Kas ištesės kareivio priesaiką?
- Rusijai užgrobus Lietuvos teritoriją, jauni vyrai buvo gaudomi ir paimami tarnauti į caro kariuomenę. Pagautieji, vadinami rekrūtais, ilgiems metams turėjo išvykti iš savo namų ir kautis už carą.
Rimantas Vanagas
Kas ištesės kareivio priesaiką?
Valdant carui, jaunus vyrus imdavo į rekrūtus, jie turėdavo tarnauti kariuomenėj dvidešimt penkerius metus. Kaip tik tais laikais tarp Rusijos ir Turkijos kilo karas. Pakliuvo į tą karą ir lietuvis rekrūtas. Patrankų griausmas baisesnis ir už perkūną, o dūmai temdo visą dangų. Jiems prasisklaidžius mato kareivis, kaip ritasi galvos, upeliais liejasi kraujas.
Lietuvis kareivis iškėlė rankas dangun ir meldžia:
– Dieve Dieve, prisiekiu: jei gyvas liksiu, eisiu Jeruzalėn ir maldomis tau karštai atsidėkosiu!
Atsitiko taip, kad kareivio milinę kulkos suvarpė kaip sietą, o jis liko gyvas ir laimingai sugrįžo namo. Susirado pačią, ji jam pagimdė tris sūnus; jaunėlio vardas buvo Baltrukas. Praėjo daug metų, o kad buvo pasižadėjęs eiti Jeruzalėn – kareivis visai užmiršo.
Vieną gražų pavasario rytą, kaip ūkininkai buvo įpratę, senasai kareivis išėjo po laukus pasidairyti, jeigu kur reikia, iš vagos susitvenkusio vandenėlio nuleisti. Pavaikščiojo, pavaikščiojo, pakvėpavo gaiviu oru, šį bei tą patvarkė, paskui atsisėdo ant akmens ir susimąstė apie savo gyvenimą. Staiga dingt galvon: taigi Dievas jam gyvybę išgelbėjo, už tai žadėjo keliauti Jeruzalėn ir karštai pasimelsti, o kaip jis dabar, senutėlis, benueis tokį kelią?
Ir sugalvojo senas kareivis paprašyti sūnų, kad jo duotą žodį ištesėtų. Vyriausiasis, išgirdęs tokią tėvo kalbą, supyko:
– Ką čia nesąmones vapi, seni! Dabar pats darbymetis, o aš tau moklinsiu pasaulio kraštan!
Panašiai atsitiko ir su antruoju sūnum. Tik Baltrukas iškart mielai sutiko:
– Gerai, tėveliuk, dėl tavęs bet kur nueisiu!
Pagal knygą „Istorijos apie Lietuvą“- Kaip manote, apie kokį laikotarpį kalbama šiame tekste? Kodėl lietuviams teko kariauti kare su turkais?
- Kas yra rekrūtas?
- Į kokį karą pakliuvo lietuvis kareivis?
- Dėl ko ir kaip jis prisiekė?
- Kada kareivis prisiminė savo priesaiką?
- Ką sūnūs atsakė, išgirdę tėvo prašymą?
- Ką iš šio pasakojimo sužinome apie lietuvių gyvenimą carinės Rusijos sudėtyje?
- Išsiaiškinkite, kur yra Jeruzalė. Kodėl ten vykstama melstis?
Užduotys
- Pateikite daugiau pavyzdžių iš anksčiau skaitytų tekstų.
Dar kartą pakartokime būdvardžio galūnių rašybą.
- Nosinės raidės galūnėje
Vns. G. | kokią? -(i)ą, -ę |
Dgs. K. | kokių? -(i)ų |
Vns. G. | kokią? Narsią, bemiegę, ... |
Dgs. K. | kokių? Narsių, bemiegių, gyvų, ... |
- Kaip taisyklingai parašyti vietininko linksnio galūnes?
Vns. Vt. | kokioje? -(i)oje |
Dgs. Vt. | kokiose? -(i)ose |
Vns. Vt. | kokioje? Narsioje, ... |
Dgs. Vt. | kokiose? Narsiose, ... |
- Kokią rašyti vardininko linksnio galūnę?
Vns. V. | koks? -us |
Dgs. V. | kokie? -ūs |
Vns. V. | koks? Narsus, populiarus, ... |
Dgs. V. | kokie? Narsūs, populiarūs, ... |
- Kitų linksnių būdvardžių galūnės
Vns. V. | kokia? -ė, tai kituose linksniuose -ei, -es, ... |
Vns. V. | kokia? koks? -i, -is, ..., tai kituose linksniuose -iai, -iais, ... |
Vns. V. | kokia? Bebaimė, bemiegė, ... |
Bebaimei būrio vadei svarbiausias buvo laisvės troškimas. Sukilėliai turėjo kęsti bemieges naktis. | |
Vns. V. | kokia? koks? Pastabi, ilgalapis, sunkus, ... |
Pastabiai vedlio akiai svarbu orientuotis pagal žvaigždes. Krėslo atkaltė buvo išpinta ilgalapiais augalais. | |
Smag švent, rup duonel,
šiaudin kaliaus, šilkin skarel,
rudenin skrybėl, vyresn moter,
kvapn gėl, gardž vyšn,
auksin apyrank, gudr lap.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"