Fizika – gamtos mokslas
Mus supančiame pasaulyje vyksta daugybė įvairių reiškinių: važiuoja automobiliai, skrenda lėktuvai, krinta snaigės, tirpsta ledas, šviečia elektros lemputės, žaibuoja, girdisi perkūnijos garsas, pasirodo vaivorykštė, dangumi skrieja dirbtiniai Žemės palydovai. Stebint šiuos reiškinius, kyla klausimas, kodėl ir kaip tai vyksta. Atsakymą rasti padeda fizika. Fizika yra mokslas apie gamtos reiškinius, mus supančio gamtinio pasaulio sandarą ir kaitą. Manoma, kad pirmą kartą terminą „fizika“ IV a. pr. Kr. pavartojo graikų filosofas ir mokslininkas Aristotelis (Aristotelēs, 384–322 pr. Kr.). Žodis „fizika“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia gamtą. Iki XVII a. fizika buvo filosofijos mokslo dalis. XVII a. pradėjus sparčiai gausėti mokslo atradimų, fizika atsiskyrė nuo gamtos filosofijos ir susiformavo kaip savarankiškas mokslas.
Fizikos tyrimo objektas
Fizikos tyrimo objektas yra labai platus – nuo elementariųjų dalelių iki Visatos (1 pav.). Fizikai nagrinėja, kas vyksta labai mažų matmenų pasaulyje – mikropasaulyje. Tyrinėja, kas vyksta atomuose ir jų branduoliuose, gvildena elementariųjų dalelių prigimtį. Fizikos mokslo atstovai domisi ir labai didelių matmenų pasauliu (makropasauliu) – Visatos sandara, dangaus kūnais.
Fizikos mokslo šakos
Makropasaulyje ir mikropasaulyje vyksta nuolatinis judėjimas: mechaninis, šiluminis, elektromagnetinis, judėjimas atomo viduje. Šiuos reiškinius nagrinėja skirtingos fizikos mokslo šakos. Mechaninį judėjimą nagrinėjanti fizikos mokslo šaka vadinama mechãnika (2 pav.). Mechanikos mokslas ieško atsakymų į klausimus, kodėl ir kaip juda kosminiai palydovai, krintantys lietaus lašai, dviratininkai, traukiniai, automobiliai, medžio lapai vėjyje ar sieninio laikrodžio švytuoklė. Mechanika skirstoma į dar smulkesnes šakas: hidrodinãmiką, akùstiką. Akustika yra mokslas apie garsus. Pažintį su fizikos mokslu jūs pradėsite būtent nuo garsų pasaulio.
Mus supa įvairiausi objektai: knygos, stalai, kėdės, automobiliai ir pan. Fizikos moksle tokie objektai vadinami fizikiniais kūnais. Jie sudaryti iš daugybės nuolat judančių atomų ir molekulių. Šis judėjimas vadinamas šiluminiù, nuo jo priklauso kūno temperatūra. Molekulinė fizika, arba šiluminių reiškinių̃ fizika, yra fizikos mokslo šaka, nagrinėjanti judėjimą kūnuose (2 pav.). Ji paaiškina, kodėl garuoja karšta arbata, kaip susidaro ledas, kodėl vasaros vakarą iškrinta rasa, kodėl su muilu galima švariau nusiplauti rankas ir daugelį kitų reiškinių.
Sunku įsivaizduoti gyvenimą be elektros, kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir buitinės technikos. Visa tai atsirado vystantis dar vienai fizikos mokslo šakai – elektrodinãmikai. Viena iš jos dalių yra optika – mokslas apie šviesą ir šviesos reiškinius. Šiais metais mokysitės apie šviesą, susipažinsite su optikos pagrindais.
Judėjimą atomo viduje nagrinėja fizikos mokslo šaka, vadinama atòmo ir bránduolio fizika (2 pav.). Jos pasiekimai pritaikomi lazeriuose, atominėse elektrinėse. Fizikos mokslo šakos priklauso vienam kamienui (2 pav.). Todėl mokantis fizikos svarbu ieškoti ryšių tarp atskirų šio mokslo šakų. Tai padeda suprasti gamtos reiškinius ir įgytas žinias taikyti praktikoje.
Fizikos tyrimo metodai
Daug informacijos apie supančią aplinką mums suteikia pojūčiai. Pagrindiniai žmogaus pojūčiai yra rega, klausa, uoslė, lytėjimas ir skonis. Vis dėlto žmogaus pojūčių galimybės yra ribotos. Pavyzdžiui, medicinos įstaigoje atliekant ultragarso tyrimą mes jo negirdime ir nematome. Vasarą mėgaudamiesi saule ir įdegiu nematome ir neužuodžiame ultravioletinių spindulių, sukeliančių įdegį. Sėdėdami prie laužo jaučiame sklindančią šilumą, užuodžiame dūmų kvapą, tačiau šiluminio spinduliavimo nematome.
Daugiau informacijos apie mus supančią aplinką suteikia moksliniai tyrimo metodai: stebėjimas, fizikinis eksperimeñtas. Stebėjimas yra vienas seniausių gamtos tyrimo metodų. Stebėdamas Jupiterio palydovų judėjimų 1676 metais danų astronomas Olė Riomeris (Ole Römer, 1644–1710) išmatavo šviesos greitį. Remdamasis stebėjimais, kurie truko daugiau nei 20 metų, vokiečių astronomas Johanesas Kepleris (Johannes Kepler, 1571–1630) paaiškino planetų judėjimą aplink Saulę.
Sudėtingiems gamtos reiškiniams paaiškinti vien tik stebėjimo metodo nepakanka. Mokslininkams tenka pasitelkti specialius prietaisus, įrangą. Toks tyrimo būdas vadinamas eksperimentù. Svarbiausi fizikinio eksperimento etapai yra problemos formulavimas, hipotezės iškėlimas, bandymo atlikimas, bandymo rezultatų įvertinimas, išvadų formulavimas ir palyginimas su hipoteze (3 pav.). Eksperimento pradžioje suformuluojama tyrimo problema. Tyrimo problemà – tai klausimas (kas, kodėl, kaip?), į kurį turi atsakyti tyrėjas, pasitelkęs tyrimo priemones. Pavyzdžiui, kaip keičiasi laisvai krintančių kūnų greitis. Suformulavus tyrimo problemą, numatomas galimas jos sprendimo rezultatas. Tyrimo hipotèzė, arba mokslinis spėjimas, atspindi numatomą eksperimento rezultatą. Pavyzdžiui, hipotezė galėtų būti formuluojama taip: laisvai krintančių kūnų greitis didėja. Hipotezės pagrindu suformuluojamas tyrimo tikslas, pasirenkamos tyrimo priemonės ir būdai, renkami tyrimo duomenys. Tyrimo duomenų pagrindu daromos išvados. Jos patvirtina arba paneigia hipotezę.
Eksperimentinė fizika Lietuvojè
Fizikos mokslo tyrėjų atliktų tyrimų rezultatai pritaikomi praktikoje, skatina tolesnę fizikos mokslo plėtrą ir technikos pažangą. Lietuvojè fizikos mokslas nuo seno plėtojamas Vilniaus universitete. Tarpukariu didelis dėmesys fizikai buvo skiriamas Kaũno Vytauto Didžiojo universitete. Fizikos mokslo puoselėjimo tradicijas šis universitetas tęsia ir dabar. Reikšmingais darbais prie fizikos mokslo plėtros prisideda ir Kauno technologijos universiteto tyrėjai.
Lietuvojè sėkmingai plėtojama eksperimentinė fizika: spektroskòpija, pùslaidininkių fizika, lazerinė fizika. Lazeriai šalyje buvo pradėti kurti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. 1966 m. Vilniaus universitete buvo įžiebtas pirmasis lazeris. Dabar Lietuvà pasaulyje garsėja lazerių kūrimu ir gamyba. Lietuvojè pagaminti lazeriai eksportuojami į daugiau kaip 70 valstybių, pavyzdžiui, į Didžiąją Britãniją, Izraèlį, Jungtinès Amèrikos Valstijàs. Lazeriai naudojami daugelyje sričių: medicinoje, reklamoje, ryšių technikoje, pramonėje (4 pav.).
–Kauno technologijos universiteto mokslininkai yra nemažai nuveikę nanotechnologijų srityje. Nanotechnològija yra moderni šiuolaikinio mokslo ir technikos sritis, tirianti atomų, molekulių grupių susidarymo ypatumus (5 pav.). Pirmas sudurtinių žodžių dėmuo „nano“ reiškia milijardąją dalį ir yra siejamas su įprastu ilgio vienetu metru (1 nm = 10–9; 80 tūkstančių kartų mažesnius už žmogaus plauko storį). Nanotechnologijos yra svarbios lazerių ir optinių technologijų pažangai, medicinos įrangos bei gydymo, kompiuterių, elektronikos, statybinių medžiagų, kosmetikos kūrimui ir gamybai.
Klausimai ir užduotys
- Ką tiria fizika?
- Kokius žinote tyrimo metodus, taikomus fizikos moksle?
- Internete paieškokite informacijos apie naujausius fizikos mokslo atradimus pasaulyje ir Lietuvojè.
- Pasidomėkite pasaulyje leidžiamais fizikos mokslo žurnalais, mokslinėmis konferencijomis. Paieškokite informacijos apie jūsų gyvenimui reikšmingus naujausius fizikos mokslo pasiekimus, jų pritaikomumą praktikoje.