Stebuklingas Tolumų medis
- Skaitome toliau apie paslaptingą mišką. O ką apie jį sužinojo tėtis?
Enida Blaiton
Stebuklingas Tolumų medis
Antroji dalis
– Miškas stebuklingas! – staiga toptelėjo Franei.
Niekas neištarė nė žodžio. Visi stovėjo ir klausėsi. „Panorėk panorėk panorėk!“ – šnarėjo lapai, o medžiai meiliai linko vienas prie kito.
– Gal čia gyvena fėjos, – tarė Betė. – Šokam per griovį ir einam pažiūrėti.
– Ne, – sustabdė ją Džo. – Dar pasiklysim. Reikia geriau susipažinti su apylinkėmis, tik tada galėsim eiti į tokį didelį mišką.
– Džo! Bete! Frane! – staiga išgirdo mamos balsą. – Laikas pietų!
Vaikai pajuto, kad pilvai iš tikrųjų griežia maršą, užmiršo keistąjį mišką ir nubėgo namo. Mama iškepė šviežios duonos, ir jie sukirto visą kepalą su braškių uogiene.
Kai vaikai baigė valgyti, parėjo tėtis. Mama nusiuntė jį kai ko nupirkti į parduotuvę, kuri buvo kaime už penkių kilometrų, todėl tėtis grįžo alkanas ir pavargęs.
– Mes jau visur aplakstėm, tėti, – pasigyrė Betė ir pripylė jam didelį puodelį arbatos.
– Aptikom žavų mišką, – pridūrė Džo. – Atrodo, lyg medžiai šnekučiuotųsi.
– Turbūt apie šitą mišką ir aš girdėjau šiandien kalbant, – tarė tėtis. – Jis keistai vadinamas.
– O kaip? – paklausė Džo.
– Užburtas miškas, – atsakė tėtis. – Žmonės per jį eina tik prispirti bėdos. Juokinga, kad šiais laikais tikima tokiais dalykais, man rodos, tai paprasčiausias miškas. Bet į glūdumą neikit, dar paklysit.
Vaikai susijaudinę susižvalgė. Užburtas miškas! Koks gražus vardas!
O mintyse visi nusprendė: „Eisiu apžiūrėti Užburto miško, kai tik galėsiu.“
Po pietų tėtis juos pristatė prie darbo užžėlusiame sode. Džo rovė diržingus dagius, o abi mergaitės ravėjo piktžolėmis apaugusią daržovių lysvę. Vaikai linksmai šnekėjosi.
– Užburtas miškas! Iškart supratom, kad jis stebuklingas!
– Sakiau, kad jame gyvena fėjos, – tarė Franė.
– Eisim apsidairyti, kai tik ištaikysim laiko! – sušuko Betė. – Suprasim, ką šnibžda medžiai. Sužinosim visas miško paslaptis per kelias savaites!
Vakare prieš užmigdami visi trys stovėjo prie lango ir žiūrėjo į tamsų šnabždūną mišką už trobos. Ką jie ras Užburtame miške?
Iš knygos „Stebuklingas Tolumų medis“Diržingas – kietas.
- Pasvarstykite, kuo skiriasi paslaptingas ir stebuklingas miškas.
- Kaip manote, ko kvietė panorėti šlamantys miško medžiai?
- Kodėl Džo sustabdė apžiūrėti mišką norinčius vaikus?
- Kaip suprantate vaizdingą posakį „pilvai iš tikrųjų griežia maršą“?
- Ką apie mišką papasakojo tėtis? Ką žmonės apie jį kalba?
- Palyginkite vaikų ir senųjų vietos gyventojų nuomonę apie mišką.
- Kaip suprantate pasakymą „eina tik prispirti bėdos“?
- Kaip manote, kodėl tėčiui kalbant vaikai vieningai nusprendė eiti pažiūrėti Užburto miško?
- Kaip jūs elgtumėtės šių vaikų vietoje? Ar eitumėte į paslaptingą, o gal ir pavojingą mišką?
- Ar jums kada nors yra tekę atsidurti dideliame klaidžiame miške? Jei teko, papasakokite, kaip jautėtės.
Užduotys
- Prisiminkite vaizdingus posakius ir atrinkite, kurie iš jų tinka kalbant apie stebuklingą mišką.
Net mėnulis buvo sustojęs dangaus pakraštyje pasigrožėti; galvą skelte skelia; šveitė, net ausys lapsėjo; apsiputojusi iš įtūžimo; erzėjo pušyje; įsispitrėjo į medžius; išsikepurnijo iš erškėčių; akys smaigstėsi lyg kokios ylos; voverėlė taip nėrė, kad net vėjas švilpė jai pro ausis; kumpos liepos; vikriai sliuogti kamienu; net lūpa nukaro iki krūtinės; net pelėdos išlindo pačiame vidudienyje iš drevių pasižiūrėti; nors užsimušk niekur nebūtum radęs; žavus miškas; atrodo, lyg medžiai šnekučiuotųsi; eina tik prispirti bėdos.
- Prisiminkite, iš kurių tekstų pasiskolinti šie vaizdingi posakiai.
- Patyrinėkite teksto iliustraciją ir patys sukurkite vaizdingų posakių.
- šnabždūnas
- diržingi
- šnarantys
- griežiantys maršą
- šnekantys
- šviežutėlė
- miškas
- dagiai
- lapai
- pilvai
- medžiai
- duona
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"