Vėjas Vilniuje
- Kad ir kurioje Lietuvos vietoje gyventume, greta ar netoliese galima pamatyti seną pastatą – bažnyčią, rūmus – primenantį senus laikus. Vilniuje tokių praeities paminklų ypač daug. Pasiklausykime, o paskui perskaitykime Violetos Palčinskaitės eilėraštį apie Vilnių. Čia minimi ir senovę menantys pastatai, ir vietovardžiai.
Violeta Palčinskaitė
Vėjas Vilniuje
- Kurias eilėraštyje minimas Vilniaus vietas atpažįstate, esate matę?
- Paaiškinkite, ką reiškia „Šventa Kotryna“, „Žvėrynas“, kur yra „Sereikiškių parkas“. Jei yra galimybė, raskite minimas vietas Vilniaus žemėlapyje.
- Paaiškinkite, kas sieja Vilnių, Gediminą, vilką, žynį.
- Pasvarstykite, kodėl poetė nusprendė į Vilnių pažvelgti vėjo akimis.
- Kodėl vėjas išlėkė į svetimą miestą ir kaip jis ten pasijuto?
- Kodėl paskutinės eilutės parašytos didžiosiomis raidėmis? Ką tai reiškia?
- Patvirtinkite arba paneikite teiginį: „Vilnius – neįdomus, vien kažkokios senienos.“ Pateikite argumentų.
- Išsiaiškinkite, kodėl viena Vilniaus dalis vadinama Žvėrynu.
Užduotys
- Skaitydami poetės V. Palčinskaitės eilėraštį „Vėjas Vilniuje“, galime surasti žodžius, kurie apibūdina daiktavardžius:
pasiutėlis, laimingas vėjas, lepūnai miestiečiai, šaunus Gediminas, svetimas miestas.
- Prisiminkite, kaip vadinami žodžiai, apibūdinantys daiktavardžius. Apibendrinkite, ką jau žinote apie šią kalbos dalį.
- Sniegas lėtai tirpsta.
- Auksiniai saulės spinduliai sušildo žemę.
- Tolumoje žaliai sutviskėjo eglės.
- Man patinka tavo gėlėtas megztinis.
- Jau reikia kambarinei gėlei apkarpyti lapus.
- Skambiai sugrojo fortepijonas.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"