Naktigonės
- Arkliai būdavo stropiai prižiūrimi: stengtasi juos gerai šerti, buvo įprasta nakčiai išvesti į ganyklas. Toks naktinis arklių ganymas vadinamas naktigone.
Naktigonės
Šeimininkai arklį stengdavosi sočiai pašerti, švariai užlaikyti, gerai pakaustyti. Su arkliais jota į naktigones. Į jas dažniausiai jodavo jaunesnieji šeimos nariai, samdiniai, kartais ir merginos, ir kartais ne vienai nakčiai, o savaitei ar net mėnesiui. Tada naktigoniams iš rąstų namelį pastatydavo pasislėpti nuo lietaus ar naktį pamainomis pamiegoti. Naktigoniai supančiotus arklius paleisdavo ganytis, o patys susėsdavo prie laužo, retkarčiais pasergėdami arklius nuo vilkų ir vagių.
Neužmirštami naktigonių vakarai prie laužų – su pasakomis ir dainomis, gardžiu kepamų bulvių kvapu, žaidimais ir išdaigomis, o svarbiausia – ganymo nauda: jaunuoliai grįždavo namo ant sočių, gražių arklių, su gera nuotaika, žvalia daina. Anksti rytą, jodami namo, vaikinai tyčia garsiai dainuodavo arba pūsdavo ragą, kad pažadintų miegančiuosius.
Išvykę ilgesniam laikui, naktigoniai pasiimdavo daugiau maisto. Netingėdavo pauogauti, pariešutauti, pasirinkti laukinių obuoliukų, pagrybauti. Ką suvalgydavo, ką namo parsigabendavo, o ką turguje parduodavo. Jie ypač rūpindavosi, kad arkliai pasiganytų, tad ieškodavo sodrios žolės ganyklų, kilnodavo arklius iš vietos į vietą. Būdavo ir neblogi meistrai. Prisipjovę miškeliuose lazdų, prisiplėšę karnų, beržo tošių, pindavo krepšius, droždavo spaustukus riešutams aižyti, verpstes, šaudykles audimui, kultuves, grėblius, išpjaudavo grėbliakočius, botkočius, surišdavo vantų, šluotų.
Yra užrašytas pasakojimas, kaip jaunimas naktigonėje groja smuiku, dainuoja, kuria laužą ir kepa kiaušinienę, o pavalgę šaukštus sudegina.
Pagal knygą „Senovinis kalendorius mažiesiems. Pavasarėlis“- Ką arklius prižiūrintis jaunimas veikdavo naktimis?
- Kuo užsiimdavo arklių ganytojai išvykę ilgesniam laikui?
- Išvardykite, kokių daiktų arklių ganytojai sumeistraudavo iš medžio. Kam buvo skirti tie dirbiniai?
- Pasiūlykite paaiškinimų, kodėl po valgio jaunimas sudegindavo šaukštus.
- Kokiu tikslu buvo aprašomi senieji arklių ganymo papročiai?
Užduotys
- Prisiminkite sakinio dalis.
Sakinio dalys
Veiksnys – kas? Šeimininkai, ...
Tarinys – ką veikė (veikia, veikdavo, veiks)? stengėsi, ...
Veiksnius braukiame viena linija, o tarinius – dviem.
Šeimininkai stengėsi.
- Raiškiai perskaitykite žemiau esančius sakinius. Pasakykite jų veiksnius ir tarinius.
Lietuvis riteris, karys labai mylėjo žirgą kaip savo žygių bendrininką ir draugą.
Plačiausiai žinomi Lietuvos arkliai buvo žemaičių veislės maži, kresni, stiprūs, labai dailaus kūno sudėjimo. Karalius Žygimantas Augustas turėjo gausias kaimenes gražiausių arklių: lenkiškų, turkiškų, neapoliškų, ispaniškų jojamųjų žirgų bei įvairių lenktyninių arklių.
Pagal knygą „Senovinis kalendorius mažiesiems. Pavasarėlis“- Dailiai nurašykite šiuos sakinius į sąsiuvinius. Pabraukite veiksnius ir tarinius.
Arklio muziejus veikia Anykščių rajone, Niūronyse. 1978 metais įvyko muziejaus atidarymas. Šią šventę pradėjo ant gražaus žirgo išjojęs kvieslys. Jojo raiteliai balnotais žirgais, važiavo bričkos, paprasti vežimai su plūgais, akėčiomis. Atjoję į aikštę naktigoniai traukė dainas, pasakojo nutikimus. Kilo laužų liepsnos. Vyko kinkytų arklių lenktynės. Dabar Niūronyse vyksta žirgų šventė, vadinama „Bėk, žirgeli, bėk...“
Pagal knygą „Senovinis kalendorius mažiesiems. Pavasarėlis“- Paanalizuokite skulptoriaus Rimanto Dauginčio skulptūrą „Naktigonė“. Aprašykite ją, remdamiesi aprašymo planu.
Naktigoniai kas naktį ganydavo gyvulius. Jie supančiotus arklius paleisdavo ganytis. Naktigoniai ieškodavo sodrios žolės ganyklų, kilnodavo arklius iš vietos į vietą. Patys susėsdavo prie laužų, retkarčiais pasergėdami arklius nuo vilkų ir vagių. Susėdę pasakodavo istorijas, dainuodavo. Jaunuoliai grįždavo namo ant sočių, gražių arklių.
Prisiminkite!
Aprašymas:
I. Bendras įspūdis
II. Detalės
III. Įvertinimas
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"