Kaip švenčiamos Kūčios?
- Kūčios, Kalėdos – ne tik didžioji krikščionių šventė (tikima, kad Kūčių naktį gimė Jėzus Kristus), bet ir saulės sugrįžimo (saulėgrįžos) momentas, nuo kurio dienos vėl ima ilgėti. Yra išlikę daug pasakojimų, kaip Kūčios būdavo švenčiamos Lietuvos kaimuose. Svarbu pabrėžti, kad Kūčios – labai lietuviška šventė, kurioje senieji pagoniški papročiai (tikėjimas burtais, gyvulių kalbėjimu) įsilieja į krikščioniškas Jėzaus sutikimo tradicijas.
Pasiruošimas Kūčioms
Kūčioms ruošiamasi dar nuo vasaros: apsirūpinama šienu; gaudomos žuvys – jos sūdomos, džiovinamos, rūkomos; rudenį riešutaujama, spanguoliaujama, geresni obuoliai paliekami Kūčių vakaro vaišėms ir eglutės papuošimui, kaupiamos kitos maisto atsargos. Visą gruodį iš šiaudelių, gilių, kaštonų, kankorėžių bei spalvotų popieriukų daromi žaisliukai. Prieš Kūčias sumalama šviežių miltų duonai. Kūčių dieną medžiotojai eina kalėdinio kiškio nušauti, vyresnieji broliai parneša iš miško eglutę arba šakelių, šeimininkės visą dieną maistą gamina – net gausiai šeimai tą dieną daug darbo. Vakare visi eina į pirtį ir, su visais susitaikę, laukia, kol patekės Vakarinė žvaigždė. Tada visi sėdasi prie baltai padengto Kūčių stalo.
Atleidžiu ir tu man atleisk
Trys dienos prieš Kūčias – didžiausias vargas kojoms: reikia apeiti visus artimuosius ir tolimesnius kaimynus, arčiau gyvenančius giminaičius ir visų atsiprašyti: „Jei turi ką širdy prieš mane, gal ne taip pasakiau, padariau – atleisk, kad galėtume ramiai švęsti Kalėdas.“ „Atleidžiu, ir tu man atleisk“, – atsakydavo.
Pagal knygą „Senovinis kalendorius“švęsti
- Su kokiais gamtos reiškiniais ir religiniais įvykiais susijusios Kalėdų šventės?
- Kaip buvo ruošiamasi Kūčioms Lietuvos kaime?
- Kas vyksta Kūčių vakarą?
- Kaip suprantate pasakymą „didžiausias vargas kojoms“?
- Apie ką kalbamasi, aplankius kaimynus ir giminaičius?
- Ką dar iki Kūčių vakarienės stengtasi padaryti?
- Kaip vertinate tradiciją atsiprašyti, susitaikyti su artimaisiais Kūčių išvakarėse?
- Prisiminkite skaitytą eilėraštį apie adventą ir, susipažinę su Kūčių papročiais, paaiškinkite, apie kokį gerumą, tarpusavio santykių šilumą jame kalbama.
- Kaip Kūčioms ruošiamasi šiandien?
Užduotys
- Kalbėdami ar rašydami apie švenčių kilmę, gyvenamąją vietą ir laiką neišsiversime be kilmininko linksnio.
Prieš Kūčias buvo sumalama šviežių (ko?) miltų duonai.
Kūčios švenčiamos (kieno?) Lietuvos kaimuose.
Todėl kilmininko linksnio pavadinimas sugalvotas iš žodžio kilmė.
Pastebiu, kad prie kilmininko linksnio klausimų ko (kieno)? vartojami papildomi žodžiai.
Pavyzdžiui: iš ko? Iki ko?
Prie linksnio vartojamas žodis vadinamas prielinksniu.
Pavyzdžiui: prie Kūčių stalo, po dienos, nuo vasaros, ant eglutės, iš šiaudelių.
Prielinksnis – prie linksnio.
Svarbiausia (Kūčios) puošmena – iš (šiaudai) surištas sodas. Tikima, kas sodas saugo nuo piktų (dvasios) .
Aušrinei žvaigždei sužibus, šeimos sėsdavosi prie (stalas) . Siekiant daugiau (šviesa) ant (palangės) degindavo daug (žvakės) .
- Aptarkite nuotraukas ir parašykite, iš ko pagamintos Kalėdų eglutės. Kilmininko linksnio daiktavardžių galūnes pažymėkite sutartiniu ženklu.
 |  |  |  |
- Padiskutuokite apie namų puošimą miške užauginta ir nukirsta eglute. Įvertinkite šią tradiciją keliais požiūriais.
- Būkite išradingi ir kūrybingi. Pabandykite namus papuošti drauge su šeima pasigaminta Kalėdų eglute!
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"