Temos reikšmingumas
- Valstybių dabartyje ir praeityje esama tokių lemtingų lūžių, kurie absoliučiai pakeičia ligtolinę valstybės sąrangą ir nulemia tolesnę valstybės raidos trajektoriją. Būtent XIV a. pab. LDK įvykusį lūžį vėliau lydėjo valstybės politinės sąrangos pokyčiai.
- Galima sakyti, kad per keletą dešimtmečių LDK atsirado nemažai iki tol nežinotų ir neveikusių institucijų, kurios jau kelis šimtmečius funkcionavo Viduramžių katalikiškos Europos monarchijose.
- Šiandien su valstybės institucijomis susiduriame kiekvieną dieną. Be jų nesuvokiamas valstybės egzistavimas ir funkcionavimas. Jos sudaro tarsi visuomenės gyvenimo matricą. Kasdienybėje tai priimama kaip savaime suprantamas dalykas. Tačiau institucijų formavimasis yra ilgalaikis procesas. Jos liudija, kaip veikia valstybė ir kokia yra pati visuomenė.
Jogailos privilegija: luomų formavimosi pradžia
Po Krėvos sutarties 1386 m. įvyko Jadvygos ir Jogailos vedybos. Jogaila karūnuotas Lénkijos karaliumi. Nuo šiol jis Lenkijos karalius ir Lietuvõs didysis kunigaikštis. Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir Lenkijos karalystę sujungė personalinė (dinastinė) unija. Beveik du šimtmečius abi valstybes jungs Jogailos pradėta Jogailaičių dinastija. 1387 m. atvykęs į Vilnių Jogaila ne tik įgyvendino pažadą pakrikštyti Lietuvą. Per viešnagę Vilniuje jis išdavė pirmąsias raštiškas privilegijas. Taip duota pradžia pirmosioms katalikiškos Europos institucijoms Lietuvojè. Šios privilegijos skirtos trims grupėms.
Pirmoji privilegija skirta naujai įsteigtai Vilniaus vyskupijai. Ši privilegija simboliškai tapo Katalikų bažnyčios steigiamąja privilegija LDK. Ji oficialiai davė pradžią Katalikų bažnyčios įsikūrimui ir dvasininkų luomo formavimuisi. Antrąją privilegiją Jogaila suteikė Lietuvos kilmingiesiems katalikams – bajorams. Šis dokumentas raštiškai įtvirtino LDK kilmingųjų – bajorijos – luomą, kuris ilgainiui įgaus vis didesnį, vyraujantį politinį ir socialinį svorį visos valstybės mastu. Trečioji privilegija skirta Vilniaus miestui – miestas gavo savivaldą ir teisę pats spręsti savo reikalus. Ilgainiui tokia privilegija buvo suteikiama kitiems LDK miestams, o miestiečius imta suvokti kaip atskirą socialinę grupę. Suteikus šias privilegijas LDK pradėjo formuotis trys socialinės grupės, luomai: katalikų dvasininkija, bajorija ir miestiečiai.
Taip ne tik radosi katalikiškajai Viduramžių Europai būdinga socialinė sankloda, bet ir kito valstybės valdymas. Šie fundamentalūs vienas šalia kito susitelkę ir tarpusavyje tiesiogiai susiję įvykiai padėjo pamatą Lietuvos valstybės valdymo ir politinės sąrangos pokyčiams: naujų katalikiškajai Europai būdingų politinių institucijų formavimuisi, didžiojo kunigaikščio institucijos įtvirtinimui, didikų galios augimui. Išskirtinį vaidmenį suvaidino Lenkijos karalystė, su kuria LDK jungė dinastinis ryšys – Jogailaičių dinastija. Kaip nuo XIV a. pab. keitėsi LDK politinė santvarka? Kokios naujos socialinės ir politinės institucijos Lietuvoje pradėjo formuotis?
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite du svarbiausius titulus, kuriais 1386 m. titulavosi Jogaila.
- Kokioms trims grupėms skirtos 1387 m. Jogailos privilegijos? Apibūdinkite kiekvienos iš jų esmę.
- Apibūdinkite 1387 m. Jogailos privilegijų poveikį LDK visuomenei ir valstybei.
Naujų valstybės valdymo institucijų formavimasis
1392 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir jo pusbrolis Vytautas (apie 1350–1430) sudarė Astravõs sùtartį (19.1 pav.). Ši sutartis nutraukė kelerius metus tarp pusbrolių trukusią atvirą kovą, kilusią dėl to, kad, Jogailai tapus Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Vytautas siekė atgauti savo tėvoniją – Trakùs ir jai priklausančias valdas, kurias valdė dar jo tėvas Kęstutis. Astravos sutartimi nutarta, kad Lenkijos karalius Jogaila išlieka Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o Vytautas atgauna savo tėvoniją, tampa didžiuoju kunigaikščiu jo vietininku LDK. Tačiau Viduramžiais dažnai sutarties raidė skyrėsi nuo realaus gyvenimo. Jogaila kaip Lenkijos karalius buvo užsiėmęs Lenkijos reikalais. Vytautas buvo ambicinga asmenybė. Netrukus po šios sutarties Vytautas išplėtojo savo valdžią Lietuvoje ir tapo realiu visos valstybės valdovu – Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (19.2 pav., A šaltinis). Kaip suverenus katalikiškos Europos valstybės monarchas jis dalyvavo sudarant tarpvalstybines sutartis, išdavė privilegijas Katalikų bažnyčiai, įvairiems kilmingiesiems, didikams ir bajorams. Ėmėsi įgyvendinti Lietuvos valstybės valdymo pertvarką: anksčiau rytines LDK rusėnų žemes tiesiogiai valdę Gediminaičių dinastijos palikuonys buvo keičiami Vytautui ištikimais kilmingaisiais. Tai reiškė, kad toli nuo centro esančias LDK žemes administruos Vytauto paskirti asmenys, o ne valdys senieji Gediminaičių dinastijos palikuonys. Taip iš pagrindų buvo keičiama Gedimino laikais susiformavusi LDK valdymo sistema, anksčiau pagrįsta plačiais valdančios dinastijos kraujo giminystės ryšiais. Vytautas siekė pašalinti Gediminaičių lokalines pretenzijas jų valdytose žemėse, kurias jie kartais suvokė kaip savo nuosavybę, ir taip pasiekti gilesnę LDK integraciją.
Pokyčiai, kurie buvo įgyvendinami žvelgiant į katalikišką Europą, ypač į Lenkijos karalystę, esmingai palietė ir valstybės valdymo centrą. Vytautui valdant, XIV–XV a. sandūroje valstybėje pradėjo formuotis naujos centrinės valstybės institucijos. Kokios institucijos tai buvo? Kaip jos keitė valstybės valdymą? Šalia didžiojo kunigaikščio atsirado Didžiojo kunigáikščio tarýba. Ją sudarė galingiausi Lietuvos didikai, kurie patarė valdovui valstybės valdymo klausimais, dalyvavo tvirtinant tarpvalstybines sutartis ar išduodant didžiojo kunigaikščio privilegijas. Visa tai reiškė, kad valdant valstybę vis didesnę reikšmę įgavo raštas, be kurio, priešingai nei pagoniška valstybė, katalikiška monarchija buvo neįsivaizduojama. Todėl dokumentams parengti, jiems priimti, perskaityti ir saugoti reikėjo specialistų – raštininkų ir specialios institucijos. Vis didėjant rašto reikšmei, atsirado su tuo susijusių įvairių sudėtingų užduočių, joms atlikti būtinų raštingų žmonių poreikis, pradėjo formuotis valdõvo kanceliãrija. Joje dirbo įvairių kalbų mokantys ir jas išmanantys raštininkai, o vadovavo káncleris. Kanceliarijoje lotynų, rusėnų, vokiečių kalbomis buvo rengiami, priimami ir saugomi laiškai, dokumentai, tarpvalstybinės sutartys, privilegijos. Naujosiose institucijose svarbiausią vaidmenį vaidino didikai – kilmingi, savo materialine padėtimi ir įtaka visuomenėje išskirtiniai asmenys bei jų giminės. Būtent nuo Vytauto Didžiojo valdymo laikų didikų reikšmė valstybės valdymo procese nuolatos augo. Jie tapo pagrindiniais didžiojo kunigaikščio patarėjais, o didžiojo kunigaikščio valdžia rėmėsi glaudžiais santykiais su jais.
Naujų katalikiškos Europos institucijų perėmimas valstybės valdymui masino ir Lietuvos kilminguosius, kurie vis aiškiau suprato ir kryptingiau siekė turėti tą patį išskirtinį socialinį statusą, kaip ir jų vyresnieji kolegos lenkų kilmingieji. Ne tik šie tikslai, bet ir kiti valstybės valdymui svarbūs sprendimai raštiškai buvo įgyvendinti ir priimti XV a. pr. 1413 m. Lenkijos Horodlės mieste Lietuva ir Lenkija, Vytautas ir Jogaila, bei abiejų pusių kilmingieji sudarė Horòdlės susitarimą (19.3 pav.). Būtina pabrėžti keturis šiuose tarp Lenkijos ir Lietuvos sudarytuose susitarimuose nustatytus dalykus. Pirmiausia, atnaujinta XIV a. pab. sudaryta Lenkijos ir Lietuvos unija. Antra, patvirtintas didžiojo kunigaikščio institucijos egzistavimas ir jos tęstinumas. Trečia, Lenkijos karalystės pavyzdžiu LDK įkurti du nauji teritoriniai-administraciniai dariniai: Vilniaus ir Trakų vaivadijos. Šie teritoriniai administraciniai dariniai sudarė patį valstybės centrą – valstybės branduolį. Vaivadijoms vadovavo vaivãdos, jais tapdavo galingiausi ir įtakingiausi Lietuvos didikai. Būtent vaivados buvo aukščiausi tų teritorinių darinių pareigūnai, sutelkę visą šių žemių kontrolę. Tokių darinių įkūrimas reiškė, kad perimamas Lenkijos karalystės administracinis teritorinis modelis. Galiausiai ketvirta, šiuose Horodlėje priimtuose susitarimuose 47 Lietuvos bajorų giminėms suteikti Lenkijos ponų herbai – simboliniai ženklai, liudijantys kilmingų asmenų išskirtinį statusą ir kilmę. Viduramžių Europoje herbas buvo tarsi kilmingojo vizitinė kortelė, neatskiriama kilmingojo gyvenimo ir savimonės dalis. Herbų suteikimas dar labiau įtvirtino išskirtinę šios socialinės grupės savimonę ir paspartino bajorijos ir visų pirma galingiausios jos dalies – didikų galios ir įtakos augimą LDK. Kokiomis aplinkybėmis kilmingųjų galia valstybėje augo toliau? Ką tai reiškė valstybės valdymui?
TYRINĖKITE!
Pasirašius Horodlės susitarimus 47 LDK didikų giminės gavo lenkų didikų giminių herbus. Pasidomėkite, kokius herbus gavo šios LDK didikų giminės: Astikai, Goštautai, Radvilos, Kęsgailos, Manvydai.
Klausimai ir užduotys
- Kokia yra esminė Astravos sutarties pasirašymo priežastis?
- Nurodykite dvi esmines Astravos sutarties nuostatas. Kuri iš jų jums atrodo reikšmingesnė LDK tolesnei raidai? Atsakymą pagrįskite.
- Nurodykite ne mažiau kaip tris požymius, atskleidžiančius, jog XVI a. pab. – XV a. pr. Vytautas tapo visiškai savarankišku valdovu.
- Paaiškinkite, kodėl Vytautas ėmėsi keisti asmenis, valdžiusius LDK rusėnų žemes.
- Nurodykite dvi centrines LDK institucijas, susiformavusias XIV–XV a. sandūroje. Kokios buvo kiekvienos iš jų svarbiausios funkcijos?
- Ne mažiau kaip dviem argumentais įrodykite arba paneikite teiginį: „XIV–XV a. sandūroje LDK valdymo procese vis didesnę reikšmę ėmė vaidinti raštas.“
- Nurodykite ne mažiau kaip tris Horodlės susitarimų padarinius LDK valdymui ir visuomenei. Kuris iš jų, jūsų manymu, pats svarbiausias? Kodėl taip manote?
Didikų galios valstybėje augimas
Vytautas ir Jogaila nugyveno ilgus gyvenimus, o jiems valdant, XIV–XV a. sandūroje, LDK įvyko struktūrinių politinės ir socialinės sąrangos pokyčių. Po Vytauto ir Jogailos mirties Lenkija ir Lietuva išliko unijoje, kurios pagrindas buvo dinastinis ryšys. Ši unija atnaujinta 1413 m. Horodlėje. Patvirtinta, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio institucija išliks net ir tada, jei Vytautas neturės vyriškosios lyties sosto įpėdinio. Priešingai nei Vytautas, Jogaila susilaukė vyriškosios lyties palikuonių, kurie pratęsė Jogailaičių dinastiją ir dinastinį abiejų valstybių ryšį. 1440 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus Jogailos mažamečiam sūnui Kazimierui Jogailaičiui (1427–1492), prasidėjo ilgas, daugiau nei penkiasdešimt metų trukęs, jo valdymas (19.4 pav.). Būdamas dar ir Lenkijos karaliumi ir reziduodamas Krokuvoje didžiąją savo valdymo laiko dalį jis praleido rūpindamasis Lenkijos reikalais, ypač Jogailaičių dinastijos įtaka ir interesais Čèkijoje ir Veñgrijoje. Dėl to XV a. antroje pusėje Kazimieras vis mažiau lankėsi LDK. Tai buvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios Lietuvos didikų galia ir įtaka valstybės valdymo procese dar labiau išaugo. Tokia situacija reiškė, kad nelieka nieko kito, kaip tik LDK didikams valstybės reikalus ir valdymą perimti į savo rankas. Jau Vytauto valdymo laikais iš galingiausių ir įtakingiausių didikų susiformavusi Didžiojo kunigaikščio taryba valdant Kazimierui išaugo į Ponų Tarybą. Ši dar raštiškai, teisiškai neįtvirtinta institucija nuo XV a. vid. LDK tapo svarbiausia politine jėga. Ponų Taryba ne tik dalyvavo kartais Kazimierui išduodant vieną ar kitą privilegiją, dovanojimą bajorams. Ji pati priėmė tokius sprendimus. Galiausiai Ponų Taryba pradėjo dalyvauti pirmuosiuose susitikimuose su Lenkijos ponais. Šie bendri susitikimai ilgainiui taps reguliarūs ir spręs bendras Lenkijos ir Lietuvos problemas. Ši išaugusi Ponų Tarybos galia LDK XV a. antroje pusėje turės ilgalaikių padarinių.
Į didžiojo kunigaikščio sostą įžengus Kazimiero sūnui Aleksandrui Jogailaičiui (1460–1506) (19.5 pav.) prasidėjo aktyvesnis didžiojo kunigaikščio dalyvavimas valstybės vidaus reikaluose. Didžiąją laiko dalį jis praleido Lietuvoje, Vilniuje. 1492 m. LDK kilmingiesiems buvo išduota Aleksandro Jogailaičio privilegija. Didžiojo kunigaikščio privilegija buvo tapusi kiekvieno naujo Lietuvos valdovo pareiga, kurią atlikdamas didysis kunigaikštis įtvirtindavo išskirtinį kilmingųjų statusą visuomenėje ir jų teises valstybėje. Visgi šis dokumentas, nors ir panašus į ankstesniuosius, turėjo vieną esminį kokybinį skirtumą. Tai jau raštiškai, teisiškai įtvirtinta kelis dešimtmečius egzistavusi institucija – Põnų Tarýba. Šia privilegija nustatyta, kad be Ponų Tarybos žinios Lietuvos didysis kunigaikštis neturi teisės priimti jokio svarbesnio sprendimo. Visų pirma tai apėmė tokius sprendimus kaip valstybės postų skyrimas, užsienio ir vidaus politika. Taigi priimant svarbiausius sprendimus Ponų Tarybos žodis tapo lemiamas. Įdomu, kaip beveik per šimtą metų galingiausių LDK didikų įtaka taip išaugo. Nuo Vytauto Didžiojo laikų Didžiojo kunigaikščio tarybos iki Aleksandro laikų Ponų Tarybos įvyko esminių pokyčių. Vytauto laikais Didžiojo kunigaikščio taryba dar nebuvo niekaip aiškiau apibrėžta, formalizuota. Nuo XV a. vid. šaltiniuose minima Ponų Taryba didžiajam kunigaikščiui nereziduojant LDK įgavo vis didesnį politinį svorį. Galiausiai XV a. pab. ji tapo raštiškai apibrėžta ir teisiškai įforminta centrine LDK valdymo, įstatymų leidimo institucija (B šaltinis).
Galiausiai šią be atvangos augančią didikų įtaką LDK ir jos valdymo sistemoje galutinai įtvirtino Aleksandro Jogailaičio jaunesnysis brolis, Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467–1548) (19.6, 19.7 pav.). Pirmiausia reikia paminėti, kad jis, būdamas Lenkijos karalius, kaip ir jo tėvas Kazimieras, buvo susitelkęs į Jogailaičių dinastijos plėtrą ir įsitvirtinimą Vidurio Europoje. Visgi tarp didžiosios tarptautinės politikos reikalų jis nepamiršo ir LDK politikos bei valdymo. XVI a. pr. išduotose privilegijose LDK kilmingiesiems jis įsipareigojo įstatymus priimti tik dalyvaujant Ponų Tarybai. Tačiau svarbiausias Žygimanto Senojo patvirtintas dalykas buvo kitas. Jam valdant Lietuvos didikų iniciatyva pradėtas rengti Pirmasis Lietuvos Statutas. Tai pirmasis išsamus LDK teisės kodeksas, kuriame sistemiškai surašyti valstybės įstatymai, užfiksuota valstybės politinė ir socialinė sąranga. Rengiant Pirmąjį Lietuvos Statutą didžiausią įtaką turėjo Lietuvos didikai, pirmiausia, Ponų Taryba ir įtakingiausias XVI a. pirmos pusės didikas Albertas Goštautas, todėl šiame teisyne aiškiai matyti Ponų Tarybos ir diduomenės interesai. Didelės dalies ne tokių galingų kilmingųjų – bajorijos interesai buvo ignoruojami: bajorija liko teisinėje ir politinėje didikų priklausomybėje, didikai galėjo juos teisti savo teisme. 1529 m. Žygimantas Senasis patvirtino Pirmąjį Lietuvos Statutą (C šaltinis). Teisynas įtvirtino ir dar labiau išryškino diduomenės ir bajorijos skirtį. Šios skirties bajorija ateityje nepamirš ir reikalaus bent jau formalaus lygiateisiškumo su diduomene. Ilgai besiformavusi įtampa neapsiribos tik vidiniais kilmingųjų konfliktais. Tai turės įtakos ir tolesnei valstybės politinei raidai.
Klausimai ir užduotys
- Paaiškinkite, kodėl net po Vytauto ir Jogailos mirties LDK ir Lenkijos ryšiai nenutrūko.
- Kodėl Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapus Kazimierui Jogailaičiui išaugo LDK didikų įtaka šalies valdymo procese?
- Kuo Aleksandro Jogailaičio išleista privilegija skyrėsi nuo ankstesnių valdovų privilegijų kilmingiesiems? Paaiškinkite, kaip jos egzistavimas keitė LDK valdymo sistemą.
- Ne mažiau kaip dviem argumentais įrodykite arba paneikite teiginį: „Pirmasis Lietuvos Statutas buvo skirtas Lietuvos didikams.“
- Įvertinkite Kazimiero Jogailaičio, Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Senojo vaidmenį LDK valdymo procese.
Darbas su šaltiniais
A ŠALTINIS. XV a. pr. Vytauto pagyrimas, jo paties ir valdymo aprašymas
Noriu jums papasakoti apie didįjį kunigaikštį Aleksandrą, vadinamą Vytautu, lietuvių ir rusų, kitų daugelio žemių valdovą. Bet pagal jį, pagal [Šv.] Raštą yra: „Broliai, Dievo bijokite, o kunigaikštį gerbkite.“ Taip pat ir jums noriu aš papasakoti apie tą šlovingą valdovą, bet neįmanoma žodžiais išsakyti nei raštu aprašyti didžiojo kunigaikščio darbų. Kaip negalima niekam ištirti dangaus aukštybės ir jūros gilybės, taip negalima papasakoti apie šlovingo valdovo jėgą ir narsumą. Šiam didžiajam kunigaikščiui Vytautui buvo pavaldžios Lietuvos ir Rusų Didžioji Kunigaikštystė, daug kitų žemių, paprastai pasakysiu – visa rusų žemė. ‹...› Tuo pačiu laiku jo brolis Jogaila, lenkų kalba vadinamas Vladislovu, valdė Krokuvos karalystės sostą – ir tas su juo didelėje meilėje gyvena. Jei šlovingas valdovas ant kurios nors žemės supykdavo ir kurią nors žemę norėdavo nubausti, karalius Vladislovas visada suteikdavo pagalbą, o kartais pats eidavo jam padėti. Dar ir kiti Rytų chanai jam tarnaudavo su visais savo miestais ir žemėmis. Taip pat Maskvos didysis kunigaikštis didžiausioje meilėje gyveno su juo. Ir dar kiti, vokiečių, didieji kunigaikščiai tarnavo jam su visais savo miestais ir su žemėmis. ‹...› Jau rašiau čia – vieni didelėje meilėje gyveno su juo, o kiti tvirtai tarnavo jam, šlovingam valdovui, ir didžiulę garbę, ir gausias dovanas, ir dideles duokles teikdami ne tik kiekvienais metais, bet ir kiekvieną dieną. Ir jeigu šlovingas valdovas didysis kunigaikštis Aleksandras, vadinamas Vytautu, ant kurios nors žemės supykdavo ir kurią nors žemę norėjo nubausti arba kur vėl panorėjo stiprius savo vaivadas pasodinti, pasiųsti, kur panorės, ar kam nors iš tų didelių žemių liepdavo pas save atvykti, – jie tuoj pat kuo paklusniausiai stodavo jam tarnauti su savo žemėmis. Ir jei koks valdovas dėl kokios bėdos pats negalėjo ateiti, tai jis visą savo kariuomenę ir jėgą pasiųsdavo jam į pagalbą ir į jo tarnybą. Šis didysis kunigaikštis Aleksandras, vadinamas Vytautu, buvo didelėje šlovėje.
Metraščiai ir kunigaikščių laiškai, IV t., Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996, p. 307–309.Klausimai ir užduotys
- Kodėl šaltinyje Vytautas vadinamas Aleksandru?
- Kaip A šaltinio autorius vertina Vytautą Didįjį? Savo vertinimą pagrįskite ne mažiau kaip dviem šaltinio citatomis.
- Kaip manote, ar šaltinio autoriaus pateikiamas Vytauto valdymo vertinimas atitiko realybę? Atsakymą argumentuokite.
- Kaip šaltinio autorius vertina Vytauto ir Jogailos tarpusavio santykius? Kokius argumentus jis pateikia norėdamas pagrįsti savo vertinimą?
- Kaip manote, ar šaltinio autoriaus pateikiamas Vytauto ir Jogailos santykių vertinimas atitiko realybę? Atsakymą argumentuokite.
B ŠALTINIS. 1492 m. LDK valdovo Aleksandro Jogailaičio privilegija Lietuvos kilmingiesiems
Siųsdami pasiuntinius į svečias šalis, turime atsiklausti patarimo
[J]ei dėl mūsų valstybės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, gerovės turėtume siųsti pasiuntinius į svečias šalis, o būtent į Maskvą, ‹...› Valachiją, Lenkijos karalystę, Mazoviją, Prūsiją, Livoniją, Pskovą, Didįjį Naugardą, Tverę ar Riazanę bei į kitus kraštus, ‹...› tuomet, vadovaudamiesi mūsų protėvių papročiu, privalome dėl to reikalo tiesiogiai pasitarti su mūsų Ponų Taryba.
‹...›
Apie nutarimus, kuriuos priėmėme pasitarę su mūsų tarėjais
Taip pat nustatome, kad kadaise priimtus sprendimus, kuriuos priėmėme kartu su mūsų ponais tarėjais, galime keisti, koreguoti ar taisyti tik pasitarę su jais pačiais.
‹...›
Esant mūsų tarėjų nepasitenkinimui, būtina siekti sutarimo
Taip pat, jei būtų kažkoks klausimas aptariamas su mūsų ponais tarėjais, o tai jiems nepatiktų ir būtų nepriimtina, tuomet mes neturime teisės be jų sutikimo spręsti, bet tik su jais tariantis ir taip siekiant mūsų ir bendros gerovės.
Iš lotynų k. vertė V. Volungevičius, pagal Zbiór praw litewskich od roku 1389 do roku 1529, Poznań: W drukarni na Garbarach, Nr. 45, 1841, p. 62–63.Klausimai ir užduotys
- Kam skirta šaltinyje pateikiama Aleksandro privilegija?
- Paaiškinkite, ko siekė Aleksandras suteikdamas papildomą privilegiją šiai visuomenės grupei.
- Su kieno pritarimu išleistos šaltinyje pateikiamos Aleksandro privilegijos? Paaiškinkite, kodėl buvo reikalingas toks pritarimas.
- Pasvarstykite, kodėl priimant šį dokumentą reikėjo siųsti pasiuntinius į užsienio valstybes.
C ŠALTINIS. Ištrauka iš 1529 m. išleisto Pirmojo Lietuvos Statuto
Mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis, Rusų, Prūsų, Žemaičių, Mozūrų ir kitų kunigaikštis, pakankamai apsvarstę, gera valia ir mūsų valdoviška malone norėdami apdovanoti krikščioniškąja teise, visiems prelatams, kunigaikščiams, vėliaviniams ponams, dignitoriams, pakeltiesiems riteriams, šlėktijai ir visai visuomenei bei jų valdiniams ir mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių čiabuviams, kad ir kokios būtų padėties ir luomo, visas jų teises bei privilegijas – bažnytines, tiek lotynų, tiek graikų tikėjimo, taip pat ir pasaulietiškas, kurias iš šviesaus atminimo karalių ir didžiųjų kunigaikščių ir kitados iš mūsų pirmtakų, mūsų tėvo Kazimiero bei mūsų brolio Aleksandro, jiems gyviems esant, bet kokiems turtams bei laisvėms, [kurias] turėjo ir turi, bet kurios suteikties, lotynų ar rusų, – apimančias dovanojimus bei laisves, teisingai, pagrįstai, teisėtai išleistas, duotas, suteiktas, kurias norime laikyti taip galiojančiomis, lyg būtų žodis žodin į tuos mūsų raštus įrašytos, kurias mūsų valdovišku žodžiu bei mūsų pačių priesaika, atlikta prie šventos Evangelijos, išlaikyti ir saugoti esame pasižadėję, kaip ir įsipareigojame bei pasižadame su visais jų nuostatais, papročiais ir straipsniais, mūsų malone, dora ir dosnumu esame nusprendę patvirtinti ir įteisinti, ką ir patvirtiname bei įteisiname, įsakydami jas galioti amžiniems laikams.
Pirmasis Lietuvos Statutas (1529 m.), parengė I. Valikonytė, S. Lazutka, E. Gudavičius, Vilnius: Vaga, 2001, p. 123–124.
Klausimai ir užduotys
- Kuriam Lietuvos didžiajam kunigaikščiui valdant priimtas Pirmasis Lietuvos Statutas?
- Šaltinyje minima, kad priimtas Lietuvos Statutas yra ankstesnių dviejų dokumentų tąsa. Nurodykite juos. Kaip manote, kodėl jie paminėti šiame dokumente?
- Kokioms visuomenės grupėms šis Statutas buvo palankiausias? Įrodykite remdamiesi šaltinio citata.
- Statute minimi lotynų ir graikų tikėjimai. Paaiškinkite, kokios tai religijos ir kodėl jos minimos šiame dokumente.
- Padarykite išvadą apie Pirmojo Lietuvos Statuto poveikį LDK valstybingumo ir visuomenės raidai.
Sąvokos
Aleksandro Jogailaičio privilègija – 1492 m. didžiojo kunigaikščio Aleksandro LDK kilmingiesiems – bajorijai – suteiktas dokumentas, kuriuo patvirtintos ankstesnės jų teisės ir laisvės, valdytos žemės, atleidimas nuo mokesčių ir kt. Šiuo dokumentu raštiškai įsteigta jau kelis dešimtmečius veikusi Ponų Taryba, sudaryta iš galingiausių ir įtakingiausių LDK didikų.
Astravõs sutartis – Vytauto Didžiojo ir Jogailos 1392 m. pasirašytas dokumentas, kuriuo nutraukta Vytauto ir Jogailos nesantaika ir kova. Šia sutartimi Vytautui grąžintos valdyti jo tėvonijos žemės, priklausiusios jo tėvui Kęstučiui. Kartu Vytautas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Jogailos vietininku.
Didžiojo kunigáikščio tarýba – valdant Vytautui Didžiajam, XIV–XV a. sandūroje susiformavusi institucija, sudaryta iš galingiausių ir įtakingiausių didikų. Šios institucijos nariai dalyvavo pasirašant svarbiausius dokumentus, valstybės valdymo procese, patarė didžiajam kunigaikščiui.
Horòdlės susitarimai – Horodlės mieste, Lenkijoje, Lietuvos ir Lenkijos atstovų, Vytauto ir Jogailos, sudaryti ir patvirtinti dokumentai. Juose atnaujinta Lenkijos ir Lietuvos unija, patvirtintas Lietuvos didžiojo kunigaikščio institucijos egzistavimas ir jos tęstinumas, Lenkijos pavyzdžiu įkurtos dvi – Trakų ir Vilniaus – vaivadijos, 47 Lietuvos bajorų giminėms suteikti Lenkijos kilmingųjų herbai.
Káncleris – centrinės LDK valdžios pareigūnas, nuo XV a. pr. vadovavęs valdovo kanceliarijai. Jo žinioje buvo didysis valstybės antspaudas, valstybės archyvas.
Põnų Tarýba – centrinė LDK valdymo institucija, kurią sudarė galingiausi ir įtakingiausi didikai, gavę pagrindines valstybės pareigybes. Nuo XV a. vid. ši institucija realiai valdė valstybę, o 1492 m. Aleksandro privilegijoje teisiškai įtvirtintas jos statusas. Nuo tada joks didžiojo kunigaikščio sprendimas negalėjo būti priimamas be Ponų Tarybos sutikimo.
Vaivadà – LDK aukščiausias vietinės valdžios pareigūnas. Ši pareigybė LDK pirmą kartą įvesta 1413 m. po Horodlės susitarimų, kai Lenkijos teritorinės administracinės struktūros pavyzdžiu įkurtos Trakų ir Vilniaus vaivadijos.
Valdõvo kanceliãrija – centrinė LDK institucija, atsakinga už gaunamų ir siunčiamų dokumentų parengimą, surašymą, saugojimą. LDK ji pradėjo formuotis XIV a. pab. priėmus krikštą, valdant Vytautui Didžiajam. Šiai institucijai vadovavo kancleris, dokumentai buvo rengiami lotynų, rusėnų, vokiečių, lenkų kalbomis.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"