Vaikų žaidimai
- Šiandien sunku net įsivaizduoti, kaip gyveno vaikai maždaug prieš šimtą metų, ką jie žaisdavo, kokie buvo jų žaislai. Perskaitykite prisiminimus apie tuos laikus, palyginkite anuometinius vaikus su savimi. Sugalvokite tekstui pavadinimą.
Ginta Liaugminienė
.................................................
Močiutė sako, kad pirktinių pačiūžų jų kaime niekas neturėjo, vaikai ant tvenkinio čiuožinėdavo medpadžiais. Medpadžiai – tai beveik klumpės, tik jų viršus padarytas iš odos.
Mano prosenelis mokėjo daryti medpadžius. Tokiais medpadžiais vaikai eidavo į mokyklą, juos reikėdavo palikti koridoriuje, kad nebarškėtų.
Močiutė sako, kad, būdami maži, jie su draugais irgi kolekcionuodavo visokius daiktus. Ji turėjo labai turtingą skiautelių kolekciją, kartu su broliais rinko spalvotų pupelių ir gražių akmenukų kolekcijas. Sako, kad būdavo labai smalsu aižyti sudžiūvusias pupelių ankštis, nes visada tikėdavosi rasti kokių nematytų ornamentų pupelę. Čia tas pats, kaip atidaryti šokoladinį kiaušinį-siurprizą: niekada nežinai, kokį žaisliuką rasi.
Močiutė sako, kad jie vaikystėje žaisdavo vilnoniais kamuoliais. Kai prosenelis veldavo veltinius, tokius didelius žieminius batus iš vilnos, likdavo visokių vilnos atliekų, iš kurių padarydavo vaikams kumščio dydžio kamuolius. Jais labai smagu žaisti, nes jei į tave pataiko kamuolys, neskauda. Dar senovėje kamuolius siūdavo iš milo (storo vilnonio audinio) ir prikimšdavo pakulų ar skudurų. Močiutė pasakoja, kad anksčiau kamuolius darydavo net iš karvės ar arklio plaukų...
Pavasarį, kai gyvuliai pradėdavo šertis, tol ridendavo jų šonais mažą suveltą plaukų rutuliuką, kol jis pasidarydavo didesnis.
Na, kamuolys iš karvės kailio – gal ir nieko. Bet iš kiaulės pūslės?! Tokio tai jau tikrai nenorėčiau. Nors močiutė ir bando įrodinėti, kad, prie krosnies išdžiovinus pripūstą kiaulės pūslę, išeina lengvas ir smagus kamuolys.
Iš knygos „Sena žaislų dėžė“Dailininkė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė
- Paaiškinkite, kas yra medpadžiai. Kas ir kur su jais vaikščiojo? Kodėl jie buvo tinkami čiuožinėti?
- Ką seniau kolekcionuodavo vaikai?
- Kodėl jiems buvo įdomu rinkti pupeles?
- Kokiais kamuoliais žaisdavo vaikai? Iš ko juos padarydavo?
- Kam dar gali tikti pripūsta ir išdžiovinta kiaulės pūslė?
- Kokių dar žinote (ar esate žaidę) senovinių žaidimų? Papasakokite.
Užduotys
- Įsidėmėkite šią priesaginių būdvardžių rašybos taisyklę.
Jei būdvardis padarytas iš moteriškosios giminės daiktavardžio, rašome priesagą -ot-.
Spalvotos (spalva) pupelės, šakota (šaka) eglė, ...
Jei būdvardis padarytas iš vyriškosios giminės daiktavardžio, rašome priesagą -uot-.
Languota (langas) suknelė, gauruota (gauras) meška, ...
- Išrinkite ir nurašykite į sąsiuvinius priesaginius daiktavardžius su būdvardžiais. Sutartiniu ženklu pažymėkite būdvardžių priesagas.
Pirktinės pačiūžos, spalvotos pupelės, turtingą kolekciją, sausas ankštis, muiluoti pirštai, vilnonis kamuolys, žieminiai batai, švelnus kailis, taukuotas puodas, smagus žaidimas, kalvoti laukai.
Abejoju, rašydama priesagas -ot- ir -uot-.
vėjas | vėjuotas |
sniegas | |
skara | |
kampas | |
spyglys | |
liga | |
rasa | |
plaukas | |
taškas |