Žmogaus ir žalčio ryšys senajame Lietuvos kaime

Keliaudamas pas Bruknelę su Raganės išburtu žiedu Dzingutis susitiko ir su žalčiais. Paskaitykime pasakojimų, kaip senajame Lietuvos kaime buvo bendraujama su žalčiais.

Žalčiai – laimė

Žmonės taip šneka apie žalčius. Mūsų seneliai juos laikė namų gyvulėliais, kaip šiandien triušius ar marių kiauleles. Žiemą juos laikydavo pakrosnyse, o vasarą leisdavo į daržus – kopūstus ar kitas daržoves.

Katras žmogus turėjo daugiau žalčių, tas ir laimės daugiau turėjo, tam viskas geriau sekėsi: ir gyvulius auginti, ir nelaimių mažiau atsitikdavę. Jei kada kaimynas kaimyno žaltį užmušdavo, juodu susipykdavo, sakydavo:

– Tu nori man nelaimę užtraukti.

Žalčio išmintis

Nežinau, kiek metų turėjau, bet jau daugiau negu dešimt, kai ganiau gyvulius Sarakovkos kaime pas Biveinį.

Kartą radau tvarte po loviu žalčio kiaušinių ir juos paėmęs įsinešiau pirkion. Pamatęs šeimininkas liepė nešti atgal – padėti, kur radau. Išnešiau. Bet, kol juos turėjau pirkioj, žaltys spėjo pamatyti, kad nėra kiaušinių. Jo nueita pirkaitėn ir apnuodyta puodynė pieno. Kai atėjo iš pirkaitės, jau rado mano padėtus kiaušinius. Tada vėl nuėjo pirkaitėn, apsivyniojo apie puodynę ir ją apvertė.

Žaltys gelbsti žmogų

Vieną kartą žmogus atsigulė aukštielninkas ir guli. Ir užmigo. Eina kitas žmogus ir mato, kad guli žmogus, o jam ant krūtinės sukeliojasi žaltys: tai vienon pusėn pažiūrės, tai kiton. Priėjo jis arčiau ir mato, kad gyvatė tyko žmogui įkirst, nori kaip nors prieit, o žaltys neleidžia, vis nuveja.

Pagal knygą „Senovinis kalendorius mažiesiems. Vasarėlė“

Kuo seniau buvo laikomi žalčiai?
Kokią išmintį parodė žaltys pasakojime apie jo kiaušinius?
Kaip žaltys išgelbėjo žmogų?
Remdamiesi visais pateiktais tekstais, apibūdinkite žmonių ir žalčių santykius senovėje.
Kaip manote, kuri šioje pamokoje pateikta informacija paremta faktais, o kuri žmonių įsivaizdavimu?

Daugiau