Paskutinis Gediminaitis
- Antroje pasakojimo dalyje kalbama apie Žygimanto Augusto vedybas su Lietuvos didike iš garsios Radvilų giminės – Barbora Radvilaite. Šioms vedyboms priešinosi Lenkijos didikai. Skaitydami tekstą, atkreipkite dėmesį, kas šiame pasakojime yra tikri istoriniai įvykiai, o ką reikėtų laikyti žmonių sugalvota legenda.
Antanas Ramonas
LEGENDA
Paskutinis Gediminaitis
Antroji dalis
Daug pasakojimų ir padavimų išliko iš tų laikų. Vienas jų yra toks. Visi žinome, kad Žygimantas Augustas, nepaisydamas Lenkijos ponų valios, susituokė slapta naktį su Barbora Radvilaite, kaip tvirtina amžininkai, nepaprasto grožio moterimi. Tai atsitikę vasaros pradžioje, Karališkoje katedros koplyčioje, kada virš miesto plaukė spindinti pilnatis, auksu nužerdama pilis, rūmus, bažnyčių bokštus. Dvejus metus priešinosi ponai, nenorėdami pripažinti Barboros Radvilaitės karaliene, bet pagaliau, 1550 metais, Krokuvoje ji buvo iškilmingai vainikuota. Tačiau neilgai džiaugėsi Žygimantas Augustas savo laime. Po metų Barbora Radvilaitė mirė. Karalienės valia buvo palaidoti jos kūną gimtojoje žemėje. Lėtai slinko iš Krokuvos į Vilnių laidotuvių procesija, ir visą ilgą kelią Žygimantas Augustas pėsčias ėjo paskui žmonos karstą. Karalienę palaidojo Katedros rūsyje po didžiuoju altoriumi. Ten ji ilsisi iki šiolei.
Dingo nuo tada linksmybė karaliaus rūmuose, Žemutinėje pilyje. Žygimantas Augustas įsakė žmonos kambarį išmušti juodu aksomu ir ilgas valandas praleisdavo ten tylėdamas, nieko neprisileisdamas artyn. Pritilo rūmai, tik aidėjo tuščiose menėse pavargę karaliaus žingsniai. Mėnesėtomis vasaros naktimis karalius dažnai užkopdavo į Gedimino pilies bokštą ir susimąstęs žvelgdavo į miestą, kuriame prabėgo laimingiausios jo gyvenimo dienos.
Mirė Žygimantas Augustas 1572 metais, vos penkiasdešimt dvejų metų sulaukęs, tačiau paliegęs, silpnas seneliukas.
Praėjus metams po karaliaus mirties, kai virš miesto tyliai plaukė pirmoji vasaros pilnatis, Gedimino pilies bokšte pasirodė apsigaubusi ilgu apsiaustu figūra. Miestiečiai iškart pažino karalių. Jis pažvelgė į miestą, į Katedrą, kurioje kadaise vyko slaptos sutuoktuvės, į apsuptus puikaus sodo Radvilų rūmus, kuriuose kadaise gyveno Barbora Radvilaitė ir kur jis ją slapta lankydavo, į Žemutinės pilies rūmus, kur prabėgo jų trumpos meilės valandos.
Ir taip kartojosi kiekvienais metais. Pakilus vasaros pilnačiai, miestiečiai išvysdavo tamsią karaliaus figūrą pilies bokšte. Tik kiekvienais metais jo veidas darėsi vis liūdnesnis ir liūdnesnis. Apleisti sunyko Radvilų sodai ir rūmai, buvo perstatyta Katedra, paskui nugriovė ir Žemutinės pilies rūmus. O karalius vis stovėdavo ir vis žiūrėdavo į nykstantį jo akyse kadaise tokį nuostabų miestą. Pradėjo irti ir Gedimino pilies bokštas. Nakties tyloje dunksteldamas nukrisdavo mūro akmuo ir, šlamėdamas per aukštą žolę, risdavosi stačiu šlaitu į apačioje vis taip pat srauniai tekančią Vilnią. Tik ji viena nepaliaudama nešė savo vandenis į rimtąją Nerį. Iro bokštas, ir švilpdavo vėjas tuščiuose jo languose.
Ir vieną kartą karalius nebepasirodė, ir nuo to laiko niekas jo nebematė.
Iš knygos „Vilniaus legendos. Pasakos“- Kur ir kada susituokė Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė?
- Ką sužinome apie sutuoktinių gyvenimą?
- Kuo ypatingos buvo Barboros Radvilaitės laidotuvės?
- Kaip pasikeitė gyvenimas rūmuose po Barboros Radvilaitės mirties?
- Ką apie Žygimanto Augusto jausmus sako jo elgesys po žmonos mirties?
- Kas po karaliaus mirties atsitikdavo Vilniuje per pirmąją vasaros pilnatį?
- Kokia pagrindinė šio pasakojimo mintis?
- Pasidomėkite, koks yra Gediminaičių ženklas, kur jis šiandien naudojamas.
Užduotys
- Palyginkite padavimą, sakmę ir legendą. Jums padės apibrėžimai.
Sakmė – trumpas pramanytas pasakojimas, kuriame veikia mistinės būtybės. Sakmė aiškina, kas sukūrė žmones ir gyvūnus, kodėl vienaip ar kitaip elgiamasi.
Padavimas – fantastinis pasakojimas apie Lietuvos ežerus, kalnus, svarbius akmenis, kaimus, dvarus, pilis, karus su priešais. Dažnai padavimas aiškina vietovės kilmę.
Legenda – poetiškas, pakylėtas tautosakos pasakojimas apie asmenį ar įvykį. Legenda garsina kraštą ir jo žmones.
Iš teksto supratau, kad legenda yra labai artima padavimui ir sakmei.
Mes jau skaitėme sakmių, padavimų. O ką vadiname legenda?
- Suraskite legendoje poetiškų, pakylėtų sakinių, kuriais pasakojama apie Vilnių ir karaliaus Žygimanto Augusto jausmus.
- Perskaitykite pasirinktus sakinius iškilmingu balsu.
aukštų žolių | |
ilgą kelią | |
silpnas seneliukas | |
tuščiose menėse | |
juodu aksomu | |
trumpas valandas | |
tamsiai figūrai |
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"