Sąvoka | Sąvokos apibūdinimas |
Bañginė òptika | Optikos skyrius, nagrinėjantis bangines šviesos savybes, vadinamas bangine optika. |
Šviesõs bangà | Šviesos banga yra erdvėje sklindanti elektromagnetinė banga. |
Šviesõs bangõs svyrãvimo periòdas | Laikas, per kurį įvyksta vienas elektromagnetinio lauko svyravimas (susidaro viena banga), vadinamas šviesos bangos svyravimo periodu. [T] = 1 s. |
Šviesõs bangõs iĨgis | Šviesos bangos ilgis vakuume lygus šviesos sklidimo greičio (c) ir svyravimo periodo (T) sandaugai: λ = cT. Šviesos bangos ilgis matuojamas nanometrais, metrais: [λ] = 1 nm = 10–9 m. |
Šviesõs sklaidà, (disper̃sija) | Baltos šviesos skaidymas į spektrą vadinamas šviesos sklaida arba dispersija. |
Baltõs šviesõs sudėtis | Balta šviesa yra sudėtinė. Ją sudaro septynios spalvos: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. |
Spalvà | Spalva – tai šviesos bangų, patekusių į stebėtojo akis, sukeltas regėjimo pojūtis. |
Vaivórykštė | Vaivorykštė yra optinis reiškinys, atsirandantis Saulės apšviestuose lietaus lašeliuose. |
Spèktras | Spektras – vaivorykštės spalvų vaizdas. |
Fotomètrija | Optikos skyrius, nagrinėjantis šviesos šaltinių skleidžiamos šviesos intensyvumą ir paviršiaus apšvietą, vadinamas fotometrija. |
Šviesõs stipris | Šviesos šaltinio skleidžiamos šviesos intensyvumą apibūdina šviesos stipris (I). [I] = 1 cd. |
Šviesõs sraũtas | Šviesos srautas nusako, kiek šviesos energijos patenka į kokio nors kūno paviršiaus plotą (S) per 1 sekundę. [Φ] = 1 lm. |
Pavir̃šiaus apšvietà | Šviesos srautas (Φ), tenkantis vienetiniam paviršiaus plotui (S), vadinamas paviršiaus apšvieta (E): Paviršiaus apšvietos matavimo vienetas yra liuksas (lx). |