Žąsino išsigando
- Didžiuotis prieš kitus – tai norėti pasirodyti, kad esi geresnis, drąsesnis, daugiau išmanantis. Paskaitykite, kas nutiko į kaimą atvykusiam Vincukui, kuris mėgsta pasididžiuoti.
Pranas Mašiotas
Žąsino išsigando
pas Kaziuką į kaimą atvažiavo vasarą paatostogauti jo pusbrolis Vincukas. Atvažiavo iš didelio miesto, tai turėjo apie ką pasakoti. Ne tiktai Kaziukas, bet ir suaugusieji klausydavo susidomėję, kai imdavo apie miesto nepaprastumus pasakoti.
Kaziukui labiausiai patikdavo, kai apie žvėryną imdavo pasakoti. Kokių paukščių, kokių žvėrių tenai nebuvo matęs! Tik Vincukas labiau mėgdavo apie beždžiones ir papūgas pasakoti, ką jos tenai ištaisydavo, o Kaziukas prašydavo daugiau apie liūtus, apie tigrus ir dramblius pasakoti – mat tais žvėrimis jis buvo labiau susidomėjęs, beskaitydamas apie keliones po Indiją, Afriką ir kitus tolimus kraštus.
– Ar tau nebaisu prieiti arčiau prie liūtų, tigrų? – paklausė Kaziukas, kai Vincukas jam apie tuos žvėris papasakojo. Bet tuojau, lyg pats sau atsakydamas, pridūrė: – Iš tikrųjų, kai uždaryti, tai ko ir bijoti, jei bent dramblio, kad straubliu nepasiektų.
– Na, tu, niekad tų žvėrių nematęs, žinoma, bijotum ir prie narvo prieiti, – pasakė Vincukas didžiuodamasis.
Kartą taip besikalbėdami, ėjo juodu iš kiemo į lauką, kur Kaziukas stengdavos didmiesčio gyventojui kaimo nepaprastumus rodyti. Išėję pro vartus, tuojau susitiko su žąsų būriu. Ėjo kelios senės su jauniklėmis, priešakyje vyriškai žengė žąsinas.
Žąsinas tuojau sušnypštė ir ištiesė kaklą. O kai Vincukas krūptelėjo ir kukliai pasitraukė į šalį, tai įsidrąsinęs būrio vadas, suplasnojęs sparnais, ėmė bėgti arčiau prie jo. Vincukas išsigando, šoko į šalį ir pasislėpė už Kaziuko.
Kaziukas užsimojo ant žąsino kepure, ir narsus vadas tuojau grįžo prie savo būrio ir ėmė pasakoti, kaip išgąsdinęs neprašytą svečią, pastojusį jam kelią. Bet tuojau būrį nusivedė į šalį, kad vaikai jam nesipainiotų.
– Tai ko tu žąsino taip išsigandai? – paklausė Kaziukas atsigręžęs. – Juk tai ne tigras, ne liūtas.
– Ar tai žąsinas? – nusiminė Vincukas, kad tokio menko paukščio išsigando.
– Tai dar nesi žąsino matęs? – nustebo Kaziukas.
– Ne, žvėryne žąsų nėra, – pasiaiškino Vincukas.
Kaip čia kas buvo tarp žąsino ir Vincuko, matė piemenukas. Jis tuojau kitiems papasakojo.
– Tai mat, – pasakė į tai artojas Baltrus, – mes liūtų ir dramblių nematę, o didelių miestų žmonės žąsų nepažįsta.
Iš knygos „Dėde, papasakok...“Dailininkas Kostas Dockus
paatostogauti
beždžionės
stengdavos
žąsys
išgąsdinęs
atsigręžęs
nepažįsta
- Apie ką Vincukas pasakojo atvykęs į kaimą?
- Kas labiausiai domino Vincuko pusbrolį Kaziuką? Kaip manote, kodėl?
- Kaip reagavo žąsinas, pamatęs berniukus?
- Kaip Vincukas aiškino, kodėl išsigando žąsino?
- Paaiškinkite, kaip supratote artojo Baltraus žodžius.
- Kokia Vincuko savybė išryškėja šiame pasakojime?
- Raskite tekste vietą, kuri perteikta iliustracijoje.
Užduotys
- Kuriuos veiksmažodžio laikus dažniausiai vartojame pasakojimuose?
- Perskaitykite paryškintus sakinius ir nustatykite juose pavartotų veiksmažodžių laiką.
- Pasakykite šių veiksmažodžių būtojo kartinio laiko vienaskaitos ir daugiskaitos pirmąjį ir antrąjį asmenis.
Turėjo – turėjau, turėjome, turėjai, turėjote.
Priėjo – ...
Papasakojo – ...
Pridūrė – ...
Sušnypštė – ...
- Sąsiuvinyje parašykite šių veiksmažodžių būtojo kartinio laiko III asmenį ir pažymėkite priesagas -av-, -iav-.
atvažiuoti – ... | paatostogauti – ... | keliauti – ... |
didžiuotis – ... | žingsniuoti – ... | šuoliuoti – ... |
vingiuoti – ... | šnekučiuoti – ... | dejuoti – ... |
- Pasakykite šių veiksmažodžių antonimus.
Mėgti, kalbėti, paslėpti, bėgti, nusiminti, atostogauti, grįžti.
Vienaskaita | |
Aš | |
Tu | |
Jis, ji | |
Daugiskaita | |
Mes | |
Jūs | |
Jie, jos |