Pasaka be galo
- Pagalvokite, kuo ypatinga pasaka be galo. Ją sekant prieinama vieta, kur veiksmas tarsi grįžta į pradžią, todėl viskas vėl pradedama iš naujo. Šis grįžimas primena ėjimą ratu. Perskaitykite dvi pasakas be galo. Viena – lietuvių liaudies, kita sukurta rašytojo Leonardo Gutausko.
Lietuvių liaudies pasaka be galo
........................
Kartą gyveno ponas ir liepė savo dvaro stogą ištepti smala, kad būtų juodas. Ant stogo užlėkė varna ir rado smaloje grūdą. Kai ji prikišo snapą, snapas prilipo. Ji smarkiai patempė snapą ir atitraukė nuo smalos, bet uodega prilipo, atitraukė uodegą – snapas prilipo, atitraukė snapą ir t. t.
- Kaip manote, kodėl šis pasakojimas tarsi užstrigo ir jo negalima tęsti?
- Kurioje šios pasakos vietoje prasideda kartojimasis?
- Sugalvokite pasakai pavadinimą.
Leonardas Gutauskas
Rytas-vakaras, arba Pasaka be galo
Užkopiau į dangų – radau ąžuolą. Įlipau į ąžuolą – radau skrynią. Atidariau skrynią – radau aukso kiaušinį. Sukūliau kiaušinį – radau antį. Ta antis padėjo aukso kiaušinį. Aš tą kiaušinį paslėpiau skrynioj, skrynią įkėliau į ąžuolą, ąžuolą – į dangų. Atėjo Jonelis. Užkopė į dangų – rado ąžuolą. Įlipo į ąžuolą – rado skrynią. Atidarė skrynią – rado aukso kiaušinį. Sukūlė kiaušinį – rado antį. Ta antis padėjo aukso kiaušinį. Aš tą kiaušinį paslėpiau skrynioj, skrynią įkėliau į ąžuolą, ąžuolą į dangų. Atėjo Jonelis. Užkopė į dangų – rado ąžuolą. Įlipo į ąžuolą – rado skrynią. Atidarė skrynią – rado aukso kiaušinį. Sukūlė kiaušinį – rado antį. Ta antis padėjo aukso kiaušinį...
Iš knygos „Gervės trimitas“kiaušinį
- Kokie veiksmai šioje pasakoje kartojasi?
- Pasaka vadinasi „Rytas-vakaras“. Kodėl apie rytą-vakarą tinka sekti pasaką be galo?
- Kas šioje pasakoje perkeltine reikšme gali reikšti saulę, jos patekėjimą ir nusileidimą?
- Prisiminkite kokį nors pasikartojantį dalyką ir sugalvokite apie jį pasaką be galo.
Užduotys
- Pabandykite pasekti pirmąją pasaką be galo. Jums padės veiksmažodžių grandinėlė.
Gyveno | liepė | ištepė | užlėkė | rado |
atitraukė | prikišo | |||
prilipo | atitraukė |
- Kurio laiko veiksmažodžiai pavartoti pirmoje pasakoje be galo?
Veiksmažodžio būtasis kartinis laikas – kai veiksmas vyko praeityje ir nesikartojo.
- Iš pirmosios pasakos išrašykite mėlynai nuspalvintus veiksmažodžius su priešdėliais. Sutartiniu ženklu pažymėkite priešdėlius.
Užlėkė, prikišo, ...
- L. Gutausko pasakoje raskite veiksmažodžių su priešdėliais. Nurašę veiksmažodžius, pažymėkite priešdėlius.
Užkopiau, įlipau, ...
Įsižiūrėkite!
į- | įlipo, įnešė, įvėrė; |
iš- | išginė, iššoko, išžėrė; |
už- | užvėrė, užžėlė, užšoko; |
at- | atgavo, atsakė, atkišo; |
ap- | apgynė, apdaužė, apkeitė. |
- Žiūrėdami į anksčiau pateiktą veiksmažodžių grandinėlę, pasekite pasaką be galo esamuoju laiku.
- Palyginkite šiuos veiksmažodžius.
- Kuo skiriasi jų reikšmės?
Lėkė – užlėkė, įlėkė, palėkė; lipo – įlipo, palipo, užlipo, atlipo; darė – atidarė, uždarė, padarė, sudarė.
- Susiskirstykite grupėmis. Kiekviena grupė turi sugalvoti kuo daugiau veiksmažodžių su priešdėliais ir juos užrašyti ant lipdžių. Lipdes suklijuokite lentoje. Su kokiais priešdėliais veiksmažodžių buvo daugiausia?
Surenkite diskusiją
- Viena pusė tvirtina, kad „pasakos be galo yra nesąmonė“.
- Kita pusė teigia, kad „pasakos be galo nėra nesąmonė, jose kalbama apie pasikartojančius dalykus“.
Petras Petraitis
Petras Petraitis pirko paršiuką. Paršiuką pašėrė parūgusiu pienu. Paršiukas padvėsė. Paršiukui pastatė paminklą. Paminkle parašė: Petras Petraitis pirko paršiuką…