Stebuklin­gosios Nilso kelionės (II)

Selma Lagerliof

Stebuklingosios Nilso kelionės

Antroji dalis

Kai jauniklės laukinės žąsys užtektinai prisidairė po lygumą, visas pulkas pasuko į Eresundą. Didelės pelkėtos pievos driekėsi palei jūrą, kurios pakraštyje juodavo ilgi, bangų suvaryti jūrų žolių pylimai. Kai kur krantai kiek pakildavo aukštyn, kitur geltonavo pilkas smėlis, supustytas į kopas ir kalvas. Pakrantėje dryksojo ilgi žvejų kaimai su savo vienodais mūriniais nameliais, nedideliu švyturiu prie bangolaužio ir didelėm, rudais tinklais nukabinėtom džiovinimo aikštėm.

– Pasižiūrėkite dabar žemyn! Atidžiai pasižiūrėkit! – tarė Aka. – Šitaip atrodo ir užsienio pakrantės.

Pagaliau laukinių žąsų vadovė pasuko su savo pulku per keletą miestų. Iš jų kyšojo nesuskaičiuojama daugybė nedidelių fabrikų kaminų, raitėsi gatvės su aukštais, aprūkusiais namais, rudavo dideli gražūs parkai ir alėjos, mirguliavo laivų pilni uostai, dunksojo seni sustiprinimai, pilys ir senoviškos bažnyčios.

– Taip atrodo miestai ir užsieny, tik ten jie daug didesni, – aiškino Aka. – Bet ir šitie dar gali augti, kaip ir jauniklės žąsys.

Paskraidžiusi kurį laiką po apylinkę, Aka pagaliau nusileido su visu pulku į vieną Vakarų Vemenhego pelkutę. Berniukas niekaip negalėjo atsikratyti minties, kad senoji žąsis taip ilgai vedžiojo juos po Skonę tik norėdama vaikui parodyti, jog jis turi tokią tėvynę, kuri gali lygintis su bet kuria kita šalimi. Bet juk ji stengėsi visiškai be reikalo! Nilsas nė nepagalvojo, ar jo gimtasis kraštas turtingas, ar jis skurdus. Vos tik vaikas išvydo pirmąsias gluosnių gyvatvores aplink ganyklas ir žemus darbininkų namelius, kurių sienos buvo iš medinių griaučių, apdrėbtų moliu, jis pajuto, kaip baisiai yra išsiilgęs tėvo namų.

• Paaiškinkite, kaip suprantate šiuos vaizdingus žodžių junginius.

Pelkėtos pievos driekėsi palei jūrą,
​bangų suvaryti žolių pylimai,
​geltonavo pilkas smėlis,
​krantai pakildavo aukštyn,
​pakrantėje dryksojo ilgi žvejų kaimai,
​raitėsi gatvės su aukštais, aprūkusiais namais,
​mirguliavo laivų pilni uostai,
​dunksojo pilys, senoviškos bažnyčios,
​negalėjo atsikratyti minties.