Seniai seniai buvo tokia Mėlynoji planeta
- Perskaitykite tekstą ir papasakokite, apie ką jis.
Andris Snairas Magnasonas
Seniai seniai buvo tokia Mėlynoji planeta
Seniai seniai toli toli galaktikoje buvo tokia Mėlynoji planeta. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodė visiškai įprasta planeta, tokia kaip visos kitos, ir nepanašu, kad koks nors astrologas ar kosmonautas būtų į ją pažvelgęs akies krašteliu. Saulė ir mėnulis kasdien apsukdavo aplink planetą ratą, vėjas glostė žolę ir gėles, o nuo aukštų kalnų žemyn į tarpeklius šniokštė kriokliai. Danguje tarsi papurusios vilnos kamuoliukai plaukė debesėliai, o už jų švietė žvaigždės. Visoje planetoje buvo įvairiausių dydžių ir formų šalių, o kiekvieną šalį supo jūra, kuri kartais spindėdavo žydra ir lygi kaip veidrodis, kartais putodavo banguota ir pilka, o bangos plakėsi į krantą ir dužo ant smėlio į tūkstančius lašelių.
Iš tikrųjų Mėlynoji planeta buvo labai ypatinga: joje gyveno tik vaikai. Žinoma, ten dar buvo žvėrelių ir augalų, bet visur, kur tik pažvelgsi, bėgiojo tik įvairiausio dydžio ir formų vaikai: ir maži, ir dideli, ir stori, ir ploni, o kai kurie netgi tokie keisti, kaip ir tas keistuolis, kurį pamatai pasižiūrėjęs į veidrodį. Vaikų buvo daug, daugiau nei šimtas, todėl sakysime, kad jų buvo nesuskaičiuojama daugybė.
Kadangi planetoje nebuvo nė vieno suaugusiojo, vaikai buvo visiškai laisvi. Niekas jiems nenurodinėjo, ką jie turi daryti. Iš tikrųjų tai buvo laukiniai vaikai. Jie valgydavo tik tada, kai išalkdavo, ir užmigdavo tik tada, kai pavargdavo, bet dažniausiai žaisdavo niekieno netrukdomi. Na, bet to nereikėtų suprasti kaip suaugusiųjų kritikos. Yra daug suaugusiųjų, kurie labai geri.
Mėlynoji planeta buvo graži, bet joje tykojo ir pavojai. Dėjosi tokia nesuskaičiuojama gausybė keistenybių ir nuotykių, kad joks suaugęs žmogus nebūtų galėjęs joje gyventi nežildamas ir nedžiūdamas iš streso ir rūpesčių.
Iš knygos „Mėlynosios planetos istorija“Dailininkė Aslauga Jonsdotir
- Kaip atrodė Mėlynoji planeta?
- Kuo ji yra ypatinga?
- Kaip paaiškintumėte pasakymą, kad Mėlynojoje planetoje vaikai gyveno „visiškai laisvi“? Atsakydami remkitės tekstu.
- Kokių vaikų gyveno šioje planetoje?
- Kaip supratote žodžius apie keistuolį, „kurį pamatai pasižiūrėjęs į veidrodį“?
- Kaip ištraukoje kalbama apie suaugusius žmones? Kodėl tokioje planetoje jie pražiltų?
Veiksmažodžiai
- Išrašykite iš teksto mėlyna spalva pažymėtus veiksmažodžius.
- Į kokį klausimą atsako šie veiksmažodžiai? Kuris tai veiksmažodžio laikas?
Veiksmažodžio būtasis dažninis laikas – kai veiksmas praeityje vyko pasikartodamas.
- Nusibraižykite lentelę. Iš teksto išrinkite penkis būtojo kartinio laiko veiksmažodžius ir juos pakeiskite būtojo dažninio laiko veiksmažodžiais. Sutartiniu ženklu pažymėkite būtojo kartinio laiko ir būtojo dažninio laiko veiksmažodžių priešdėlius ir priesagas.
Būtasis kartinis laikas | Būtasis dažninis laikas |
atrodė, ... | atrodydavo, ... |
- Kuriuos būtojo dažninio laiko veiksmažodžius rašydami abejojote? Prisiminkite, kaip galite pasitikrinti rašybą.
Išalkdavo – išalko, užmigdavo – užmigo, ...
- Perskaitykite pirmą teksto pastraipą. Suraskite perkeltinės reikšmės veiksmažodžių ir paaiškinkite, kaip juos suprantate.
Vėjas glostė ...,
- Sugalvokite bent du sakinius su iš teksto pasirinktais perkeltinės reikšmės veiksmažodžiais.
- Įsivaizduokite, kad patekote į Mėlynąją planetą. Parašykite po penkis dalykus, kurie jums teiktų džiaugsmą ir galėtų būti pavojingi gyvenant be suaugusiųjų pagalbos.
- Perskaitykite patarles ir priežodžius apie mėnulį. Paaiškinkite, ką jie reiškia.
Mėnulis skolinta šviesa šviečia. Mėnuo juokias, kai šuo loja. Kaip iš mėnulio iškritęs. Pasirodė kaip jaunas mėnulis. Šypsosi kaip mėnuliukas.
- Patarlėse ir priežodžiuose suraskite veiksmažodžius ir pasakykite jų laiką.
- Paieškokite daugiau patarlių ar priežodžių apie mėnulį, saulę ir žvaigždes.
lėkė | lėkdavo |
bėgo | |
nešė | |
dirbo | |
lipo | |
mezgė | |
pirko | |
zvimbė |
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"