Kūriniai, skirti vaidinti

EGLUTĖ
​KIŠKIS
​VARNA

Matyti EGLUTĖ. Ji ima linguoti nuo vėjo gūsio.

EGLUTĖ:

Ir ką gi aš čionai veikiu?
​Tik stoviu, laukiu ir verkiu.
​Geriu tik lietų, orą tyrą,
​O ant manęs štai sniegas byra…
​Ir vis galvoju paslapčia…
​Kad tik greičiau, greičiau iš čia!

Atbėga KIŠKIS.

EGLUTĖ:

Ei! Kiški! Kaip gyvuoji?
​Ir kur dabar, sakyk, šokuoji?

KIŠKIS:

Aš šventės pasitikt skubu.
​Lekiu! Turiu suspėt laiku.

EGLUTĖ:

Šventės! O kas yra ta šventė?

KIŠKIS:

Šventė? Kai gali visaip vartaliotis,
​Šokinėti, bėgioti, voliotis…
​Va, taip ir taip, ir taip… (Nubėga)

EGLUTĖ:

Kad aš vartaliotis nemoku!

Atskrenda VARNA.

VARNA (dainuoja):

Aš visada dainuoju savo dainą
​Ir visada kartoju kar, kar, kar,
​Nes šventės tai ateina, tai praeina,
​O man gyventi reik dabar.

EGLUTĖ:

Varna, varna! Ar žinai, kad šventė ateina?
​O šventė tada, kai gali vartaliotis, bėgioti, voliotis…

VARNA:

Nesąmonė!
​Kar-kar, plest-plest,
​Šventė – kada duoda lest.
​Duoda bulvę, duonos plutą,
​O tai šventė! Žalia rūta.

EGLUTĖ:

Tai kad aš lest nemoku. Kaip tada?

VARNA:

Nebus tau šventės niekada.

EGLUTĖ:

Palauk! Kur tu?

VARNA:

Skrendu! Gal kokią bulvę rasiu.
​Tai kad pašvęsiu, tai pašvęsiu!

Iš knygos „Baltos pasakos“