Kaip išmokti sveikai gyventi
Turime rūpintis ne tik planetos, bet ir savo sveikata bei gerove. Kaip ir Žemei, mums vieni dalykai kenkia, kiti – padeda. Svarbu gerai pažinti save ir savo kūną, kad galėtume juo tinkamai pasirūpinti.
Asmeñs higienà – tai taisyklės ir žinios apie žmogaus sveikatą, jos gerinimą, ligas. Higiena apima ne tik mūsų fizinę kūno sveikatą (kūno švarą, mitybą), bet ir psichinę higieną (gera psichologinė savijauta, apsauga nuo psichikos ligų). Higienos taisyklių reikia laikytis nuolat, jei norime būti stiprūs, jaustis gerai ir nesirgti.
Asmens higiena apima kūno švarą, drabužių priežiūrą, mitybą, aktyvumą ir poilsį.
- Rankų plovimas
Ant rankų galėtume rasti daugybę bakterijų ir virusų. Jie pavojingi, nes gali sukelti ligas. Jei rankų neplausime, bakterijos ir virusai pateks ant mūsų maisto, juos lengvai perduosime kitiems. Norėdami apsisaugoti, turime išmokti tinkamai plauti rankas.
Rankas svarbu plautis grįžus iš lauko, prieš valgant ir ruošiant maistą, pasinaudojus tualetu, palietus gyvūnus, nusikosėjus ar nusičiaudėjus į ranką, kai jos nešvarios, prieš einant miegoti. Rankas plaukite su muilu ir tai darykite kruopščiai (6.4.1 pav.).
- Maudymasis
Plauti reikia ne vien rankas, bet ir visą kūną. Štai veidą reikia prausti kambario temperatūros vandeniu pabudus ir prieš einant miegoti, taip pat išsitepus. Naudokite atskirą asmeninį rankšluostį (6.4.2 pav., a). Praustis po dušu reikia bent kelis kartus per savaitę.
- Dantų valymas
Dantis valyti reikėtų du kartus per dieną – atsikėlus ir prieš einant miegoti. Dantis kruopščiai valykite kelias minutes asmeniniu šepetėliu (6.4.2 pav., b). Pavalgius burną svarbu praskalauti vandeniu.
- Akių apsauga
Kad gerai matytume, akimis taip pat reikia tinkamai rūpintis. Svarbu pasirūpinti geru apšvietimu skaitant (6.4.2 pav., c), ribotai žiūrėti į ekranus (rekomenduojama 1 valanda per dieną), iš arti nežiūrėti televizoriaus (rekomenduojama televizorių žiūrėti 2–3 metrų atstumu), skaityti neprisikišus prie akių. Svarbu riboti ir mobiliųjų telefonų naudojimą.
- Drabužių higiena
Įžengus į namus, reikia nusivalyti kojas, nusiauti batus, įsispirti į šlepetes (6.4.2 pav., d). Jei batai šlapi, juos padžiaukite. Namuose nešiojame kitus drabužius nei eidami į mokyklą ar būrelį. Drabužius reikia reguliariai skalbti ir prižiūrėti, rengtis pagal metų laiką.
- a
- b
- c
- d
- Poilsis
Svarbu ne tik kūno švara, bet ir sveiki poilsio įpročiai, miegas. Kasnakt turėtume pakankamai išsimiegoti, nes miegas itin svarbus vystantis organizmui. Taip pat visada svarbu skirti laiko poilsiui. Poilsis gali būti aktyvus – sportas ar kita aktyvi veikla kieme, gamtoje arba pasyvus, pavyzdžiui, knygų skaitymas, stalo žaidimų žaidimas.
Ne tik mūsų higienos įpročiai, bet ir gyvenamoji aplinka turi įtakos mūsų gerovei. Oro, vandens tarša, triukšmas kelia pavojų sveikatai.
Triùkšmo taršà – tai žmogaus ar įrenginių sukuriamas triukšmas. Dažniausiai tai būna transporto, statybų skleidžiami garsai. Triukšmas gali trikdyti mūsų miegą, pakenkti klausai, sukelti stresą. Yra nustatytos taisyklės, koks triukšmas leistinas gyvenamosiose patalpose, klasėse ir per koncertus (6.4.3 pav.).
Ne mažiau svarbi problema – óro taršà (6.4.4 pav.). Ji apima taršą, susidarančią deginant kurą, atliekas, taip pat dulkes. Dulkių ypač padaugėja, kai ilgai nelyja. Tokia tarša gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti rimtų ligų. Kai lauke yra švarus, gaivus oras, reikia vėdinti namų patalpas atidarant langus; nerekomenduojama deginti sodo ir buitinių atliekų.
Mikrobiològinė taršà – tai tarša visai mažais mikroorganizmais, pavyzdžiui, bakterijomis, virusais, mikroskopiniais grybais (pvz., pelėsiais) (6.4.5 pav.). Ši tarša gali paveikti vandenį ar maistą. Jei vandenyje randama per daug tam tikrų mikroorganizmų, jo negalima gerti ar jame maudytis. Per ilgai laikydami maistą, ant jo galime rasti įvairių mikroskopinių grybų. Šio maisto valgyti nebegalima. Kai kurie mikroorganizmai gali sukelti ligas ir būti labai pavojingi sveikatai. Pavyzdžiui, todėl nerekomenduojama valgyti uogienės, kurios paviršiuje matomi mikroskopiniai grybai, nes jie į uogienę išskiria įvairių medžiagų, o jos gali būti nuodingos. Nuo paviršiaus nuėmus grybieną, uogienėje vis tiek liks grybo išskirtų medžiagų.
Svarbu turėti dienotvarkę, kad organizmas gerai vystytųsi, augtų, būtų sveikas. Dienótvarkė – tai visų dienos veiklų ir užsiėmimų suskirstymas pagal laiką. Gera dienotvarkė turi apimti ne tik darbus ir aktyvią veiklą, bet ir poilsį, valgyti, žaisti skirtą laiką. Dienotvarkė mums padeda ne tik suspėti atlikti visus svarbius darbus, bet ir pakankamai pailsėti. Gerai pailsėję ir jausdamiesi stiprūs, mažiau sirgsime, lengviau įsiminsime informaciją, sparčiau augsime ir vystysimės.
Tiriamasis darbas
„Rankų užterštumo tyrimas“
Ant nešvarių rankų gausu bakterijų ir grybų sporų. Esant palankioms sąlygoms, jos dauginasi ir plinta. Ištirkite ant savo rankų esančias bakterijas ir išsiaiškinkite, kodėl svarbu plauti rankas.
Jums reikės: 4 baltos duonos riekių, 4 užspaudžiamųjų plastikinių maišelių, muilo, vandens, rašiklio.
Darbo eiga:
- Užsimaukite vienkartinę pirštinę, įdėkite vieną baltos duonos riekę į plastikinį maišelį, užspauskite jį ir rašikliu užrašykite „Švari, neliesta duona“.
- Grįžę iš lauko ar mokyklos, nepulkite plauti rankų. Pirma uždėkite savo nešvarią ranką ant antros duonos riekės ir stipriai paspauskite. Tada šią riekę įdėkite į antrą maišelį ir rašikliu užrašykite „Nešvarios rankos“. Galite parašyti ir tiksliau, pavyzdžiui, „Grįžus iš lauko“.
- Delnu perbraukite kompiuterio klaviatūrą ir paspauskite duonos riekę. Įdėkite ją į maišelį su užrašu „Nešvarios rankos, kompiuterio klaviatūra“.
- Švariai nusiplaukite rankas su muilu. Įspauskite švarią ranką į duonos riekę ir, įdėję ją į maišelį, užrašykite „Švarios, muilu plautos rankos“.
- Palikite maišelius kambaryje trims savaitėms. Praėjus kiekvienai savaitei, įvertinkite, kaip atrodo skirtingos duonos riekės. Ant kurios pirmiausia pradėjo augti mikroorganizmai? Kuri duona liko švariausia? Ar yra skirtumas tarp nešvariomis rankomis liestos duonos ir plautomis rankomis liestos duonos?
Kuo rankos nešvaresnės, tuo ant jų daugiau mikroorganizmų (6.4.6 pav.). Kai paliečiame duoną, dalis jų lieka ant duonos paviršiaus. Sandariai uždarę maišelius, sudarome palankias sąlygas mikroorganizmams augti ir daugintis.
Daugiausia mikroorganizmų turėtų atsirasti ant nešvariomis rankomis liestų dviejų duonos riekių, kur kas mažiau – ant muilu plautomis rankomis liestos riekės, o mažiausiai – ant išvis neliestos duonos riekės. Po tyrimo maišelių nereikia atidaryti, juos būtina saugiai utilizuoti.
Klausimai ir užduotys
- Garsumas matuojamas decibelais. Mažesni nei 70 decibelų garsai nekenkia mūsų klausai. Pasidomėkite, kokie objektai ar veiksmai gali sukelti didesnį nei 70 decibelų garsą.
- Sužinokite kelias ligas, kurias sukelia mikroorganizmai.
- Kokia yra jūsų dienotvarkė? Stebėkite savo dieną ir surašykite veiklas. Ką galėtumėte savo dienotvarkėje pakeisti, kad ji būtų geresnė?
- Stebėkite savo dieną. Kiek kartų per dieną plaunatės rankas? Ar darote tai tinkamai, kaip parodyta 6.4.1 paveikslėlyje? Išmokite tinkamai plautis rankas.
- Įvertinkite savo asmens higieną. Ar laikotės higienos taisyklių? Kaip galėtumėte pagerinti savo higieną?
Ko išmokome?
- Asmens higiena – tai taisyklės ir žinios apie žmogaus sveikatą, jos gerinimą, ligas.
- Asmens higiena apima prausimąsi, burnos, akių priežiūrą, drabužių ir avalynės švarą, poilsio režimą.
- Aplinkos tarša, pavyzdžiui, dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša, veikia mūsų sveikatą ir gali sukelti tam tikras ligas.
- Mikrobiologinė tarša – tai tarša visai mažais mikroorganizmais, pavyzdžiui, bakterijomis, virusais, pelėsiais ir kitais grybais.
- Dienotvarkė – tai visų dienos veiklų ir užsiėmimų suskirstymas pagal laiką. Nuo to priklauso mūsų sveikata.