Mano Vytis ir trispalvė
- Perskaitykite eilėraštį apie Lietuvos vėliavą. Atkreipkite dėmesį, kaip aiškinamos vėliavos spalvų reikšmės.
Vytė Nemunėlis
Mano Vytis ir trispalvė
Tėvelis nupiešė man Vytį,
Aš vėliavėlę nudažiau,
Ji popierinė ir mažytė,
Bet man už viską švies gražiau.
Geltona, žalia ir raudona
Vėjeliui pučiant mirguliuos,
Viena primins rugelių duoną,
Kita – kaip sodai mūs žaliuos.
O ta trečioji tartum kraujas,
Vis neramins ilgai manęs,
Kol švies tėvynei rytas naujas,
Kol Vytis laisvę jai parneš.
Iš knygos „Jums maži ir didesni“
Dailininkė Ieva Juknytė
- Ką nupiešė tėvelis?
- Apie kokią vėliavėlę kalbama pirmame posmelyje?
- Su kuo lyginamos vėliavos spalvos?
- Kodėl raudona spalva gali sukelti nerimą?
- Kaip suprantate pasakymą, kad Vytis parneš laisvę?
- Kaip manote, kas kalba šiame eilėraštyje, kas yra tas „aš“?
- Koks jausmas lydi kalbėjimą apie vėliavą? Kurie eilėraščio žodžiai geriausiai tai rodo?
- Kokia šio eilėraščio tema?
Užduotys
- Išanalizuokite schemą ir pakartokite, ką išmokote apie sakinį.
SAKINYS
- Būna neišplėstinis ir išplėstinis.
- Neišplėstinius sakinius sudaro veiksnys ir tarinys.
- Išplėstinius sakinius sudaro ne tik veiksnys ir tarinys, bet ir kiti žodžiai, kurie atsako į klausimus koks? kieno? kaip? kur? kada? ką?...
- Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys.
- Kiti sakinio žodžiai, kurie atsako į klausimus koks? kieno? kaip? kur? kada? ką? ir pan., yra antrininkės sakinio dalys.
- Tame pačiame sakinyje pasikartojančius veiksnius ir tarinius vadiname vienarūšiais veiksniais ir vienarūšiais tariniais. Vienarūšės sakinio dalys, sujungtos tik intonacija, viena nuo kitos atskiriamos kableliais.
- Sakinys gali būti sudarytas iš kelių sakinių, kuriuos jungia jungtukai o, bet, tačiau, nes, kad, jog, kol,... Prieš šiuos jungtukus visada dedame kablelį.
- Sakiniai yra sudaryti iš žodžių.
- Sakinį visada sudaro du arba daugiau žodžių.
- Išplėstiniame sakinyje po jungtuko visada dedame kablelį.
- Sakinio pabaigą žymi tik taškas arba klaustukas.
- Sakinį visada pradedame rašyti didžiąja raide.
- Antrininkėmis sakinio dalimis vadiname žodžius, kurie atsako į klausimus: kas?, kur?, kaip?, ką?, kuo?...
- Veiksnys ir tarinys yra pagrindinės sakinio dalys.
- Žodžio dalys, atsakančios į tą patį klausimą, vadinamos vienarūšėmis sakinio dalimis.
- Vienarūšėmis sakinio dalimis gali būti tik veiksniai ir tariniai.
- Jei kreipinys yra sakinio viduryje, tai jis išskiriamas kableliais iš abiejų pusių.
Vytis ir trispalvė
- Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
Vytis ir trispalvė
Lietuvos valstybė turi savo ženklą – Vytį. Šį ženklą sukūrė mūsų protėviai, todėl turime jį gerbti.
Trispalvė yra Lietuvos valstybės vėliava.
Mūšiuose labiausiai saugomi valstybės ženklai, vėliavos. Svarbiausius ženklus, vėliavas saugo patys stipriausi kariai, karžygiai. Kryžiuočiai 250 metų puolė Lietuvą, tačiau jų koja nebuvo įžengusi į Gedimino pilį.
- Išnagrinėkite pirmą sakinį – nurodykite veiksnį, tarinį ir antrininkes sakinio dalis.
- Suraskite ir perskaitykite sakinį, kuriame yra vienarūšių veiksnių.
- Perskaitykite sakinius, kurie sudaryti iš kelių sakinių. Įvardykite jų jungtukus.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"