Tema 1.1 (Istorija 12)

Pratarmė

Sveiki, jaunieji istorikai!

Kai kada sakoma, kad istorija yra mokslas apie žmones laike. Toks apibūdinimas yra ne tik labai paprastas, bet ir itin iškalbingas. Kalbėdami apie dešimtmečiais, šimtmečiais ar tūkstantmečiais nutolusius įvykius, reiškinius ar procesus, kitaip tariant, apie praeityje sukurtus tekstus (knygas, dokumentus, laiškus, atsiminimus ir dienoraščius), daiktus (pastatus, įrankius, mechanizmus ir ginklus) ar vaizdus (meno kūrinius ar fotografijas), visada turime omenyje, kad jų autoriai – žmonės. O žmonės gyvena, priima sprendimus ir veikia laike. Todėl laiką mes bene akivaizdžiausiai siejame su kaita ir kintamumu. Kitaip tariant, naujos kartos kelia naujas idėjas, žmonių kuriami dalykai kinta, įgauna kitokį pavidalą ir turinį. Būtent istorijos mokslas siekia suprasti žmonių veiksmus ir sprendimus, jų siekius ir motyvus, gyvenimo būdą, mąstyseną ir elgesį. Suprasti praeities žmones, jų gyvenimą ir veiklą, kuri gali atrodyti labai svetima ar net nesuprantama, – ne tik mokslininkų, bet ir besidominčiųjų istorija vienas svarbiausių uždavinių. Trumpai tariant, istorijos mokslas siekia geriau suprasti visuomenės, žmogaus ir jo įvairialypės veiklos raidą.

Prieš jūsų akis esančio istorijos vadovėlio vienas iš pagrindinių tikslų – pabrėžti žmogaus laike supratimo svarbą. Šiam supratimui ugdyti pateikiamos trys temų grupės, padalytos į visuotinės ir Lietuvos istorijos skyrius. Pirma temų grupė skirta tarptautiniams santykiams. Kuo ji ypatinga? Kokios problemos joje nagrinėjamos? Tarptautiniams santykiams skirtose temose aptariama valstybių santykių raida ir konkretūs istoriniai įvykiai. Siekiama išsiaiškinti valstybių vadovų ir politinių bei karinių veikėjų priimtų sprendimų aplinkybes, suprasti jų motyvus ir tikslus. Kaip paaiškinti tarp senųjų civilizacijų vykusius ginkluotus susidūrimus? Kokią įtaką karams Europoje turėjo valdančiųjų dinastijų ambicijos ir religiniai nesutarimai? Kokiomis aplinkybėmis ir kodėl XX a. Europoje kilo du totaliniai karai? Kas juos sieja ir skiria? Kokia tarptautinių politinių santykių sistema įsitvirtino pasaulyje XX a. antroje pusėje ir kuo ji pasižymėjo? Su kokiais tarptautinės politikos sunkumais XX a. pradžioje susidūrė besikurianti Lietuvos Respublika ir kaip jie buvo įveikti?

Antra vadovėlio temų grupė kviečia atsigręžti į religiją ir mentalitetus. Mėginama atskleisti, kokią įtaką religija (judaizmas, islamas, krikščionybė) ir jos vertybių sistema darė visuomenei ir žmogui, kaip religija veikė visuomenės raidą, kasdienį žmogaus gyvenimą ir pasaulėžiūrą. Keliamas tikslas išsiaiškinti tarp krikščionių kilusius nesutarimus ir jų pasekmes. Šios grupės temų nagrinėjimas įgalins geriau suprasti kai kuriuos dar ir šiandien religinėse bendruomenėse ar visuomenėse gyvuojančius papročius, tradicijas, kasdienes veiklas ar sunkiai pastebimus įsitikinimus, kurie daro įtaką žmogaus kasdienybei ir priimamiems sprendimams. Kuo pasižymi judaizmas ir islamas? Kokią įtaką šios religijos padarė jas išpažįstančioms visuomenėms? Kaip krikščionybė tapo vyraujančia Europos religija ir kokia linkme pakreipė tolesnę žemyno raidą? Kuo išskirtinis Lietuvos krikštas ir kaip jis pakeitė Lietuvos visuomenę? Su kokiais sunkumais XVIII–XX a. susidūrė Katalikų bažnyčia ir apskritai religija? Kaip Katalikų bažnyčia reagavo į kilusius pavojus ir kokių priemonių ėmėsi?

Trečią temų grupę sudaro keliolika visuomenės raidai skirtų temų. Keliamas tikslas paaiškinti ir suprasti socialinės struktūros ir ekonomikos ryšį, visuomenės ir ekonomikos sąveiką. Kitaip tariant, siekiama parodyti, kaip įvairiais istorijos laikotarpiais socialinė struktūra buvo susijusi su ekonomika, gamybos būdu, vyraujančiomis technologijomis ir jų kaita, technikos raida. Taip pat šios grupės temose nagrinėjamos per šimtmečius susikaupusios socialinės problemos: lyčių ir rasinė nelygybė, kova už pamatines žmogaus teises bei laisves ir žmogaus teisių būklė totalitarinėse visuomenėse. Kas būdinga senajai, Viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų visuomenei? Kaip XIX a. Europoje įsigalint naujoms technologijoms keitėsi visuomenė ir su kokiais sunkumais ji susidūrė? Kokie esminiai poslinkiai įvyko XX a. žmogaus teisių srityje? Kokias teises turėjo žmogus nelaisvoje visuomenėje? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuvos visuomenė po 1990-ųjų, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę?

Tai tik keletas iš daugybės klausimų, į kuriuos atsakymų ieškosite šiame dviejų istorikų parašytame vadovėlyje. O kad jame pateikti tekstai sudarytų darnią visumą su istorijos šaltiniais, iliustracijomis ir žemėlapiais, dirbo įvairių sričių specialistų kolektyvas. Būtent todėl vadovėlyje pateiktos temos, kiekviena atskirai ir jų visuma, gali tapti išsamesnio valstybės praeities pažinimo pagrindu ir padėti suprasti politinių veikėjų sprendimus, tarptautinės politinės padėties kaitą, religijos įtaką visuomenei ir žmogui, visuomenės bei ekonomikos ryšį. Juk pažinę praeitį geriau suprasime ir įvertinsime dabarties įvykius bei reiškinius.

Autoriai

Prašau palaukti