Tema 4.8 (Fizika 7 kl.)

Į pagalbą geram regėjimui (papildomam skaitymui)

Regos korekcija

Turint akių ydą gali pagelbėti ne tik akiniai, bet ir kontãktiniai lę̃šiai, kurie dedami po voku ant akies obuolio (4.7.1 pav.). Kontaktiniai, arba glaustiniai, lęšiai gaminami iš labai laidžios deguoniui medžiagos. Nepaisant to, kas vakarą vertėtų juos išsiimti ir leisti pailsėti akimis. Kontaktiniai lęšiai gali būti naudojami ne vien regai pagerinti, bet ir akių spalvai paryškinti. Nešiojant kontaktinius lęšius būtina laikytis tam tikrų taisyklių:

  • Kontaktinius lęšius galima nešioti tik nurodytą laikotarpį. Nešiojant ilgiau, sumažėja jų laidumas orui, gali prasidėti akių uždegimas.
  • Lęšių skystis dėkle turi būti keičiamas reguliariai.
  • Nepatartina su kontaktiniais lęšiais maudytis vandens telkiniuose, eiti į pirtį.
4.7.1 pav.

Trumparegystę ir toliaregystę galima koreguoti ir lazeriu. Šaltu lazerio spinduliu išgarinamas labai nedidelis ragenos sluoksnis ir dėl to pasikeičia jos laužiamoji geba. Vykstant akių operacijai lazerio spindulio kelią valdo kompiuterinė programa. Lazerių technologijos nuolat tobulėja – akių chirurgijoje pradėti naudoti naujausi lazeriai su erdvine 3D sistema (4.7.2 pav.). Operuojantis gydytojas ir jo komanda mato operacijos eigą 3D ekrane. Dabar tokios procedūros atliekamos dar greičiau, vos per kelias sekundes.

4.7.2 pav.

Akių higiena

Šiuolaikinės technologijos padeda atkurti gerą regą, bet ir patiems būtina stengtis ją išsaugoti. Dirbant kompiuteriu patartina daryti 10–15 minučių pertraukas kas 45 minutes ir atlikti specialius pratimus akims (Sveikatos apsaugos ministerijos parengta akių mankšta). Skaityti, rašyti vertėtų tik gerai apšviestoje vietoje. Tinkamiausias – natūralus apšvietimas. Stalas, prie kurio dirbama, turi stovėti prie lango. Jei naudojama stalinė lempa, ji turėtų šviesti iš kairės pusės. Žiūrėti televizorių patartina 2,5–3 metrų atstumu apšviestame kambaryje, o ne tamsoje. Padirbėjus kompiuteriu verčiau 1–2 valandas nežiūrėti televizoriaus.

Mitybos svarba regai

Mokslininkai nustatė, kad akims labai naudingas vitaminas A, kurio gausu kiaušinių tryniuose, žuvų taukuose, svieste, jaučių ir menkių kepenyse, nenugriebtame piene, grietinėlėje, morkose, pomidoruose (4.7.3 pav.). Šis vitaminas stiprina akies tinklainę, todėl ji geriau skiria spalvas, šviesą ir tamsą. Dėl vitamino A trūkumo gali atsirasti šviesos baimė, pablogėti regėjimas prieblandoje. Vadinasi, turime nuolat rūpintis mityba.

4.7.3 pav.

Tarpdalykinis projektas

Tikriausiai dažnai susimąstote, kokį pasaulį mato mūsų augintiniai ir kiti gyvūnai. Pasidomėkite, kokias spalvas gali matyti šunys, katės, žuvys ir paukščiai, kokias spalvas mato musės, bitės, kiti vabzdžiai. Parenkite pranešimą tema „Pasaulio spalvos gyvūnų ir vabzdžių akimis“.

Prašau palaukti