Trumparegystė ir toliaregystė

Naujos sąvokos:

trumparegỹstė
toliaregỹstė

Trumparegystė ir jos koregavimas

Žmonių regėjimas skiriasi. Vieni gerai mato ir arti, ir toli esančius daiktus (4.6.1 pav., a). Kiti gerai mato artimus daiktus, o tolimus – prastai (4.6.1 pav., b). Tokie žmonės vadinami trumparẽgiais. Žmonės, gerai matantys toli esančius daiktus, bet sunkiai įžiūrintys iš arti (4.6.1 pav., c), yra toliarẽgiai.

4.6.1 pav., a – normalus regėjimas

4.6.1 pav., b – trumparegystė

4.6.1 pav., c – toliaregystė

Normalioje akyje tolimų daiktų atvaizdai susidaro tinklainėje (4.6.2 pav., a). Tačiau kai kurių žmonių akyse jie susidaro prieš tinklainę (1) (4.6.2 pav., b). Ši regėjimo yda vadinama trumparegystè. Trumparegiams atrodo, kad toliau esantys daiktai neturi ryškių kontūrų, yra išblukę, susilieję (4.6.1 pav., b).

4.6.2 pav., a

4.6.2 pav., b

4.6.2 pav., c

Trumparegių geriausio matymo nuotolis yra mažesnis kaip 25 cm, todėl norėdami kruopščiai apžiūrėti daiktą jie stengiasi jį priartinti prie akių. Trumparegiams reikalingi akiniai su sklaidomaisiais lęšiais. Jų laužiamoji geba parenkama tokia, kad daikto atvaizdas susidarytų akies tinklainėje (4.6.2 pav., c). Akinių sklaidomieji lęšiai šiek tiek praskleidžia spindulius. Prasiskleidžiančiu pluoštu į akį patekusius spindulius akies lęšiukas sufokusuoja toliau – tinklainėje (4.6.2 pav., c). Kadangi sklaidomųjų lęšių laužiamoji geba yra neigiama (–0,5 D, –1 D ir pan.), sakoma, kad trumparegiai nešioja minusinius akinius.

Trumparegystės priežastys glūdi akies anatomijoje. Žmonių akies obuolio forma šiek tiek skiriasi (4.6.3 pav., a). Kai kurių žmonių akies obuolys kiek ištęstas (4.6.3 pav., b). Vadinasi, akies tinklainė yra toliau nuo lęšiuko. Tai viena priežasčių, kodėl daiktų atvaizdai susidaro prieš tinklainę. Trumparegystę gali sukelti ir per stiprūs akies raumenys. Net ir atsipalaidavę, jie per daug suspaudžia lęšiuką. Lęšiuko laužiamoji geba padidėja ir daiktų atvaizdai susidaro prieš tinklainę. Todėl trumparegiai mato neaiškų, išblukusį daikto vaizdą (4.6.2 pav., b).

4.6.3 pav., a

4.6.3 pav., b

4.6.3 pav., c

Daugiau

Toliaregystė ir jos koregavimas

Kai kurių žmonių akies obuolys yra šiek tiek suplotos formos (4.6.3 pav., c). Tokioje akyje daiktų atvaizdai susidaro už tinklainės (4.6.4 pav., a). Ši regėjimo yda vadinama toliaregystè. Toliaregiai prastai mato arti esančius daiktus (4.6.1 pav., c). Jų geriausio matymo nuotolis yra didesnis kaip 25 cm, todėl norėdami įsižiūrėti toliaregiai stengiasi daiktus nutolinti nuo akių.

Toliaregių akies lęšiukas yra mažiau išgaubtas ir blogiau laužia spindulius, todėl jiems padeda akiniai su glaudžiamaisiais lęšiais (4.6.4 pav., b). Jų laužiamoji geba parenkama tokia, kad daikto atvaizdas susidarytų akies tinklainėje. Glaudžiamieji lęšiai šiek tiek suglaudžia spindulius ir į akį jie patenka nelygiagretūs. Akies lęšiukas spindulius sufokusuoja tinklainėje, todėl žmogus mato aiškų daikto vaizdą. Toliaregiams skirtų akinių su glaudžiamaisiais lęšiais laužiamoji geba yra teigiama (+0,5 D, +1 D ir pan.), todėl sakoma, kad jie nešioja vadinamuosius pliusinius akinius.

4.6.4 pav., a

4.6.4 pav., b

Beveik visi naujagimiai būna toliaregiai. Augant toliaregystė išnyksta ir susiformuoja normali akis. Toliaregystė vėl pradeda vystytis žmogui senstant (4.1 lentelė).

Žmogaus amžius, m.	10	20	30	40	50	60	70
Akies lęšiuko laužiamoji geba, D	72,8	68,5	65,6	63	61	59	58,8

4.1 lentelė. Žmogaus amžius ir akies lęšiuko laužiamoji geba

Daugiau

Regos aštrumo patikra

Regėjimą būtina tikrinti reguliariai. Tikriausiai kiekvienais metais pasitikrinate regos aštrumą Snèleno diagramà (4.6.5 pav.), sukurta 1862 metais. Jos autorius – olandas akių ligų gydytojas Hermanas Snelenas.

Įprastą Sneleno diagramą sudaro 11 spausdintinių raidžių eilučių. Naudojamos ir skaitmeninės Sneleno diagramos. Simboliai aštrumo diagramoje oficialiai žinomi kaip optotipai. Pirmą eilutę sudaro viena arba dvi labai didelės raidės. Eilutėms einant žemyn raidžių daugėja, o jų dydis mažėja. Tikrinant regos aštrumą reikia atsistoti 6 metrų atstumu nuo ekrano ir skaityti raides, pradedant nuo viršaus. Mažiausia eilutė, kurią pavyksta tiksliai perskaityti, rodo konkrečios akies regos aštrumą.

Norint, kad akys išliktų sveikos, reikia jas tausoti. Negalima skaityti ar žiūrėti į planšetės, kompiuterio, išmaniojo telefono ekraną esant silpnam arba labai stipriam apšvietimui, važiuojant automobiliu, gulint.

4.6.5 pav.

Daugiau

Klausimai ir užduotys

Kas yra trumparegystė? O kas yra toliaregystė? Kokios šių akių ydų atsiradimo priežastys? Kaip jų išvengti?
Atlikdami bandymą sumodeliuokite, kaip susidaro atvaizdas trumparegėje akyje. Jums reikės lazerinio šviesos šaltinio, skleidžiančio bent du spindulius, glaudžiamojo ir sklaidomojo lęšių, popieriaus lapo ir pieštuko (4.6.6 pav.). Popieriaus lape nupieškite pusę apskritimo lanko – akies tinklainės atitikmenį. Toliau nuo popieriaus lapo padėkite šviesos šaltinį. Šviesos spindulių kelyje pastatykite glaudžiamąjį lęšį taip, kad spinduliai susikirstų prieš puslankio vidinę dalį. Tarp šviesos šaltinio ir glaudžiamojo lęšio pastatykite sklaidomąjį lęšį taip, kad jis sufokusuotų spindulius ant nupiešto puslankio vidinės dalies. Kokio papildomo lęšio reikėtų norint sumodeliuoti, kaip susidaro atvaizdas toliaregėje akyje?
Vienų akinių lęšių laužiamoji geba yra teigiama (+1,0 D), kitų – neigiama (–0,5 D). Kam skirti tokie akiniai? Kurių akinių lęšių laužiamoji geba didesnė?
Beno močiutė be akinių skaitydama knygą stengiasi ją laikyti kuo toliau nuo akių. Kokią akių ydą ji turi? Kokie akiniai galėtų padėti?
Onutė skaitomą knygą laiko 16 cm atstumu nuo akių. Kokią akių ydą turi Onutė? Kokie akiniai galėtų jai padėti?
Artėjant mokslo metams akių gydytojas tikrino Beno regą. Berniukas matė raudonai pabrauktą eilutę Sneleno diagramoje (4.6.5 pav.). Kam lygus Beno regos aštrumas? Ar jam reikia akinių?