Mano kaimynai

Lietuvoje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitų tautybių žmonės. Jie vadinami tautinėmis mažumomis. Gausiausias tautines mažumas Lietuvoje sudaro lenkai ir rusai. Greta šių tautų Lietuvoje nuo seno gyvena žydų, karaimų, totorių. Visos šios tautos turi savo kalbą. Lietuvos lenkai, rusai, baltarusiai ir žydai vaikus gali leisti į savo mokyklas. Jose, be gimtosios kalbos, mokomasi ir valstybinės lietuvių kalbos. Nemaža dalis lietuvių taip pat moka rusų ir lenkų kalbas.

Kad Lietuvoje nuo seno gyventa rusų, rodo statiniai, pavyzdžiui, cerkvės. Taip pat senosios knygos.

Jau daugiau nei šeši šimtai metų Lietuvoje gyvena karaimai ir totoriai. Juos į Lietuvą atsivežė Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Karaimams buvo skirtos žemės ties Trakais. Vėliau jų apsigyveno ir Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose. Trakuose karaimai rūpinosi pilies apsauga. Jie dirbo žemę, veisė sodus, augino arklius.

Šiandien daugiausia totorių gyvena apie Vilnių, Kauną, Alytų, Švenčionis, Šalčininkus. Totorių ir karaimų kariai sudarė dalį Lietuvos kariuomenės. Lietuvos kunigaikščių jie buvo vertinami už narsą, drąsą, ištikimybę naujajai tėvynei.

Daugiausia lenkų gyvena Vilniuje ir Lietuvos pietryčiuose. Su jais lietuvius sieja nemažai panašumų, kurie aptinkami bendroje istorijoje, dainose, vestuvių papročiuose.

Šiandien Ievos mama pagamino žydišką patiekalą – silkę su razinomis. Receptą mamai davė kaimynė Estera. Ievos šeima gražiai draugauja su toje pačioje laiptinėje gyvenančia žydų šeima.

Ievai įdomios žydų tradicijos. Pavyzdžiui, šabas – svarbiausia žydams diena, kurią nevalia dirbti, galima tik ilsėtis, vaišintis. Tuomet net duonos nevalia raikyti peiliu. Todėl ant šabo stalo dedama chala – žydų duona, pynutė, kuri ne pjaustoma peiliu, o laužoma. Žydai nevalgo kiaulienos, dar jiems draudžiama maišyti mėsos ir pieno produktus. Žydai valgo daug augalinio maisto, kepa labai daug rūšių duonos, gamina saldumynus, į kuriuos deda medaus, riešutų.

Šabas tęsiasi nuo penktadienio saulėlydžio iki šeštadienio saulėlydžio.

Žydai meldžiasi sinagogoje. Septynšakė žvakidė menora – Izraelio, žydų tautos simbolis.

Ievai patinka žydų pasisveikinimas šalom. Tai reiškia ramybės ir gerovės palinkėjimą.