remiamas, tęsė muzikos mokslus Vokietijoje. Baigęs šias studijas jis nesustojo ir netrukus ėmė studijuoti Varšuvos dailės mokykloje. Nuo to laiko menininko kūryba apėmė tiek muziką (7.7 pav.), tiek dailę.

Be to, menininkas bandė jėgas literatūroje, domėjosi fotografija. 1906 m. dalyvavo pirmojoje lietuvių dailės parodoje Vilniuje. 1907 metai jam buvo neįprasti: pabaigė vieną savo įspūdingiausių kūrinių – simfoninę poemą „Jūra“, nutapė keliasdešimt paveikslų ir susipažino su būsima žmona menininke Sofija Kymantaite (7.8 pav., A šaltinis). Po poros metų pora susituokė. Jų bendrystė darė didelę įtaką M. K. Čiurlionio kūrybai.

M. K. Čiurlioniui neretai teko kęsti nepriteklių, galvoti, kaip išgyventi (7.9 pav.). Gyvenimo pabaigoje menininkas neretai dirbo ir gyveno prastomis sąlygomis, nuolat pervargdavo. Teko gydytis, tačiau 1911 m. dailininkas ir kompozitorius lemtingai peršalo ir mirė. Netrukus jis pradėtas vertinti kaip išskirtinis lietuvių menininkas, svajingas, ilgesingas ir mįslingas kūrėjas (B šaltinis). Imta rinkti ir kaupti jo kūrybą, įsteigtas muziejus – jis šiandien yra išaugęs iki vieno didžiausių muziejų Lietuvojè (7.10 pav.). M. K. Čiurlionio darbais žavimasi daugelyje šalių, jie pristatomi garsiausiuose muziejuose ir galerijose. Jo kūryba yra įkvėpusi ne vieną menininką.

Kartais taip susiklosto, kad menininkai pripažinimo sulaukia gyvendami ir kurdami ne tėvynėje, o užsienyje. Todėl gimtojoje šalyje jie nebūtinai gerai žinomi. Taip nutiko su dailininke Aleksandra Kašubiene, kuri JAV žinoma kaip Kasuba (7.19 pav.). Ji augo Ginkūnų dvare netoli Šiaulių. Nuo pat mažens domėjosi menu, buvo apsupta įvairiakalbės aplinkos (jau mokykloje mokėjo vokiškai, angliškai ir rusiškai), mėgo piešti, muzikuoti, užrašinėjo sapnus, stebėjo aplinką (C šaltinis). Po mokyklos studijavo dailę Kaune ir Vilniuje. 1944 m. prie Lietuvos artinantis sovietams pasirinko karo pabėgėlės kelią. Galiausiai atsidūrusi JAV ji išgarsėjo kaip labai įdomi ir įvairialypė menininkė – ir skulptorė, ir keramikė, ir architektė. Kūrė didžiules mozaikas, menines instaliacijas iš tamprių audinių, susidomėjusi eksperimentine architektūra dykumoje pasistatė namą, kuriame nebuvo stačių, aštrių kampų (7.20 pav.). Jos kūrinių yra įvairiuose JAV miestuose.

2001 m. teroristai JAV užgrobė keleivinius lėktuvus ir jais rėžėsi į du Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke. Per šį išpuolį žuvo net keli tūkstančiai žmonių, buvo sugriauti minėti dangoraižiai, stipriai apgriauti kiti pastatai. Kartu buvo sunaikintas ir didžiulis A. Kašubienės kūrinys – dekoruota granito siena, kuri puošė Pasaulio prekybos centrą (7.21 pav.).

A. Kašubienė – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kiek kūrybingų žmonių yra kilusių iš Lietuvos. Domėdamiesi jų biografijomis, kūryba mes prisidedame prie jų atminimo ir galbūt net patys galime būti įkvėpti kurti, eksperimentuoti. Tiek L. Gucevičius, tiek M. K. Čiurlionis, J. Zikaras ar A. Kušubienė buvo ir yra įkvėpimo šaltinis ne vienam jaunam ar vyresniam kūrėjui.