Kaip keitėsi apatiniai moterų drabužiai
- Sužinokite, kaip keitėsi apatiniai moterų drabužiai.
Apatiniai baltiniai atrodė kaip naktiniai marškiniai
Prieš šimtą metų įprastas apatinis drabužis buvo ilgi marškiniai, primenantys dabartinius naktinius marškinius.
Nei liemenėlių, nei kelnaičių niekas nenešiodavo. Vėliau apatiniai baltiniai pasikeitė – ilgi marškiniai „suskilo“ į dvi dalis, į trumpus marškinius ir pasijonį.
Pasijoniai kartais būdavo ne mažiau puošnūs už viršutinį sijoną. Viešai rodomi buvo tik spalvoti apatiniai sijonai. Spalvotas apatinis sijonas buvo reikalingas tam, kad bendras kostiumo siluetas labiau išsipūstų. Be to, einant keliu į bažnyčią, viršutinį, patį gražiausią, sijoną moterys pasikaišydavo, kad jis nesusiteptų.
Baltieji pasijoniai, nors ir gražiai puošti nėriniais, siuvinėti, nebūdavo rodomi. Juos pamatydavo tik draugės pirtyje.
O ką darydavo žmonės, jeigu staiga sustorėdavo?
Apkūnių žmonių nebuvo daug, nes visi nuo ryto iki vakaro dirbdavo įvairiausius ūkio darbus. Ir maistas nebuvo toks sotus ir gausus, kaip dabar. Žmonės laikėsi pasninko.
Kasdieniai drabužiai buvo pritaikyti storėti ar plonėti, marškiniai plačiomis rankovėmis būdavo praktiškai neišaugami, nes rankogalių ir apykaklės plotį buvo galima reguliuoti sagomis. Klostyti moterų sijonai irgi gana paprastai praplatėdavo, atlaisvinant juosmenį. Vyrų kelnės neturėjo užtrauktukų, kaip kad dabar, – juosmuo būdavo surišamas virvele, juosta. Jei žmogus sustorėdavo ar sublogdavo, persiūti reikėdavo nebent išeigines sermėgas ir liemenes.
Ar sustorėsi, ar suplonėsi, drabužis vis tiek tiks!
Pagal G. Liaugminienės knygą „Sena spinta“Dailininkė Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė
- Paaiškinkite, kas yra pasijonis ir kas – viršutinis sijonas.
- Kaip praeityje žmonės sugalvodavo pritaikyti drabužius, kad šie tiktų ir sustorėjus, ir suplonėjus?
- Paaiškinkite, kas yra pasninkas.
- Kas jūsų šeimoje daroma su išaugtais drabužiais? Pasiūlykite, kaip su jais elgtis.
- Praverkite drabužių spintą savo namuose ir pasižiūrėkite, kokių drabužių ten esama. Prie ko prisitaikant jie nešiojami?
- Pasvarstykite, kodėl šiandien drabužių spintos yra tokios didelės.
- Kaip šiandien yra pasikeitę moterų drabužiai?
Pirmieji apatiniai drabužiai buvo pasijonis ir trumpi marškiniai. | |
Spalvotas apatinis sijonas buvo reikalingas tam, kad bendras kostiumo siluetas labiau išsipūstų. | |
Viešai rodomi buvo tik baltieji puošti nėriniais apatiniai sijonai. | |
Seniau žmonės daug ilsėdavosi ir sočiai valgydavo. | |
Seniau rankogalių ir apykaklės plotį buvo galima reguliuoti sagomis. | |
Vyrų kelnės neturėjo užtrauktukų, juosmuo būdavo surišamas virvele ar juosta. |
Užduotys
- Dar kartą perskaitykite antrąją teksto dalį. Nurašykite būtojo dažninio laiko veiksmažodžius. Juos pakeiskite bendratimi ir sutartiniu ženklu pažymėkite bendraties priesagą -ti.
Dirbdavo – dirbti, ...
- Perskaitykite sakinius. Kurie paryškinti žodžiai yra veiksmažodžio bendratis?
Viešai rodomi buvo tik spalvoti apatiniai sijonai. Ruduo ėmė spalvinti medžių lapus. Klostyti moterų sijonai irgi gana paprastai praplatėdavo, atlaisvinant juosmenį. Motinėlė ėmė klostyti drobes. Senais laikais dauguma drabužių buvo siūti, o ne megzti. Mano močiutė mėgo siūti. Mokykloje išmokau megzti.
- Pasidalykite patirtimi, kaip jūs atpažįstate veiksmažodžio bendratį.
- Paaiškinkite, kodėl rašome megzti, nors tariame ks.
- Pasvarstykite, ar mokykloje reikalingos uniformos. Kam jų reikia? Jeigu mokykloje nešiojate uniformas, ar jos jums patinka ir yra patogios? Ką siūlytumėte patobulinti, kad būtų patogesnės?
Paanalizuokite šias nuotraukas ir pasidalykite mintimis, kuri mokyklinė uniforma labiau patinka. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
Siurti, ūti, lauti, rėti, smoti,
auti, lauti, dirti, veti, droti.