Haiku (4.7 tema)

Žiemos nuošalystė;
​Auksinėje širmoj
​Sensta pušis.

Lapės žaidžia
​Tarp narcizų žiedų;
​Šviesi mėnesienos naktis.

KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS

1. Perskaitykite tris S. Gedos eilėraščius ir atsakykite į klausimus.

*
​Naktiniai žaibai.
​Ir kaip negalvosi,
​Koks trumpas gyvenimas.

*
​Svirpleli skardus,
​Kad galėtum giedoti
​Žemėj, kur aš gulėsiu.

*
​Ir su elgetos rūbais
​Atrodai gražiai
​Tokioje mėnesienoj.

1974

1.  
   1. Aptarkite, kas gretinama šiuose eilėraščiuose.
   2. Kaip apibūdintumėte eilėraščių nuotaiką?
   3. Patyrinėkite, kaip S. Gedai pavyksta išlaikyti klasikinį skiemenų skaičių.

Apibendriname

1. Perkaitykite ir, remdamiesi klausimais, aptarkite H. Radausko eilėraštį „Gėlė ir vėjas“.

Gėlė ir vėjas

Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
​O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė „tuoj“, –
​Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
​Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir nerimtam.

Ir tas atvėrė debesį ir ėmė pilti lietų
​Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų,
​Ir visą kaimą sujaukė ir dūko be galvos
​Ir trankės klausinėdamos, kurios ji bus spalvos.

Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
​Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara, –
​Gėlė balta pražydo, ir baltą gėlę tą
​Lingavo vėjas šaukdamas: „Balta, balta, balta!“

1.  
   1. Kas yra eilėraštyje nusakomų įvykių priežastis?
   2. Kokių dalykų intensyvėjimą stebime eilėraštyje?
   3. Apie kokį pokytį kalbama eilėraščio pabaigoje?
   4. Aptarkite eilėraščio nuotaiką.
   5. Pasvarstykite, kaip galima interpretuoti gamtos šėlsmą ir savotišką nesusipratimą tarp gėlės ir vėjo.
2. Perkaitykite ir, remdamiesi klausimais, aptarkite Daivos Čepauskaitės eilėraštį „Kaip gyveni?“.

[Šiame eilėraštyje aptariama kasdienė situacija, kai atsakome į klausimą „Kaip gyveni?“. Stebėkite, kaip ši kasdienybės atkarpa perkeliama į poetinį kontekstą. Čia tarsi pristabdomas laikas ir susimąstoma, ką darau, kas vyksta aplinkui, kaip apie tai pagalvoju.]

Kaip gyveni?

– Gerai, sakau, gerai.
​Išsimiegojau.
​Nieko nesapnavau.
​Atsikėliau savo noru.
​Pažiūrėjau į veidrodį.
​Nepamačiau nieko neįprasto.
​Prisiminiau vieną kitą žmogų.
​Vieno kito neprisiminiau.
​Nuvaliau trupinius nuo stalo.
​Radau raziną.
​Atidariau langą.
​Kartą jaučiausi laiminga.
​Du kartus nelaiminga.
​Tris kartus niekaip nesijaučiau.
​Kartą pagalvojau apie gyvenimo prasmę.
​Du kartus apie beprasmybę.
​Tris kartus nieko negalvojau.
​Kosėjau.
​Nieko neskaudėjo.
​Nieko netrūko.
​Niekam nerūpėjau.
​Žiūrėjau žinias.
​Perkirpo juostelę.
​Davė interviu.
​Bombardavo.
​Nuskendo du vaikai ir automobilis
​(atskirai).
​Apie automobilį pasakojo ilgiau
​nei apie vaikus.
​Dirstelėjau į kiemą.
​Dirstelėjau į piniginę.
​Žvilgtelėjau į praeitį.
​Sudėliojau praradimus.
​Pasidžiaugiau atradimais.
​Apžvelgiau įvykius.
​Apmąsčiau kontekstą.
​Įvertinau objektą.
​Suradau sąsajas.
​Išsiaiškinau priežastis.
​Pagerbiau tylos minute mirusius.
​Atsidusau dėl mylimo.
​​Pagalvojau apie motiną.
​Persirengiau.
​Gerai, sakau, gerai.

1.  
   1. Kurie šio eilėraščio sakiniai nurodo kasdienius įvykius ir mintis, o kuriais apmąstoma, reflektuojama? Kaip manote, ar įvykius ir jų refleksiją galima laikyti dviem temomis, kurios ir kontrastuoja, ir susipina?
   2. Kaip galima būtų kalbėti apie šio eilėraščio vyksmą? Kas atsitinka, kai greta kasdienybės detalių atsiranda gilesnis, savotiškai filosofinis jų apmąstymas?
   3. Kaip vertinami kasdienybės įvykiai, pavyzdžiui, žinių laida?
   4. Kaip eilėraščio kalbančioji žvelgia į save? Kodėl aišku, kad tai „ji“?
   5. Aptarkite eilėraščio kompoziciją ir stilių. Kuo svarbūs sintaksiniai paralelizmai?
   6. Remdamiesi šiuo ir kitais skaitytais eilėraščiais pagrįskite mintį, kad šiuolaikinė poezija siekia įprasminti iš pirmo žvilgsnio nereikšmingus kasdienybės įvykius.
2. Perkaitykite ir, remdamiesi klausimais, aptarkite Tomo Venclovos eilėraštį „Užupis“.

[Skaitydami eilėraštį, įsivaizduokite – iš užuominų rekonstruokite – Vilniuje, Ùžupio kavinėje prie Vilnẽlės vykstantį pokalbį.]

Užupis

Liepų šurmuly, prieš akmens krantinę,
​ties skubria srove, panašia į Tibrą,
​su jaunais barzdočiais gurkšnoju „Gilbey’s“.
​Sutema, stiklų skambesys ir dūmai.
​Nepažįstu jų. Pažinau jų tėvus.

Ką gi, kartos keičiasi. Diktofonas
​šlama ir užsikerta. Pašnekovams
​rūpi lygiai tas, kas ir man kadaise:
​ar kančia ir gailestis turi prasmę
​ir ar menas tvers, jei nebus taisyklių.

Aš buvau kaip jie, kol patyriau keistą,
​už kitas tikrai negeresnę lemtį,
​ir žinau, jog blogis nežūva niekad,
​bet aklybę galima prasklaidyti,
​ir eilės vertos daugiau už sapną.

Vasarą dažnai nubundu prieš aušrą
​ir be baimės juntu, kad artėja laikas,
​kai naujoms gentims pasiliks žodynas,
​debesis, griuvėsiai, druska ir duona,
​o man jau nieko, išskyrus laisvę.

1.  
   1. Kokios susitikimo ir pokalbio detalės minimos eilėraštyje?
   2. Kokias asociacijas sukelia Tibro paminėjimas?
   3. Kaip apibūdinami pokalbio dalyviai ir kaip eilėraščio lyrinis subjektas?
   4. Kaip manote, kodėl paminėtas diktofonas? Kaip dėl to konkretėja pokalbio tikslas?
   5. Apie ką klausinėja pašnekovai ir ką klausimai primena lyriniam subjektui?
   6. Kuria prasme lyrinis subjektas save lygina su pašnekovais?
   7. Ką lemtis leido suprasti lyriniam subjektui?
   8. Apie ką kalbama paskutiniame eilėraščio posme?
   9. Kaip suprantate paskutinio posmo paskutinės eilutės prasmę?
   10. Kaip save suvokia lyrinis subjektas?
   11. Aptarkite šio eilėraščio kompoziciją. Koks yra laiko apmąstymų pretekstas? Kur yra pasakojama apie įvykius ir kur jie apmąstomi?
   12. Kokia pagrindinė eilėraščio tema ir kokiu sugretinimu ji remiasi?

Tiriame

Paprastai lyrinio subjekto netapatiname su eilėraščio autoriumi, bet, jeigu poetas pats pateikia nuorodų į savo biografiją, verta ja pasidomėti. Kuo ypatinga T. Venclovos biografija? Ką galėtų reikšti tai, kad jis pažinojo tėvus, su kurių sūnumis dabar kalbasi?

Rašome

Pasirinkite kurio nors šiuolaikinio lietuvių poeto ar poetės eilėraštį ir savarankiškai jį išanalizuokite, aptarkite šiame skyriuje minimus lyrinio eilėraščio bruožus bei pateikite jo interpretaciją. Tai atlikti jums padės orientaciniai klausimai.

• Kodėl eilėraštį galima vadinti lyriniu?
• Apibūdinkite eilėraščio lyrinį subjektą.
• Kokiais poetinės raiškos principais remiamasi šiame eilėraštyje? Kokių pasikartojimų, paralelizmų, temų sugretinimų ar kontrastų pastebite?
• Aptarkite garsinę eilėraščio instrumentuotę. Gal eilėraštis yra rimuotas, gal pastebite balsių ar priebalsių sankaupų, gal kuo nors ypatingos poetinės frazės?
• Aptarkite eilėraščio eilutes, skaidymą į posmus, perkėlimo atvejus, jeigu tokių yra. Apibūdinkite sintaksinę eilėraščio sandarą, skyrybos ženklus.
• Jei eilėraštis rimuotas, aptarkite rimą.
• Kokia eilėdara parašytas eilėraštis? Gal tai baltosios eilės, gal verlibras?
• Kuo paremtas eilėraščio vyksmas?
• Kiek eilėraštyje svarbios laiko ir erdvės nuorodos?
• Kokias citatas, užuominas ar kitas konteksto nuorodas pastebėjote šiame eilėraštyje? Kiek jos svarbios suvokiant jo prasmę?
• Gal jūsų pasirinktas eilėraštis priklauso kuriam nors poezijos žanrui? Jei taip, kokį papildomą turinį atneša siejimas su žanro kontekstu?
• Apibendrinkite atliktos analizės rezultatus ir pateikite eilėraščio interpretaciją: apie ką eilėraštis, kokia jo nuotaika, kokios temos ar vertybės jame sugretinamos, koks lyrinio subjekto požiūris į aptariamus dalykus, kaip poetinė raiška siejasi su eilėraščio turiniu.
• Kodėl pasirinkote šį eilėraštį? Kuo jis jums svarbus?