Tema 3.8 (Gimtoji kalba 4 kl.)

Lapės ir gervės vaišės

  • Lapė ir gervė prisitaikiusios prie gamtinių gyvenimo sąlygų, tačiau yra labai skirtingos. Ar jos gali būti draugės?

Kazys Boruta

Lapės ir gervės vaišės

Pirmoji dalis

Lapė su gerve kartą kažkur susikūmavo ir susidraugavo. Pakvietė lapė gervę pas save į viešnagę.

Gervė mielai sutiko ir neilgai trukus – plast plast ir nuskrido per balas į viešnagę pas kūmutę lapę.

Lapė viešnia labai apsidžiaugė, išvirė košės iš beržo tošies, ištepė lėkštę ir viešnią kviečia:

– Prašau, kūmute, nesididžiuoti pasigardžiuoti.

Gervė snapu bakst bakst į lėkštę ir atsibadė nosį, visai neparagavusi košės, o lapė liežuviu lyžt lyžt visą košę išlaižė ir klausia:

– Ar geros mano vaišės?

– Labai puikios! – atsakė gervė. – Dabar prašyčiau mane aplankyti.

Padėkojo gervė lapei už vaišes ir išėjo atgal – šlep tep – per balas namo. Tik nuo tokių vaišių, kad badu neišgaištų, gervė pakeliui gaudė ir rijo varles.

Po kiek laiko lapė atbrido per balas pas gervę į vaišes. Brisdama uodegą sušlapo ir labai išalko. Bet sau tarė – svečiuose pasivaišinsiu ir uodegą išsidžiovinsiu. Pagaliau pas gervę atvyko ir neapsiriko.

Gervė apsidžiaugė viešnia, pastatė ant stalo ąsotį šiupinio iš balų mutinio ir sako:

– Prašau, kūmute, nepasididžiuoti ir pasigardžiuoti.

Lapė ir šiaip sukosi, ir taip sukosi apie ąsotį, bet niekaip negali įkišti nosies – toks ąsočio siauras kaklas! O gervė įkišo snapą ir tik ryja, tik lesa žuvis ir varles! Prisirijo, prilesė ir lapę klausia:

– Kaip tau mano vaišės, kūmute mieliausia?

Puikiausios! – atsakė lapė. – Tik nežinau, kaip po tokių vaišių namo bepareisiu. Apsvaigo galva, šlapia uodega, dar balose paklysiu ir kur nugrimsiu. Ar negalėtum, kūmute, mane pamokyti skraidyti? Aš po padanges paskraidyčiau ir uodegą išsidžiovinčiau.

Iš knygos „Auklės knyga“

Susikūmavo – susigiminiavo, susidraugavo.

Šiupinys – riebus patiekalas iš kruopų.

Mutinys – šalta sriuba.

  1. Kas vieną kartą susidraugavo?
  2. Kaip lapė priėmė viešnią?
  3. Kaip gervei patiko lapės vaišės? Kaip manote, ką ji galvojo, dėkodama lapei už vaišes?
  4. Papasakokite apie lapės viešnagę pas gervę.
  5. Pasvarstykite, ar lapė ir gervė tyčia suruošė viena kitai netinkančias vaišes.
  6. Kaip manote, kodėl lapė ir gervė viena kitai melavo įvertindamos vaišes.

Užduotys

  • Suraskite ir dar kartą perskaitykite tekste pabrauktus veiksmažodžius.

  1. Pabandykite šiuos veiksmažodžius priskirti kuriam nors laikui.
  1. Ar pavyko tai padaryti? Pasidalykite mintimis, kodėl.

Veiksmažodžiai nesididžiuoti, pasigardžiuoti, aplankyti, pamokyti, skraidyti nežymi nei laiko, nei skaičiaus, nei asmens.
​Jais nusakomas bendras veiksmo pavadinimas vadinamas veiksmažodžio bendratimi.

ĮSIDĖMĖKITE!

Veiksmažodžio bendratis neturi galūnės.

Žodžių gale žymime priesagą -ti arba -t:

gyventi, paskirt, išaugti, nematyti, ...

samtis

semti

mokytojas

veikla

nešulys

jausmas

noras

vairuotojas

pyktis

Prašau palaukti