Kūdros gyventojai
Stebėdami kūdrą, galite pamanyti, kad joje niekas negyvena. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Sužinoję, kaip tinkamai elgtis ir tyrinėti gamtą, išmoksite bet kurioje gamtinėje buveinėje pastebėti ir atpažinti gyvybės įvairovę.
Prieš pradedant stebėti gamtą, svarbu išsiaiškinti, kaip derėtų elgtis (3.2.1 pav.).
1 Esate gamtos lankytojai, todėl neturite teisės jos trikdyti. Nešiukšlinkite, neniokokite augalų, negąsdinkite ir nežalokite gyvūnų, neardykite jų buveinių, netriukšmaukite; neleistinose vietose nestovyklaukite, nekurkite laužų.
2 Tinkamai apsirenkite ir apsiaukite, dėvėkite galvos apdangalą. Eidami į šlapias vietas, nepamirškite guminių batų.
3 Į nepažįstamas vietas neikite po vieną. Susipažinkite su vieta, kurią tyrinėsite. Nepamirškite, kad gamtos rezervatuose galima vaikščioti tik specialiais mokomaisiais takais.
4 Neragaukite ir nerinkite nepažįstamų uogų, grybų ir augalų.
5 Pastebėję gyvūną, nedarykite staigių judesių ir netriukšmaukite, kad jo neišgąsdintumėte.
Sužinoję gamtos tyrinėjimo taisykles, pradėsime pažintį su kūdra ir jos gyventojais. Kūdra – dirbtinis gamtos telkinys, kurį žmonės mėgsta išsikasti sodyboje (3.2.2 pav.). Palankiausios biologinei įvairovei – seklaus kranto kūdros.
Kokių gyvų organizmų galime tikėtis rasti kūdroje?
Atpažinti organizmus galima naudojantis specialiais gamtiniais raktais. Atpažinimo raktai paremti organizmų bruožais. Pavyzdžiui, žinodami paukščio spalvą, dydį, snapo formą, kur jis gyvena, kaip gieda, galime apibūdinti jo rūšį. Visos organizmų grupės turi atskirus atpažinimo raktus, pavyzdžiui, paukščių atpažinimo raktas, varliagyvių, vabzdžių ir t. t.
Taip pat galima naudotis skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis, jų sukurta daugybė. Tokią programėlę atsisiuntę į išmanųjį telefoną ir įjungę kamerą, lengvai atpažinsite augalus bei gyvūnus. Stebėdami gamtą, užsirašykite, ką matote. Taip geriau pažinsite augalus bei gyvūnus, jų gyvenamąją vietą, įpročius, mitybą ir galėsite palyginti rezultatus. Pavyzdžiui, galite naudotis 3.2.1 lentele. Matomus organizmus galite ir nufotografuoti.
3.2.1 lentelė. Lauko tyrimų lentelė
Pastebėtas organizmas | |
Kokiai organizmų grupei priklauso | |
Kur pastebėtas | |
Kada pastebėtas | |
Pastebėto organizmo požymiai | |
Kitos pastabos |
Organizmų grùpė – tai gyvų organizmų, turinčių bendrų bruožų, visuma.
Šiam tyrimui galime naudoti tokias organizmų grupes: augalus, paukščius, žuvis, vabzdžius, vorus, dumblius, varliagyvius, moliuskus.
Stenkitės užrašyti kuo tikslesnę vietą, pavyzdžiui, galbūt pamatėte žirgelio lervą smėlingoje kūdros pakrantėje, o galbūt laukys lėtai plaukiojo kūdros paviršiumi. Pastabų skiltyje galite nurodyti, kaip tiksliai šis organizmas atrodė: gal skleidė kokius nors garsus arba tupėjo ant žolių, nardė vandenyje.
Iš pradžių stebėkime kūdrą (3.2.3 pav.).
Lengviau pamatysite didelius organizmus, pavyzdžiui, paukščius, augalus, esančius ant vandens arba prie jo. Kad nesusipainiotumėte, atskirkite augalus nuo gyvūnų. Iš vandens augalų galite pamatyti lūgnių, vandens lelijų, nendrių. Kūdroje gali plaukioti antys, laukiai ar dančiasnapiai, o prie kranto gali vaikščioti ir kitų paukščių.
Pasižymėję augalus ir paukščius, atidžiau patyrinėkite kūdros pakrantę. Galbūt pamatysite skraidančių žirgelių (3.2.4 pav.), mėgstančių nutūpti ant pakrančių augalų, arba vandenį geriančių bičių (3.2.5 pav.), galbūt smėlingoje pakrantėje rasite lervų, moliuskų ar varlių (3.2.6 pav.).
Stebėkite vandenį. Ar jame kas nors nardo? Gal kūdroje gyvena karpiai? Ar kokios kitos žuvys? Ar ant vandens paviršiaus nėra čiuožikų? Ar vanduo skaidrus? Gal vanduo atrodo drumstas dėl čia augančių dumblių?
Gyvybė kūdroje klesti ne tik paviršiuje ir ne visada pastebima plika akimi. Visai kitokią organizmų įvairovę galima išvysti vandenį patyrinėjus mikroskopù.
Jei namuose arba mokykloje turite mikroskopą, galite pasemti kūdros vandens ir užlašinti kelis lašelius ant objektinio stikliuko. Jei mikroskopo neturite, galite pasinaudoti skaitmeninėmis programėlėmis, padėsiančiomis padidinti vaizdą. Prieš akis atsivers mikroskopinis kūdros pasaulis – iš skirtingų formų dumblių, gyvūnų (dafnijų, ciklopų) (3.2.7 pav.). Mikroskopinis vandens pasaulis – ne mažiau gausus ir įvairus nei tas, kurį matome plika akimi.
Pradėta pildyti lauko tyrimų lentelė galėtų atrodyti taip (galite įklijuoti organizmo nuotrauką):
Pastebėtas organizmas | Antis |
Kokiai organizmų grupei priklauso | Paukščiai |
Kur pastebėtas | Plaukiojo vandens paviršiumi prie kranto. |
Kada pastebėtas | 11.32 val. |
Pastebėto organizmo požymiai | Galva žaliai melsva, blizganti, snapas geltonas. |
Kitos pastabos | Kreksėjo; vis panirdavo priekine kūno dalimi ieškodama maisto vandenyje. |
Klausimai ir užduotys
- Savarankiškai stebėkite kūdrą, ežerą arba upę ir užpildykite lauko tyrimų lentelę. Daugiau gyvybės pamatysite šiltuoju metų laiku, bet žiemą taip pat galima išvysti gyvūnų pėdsakų sniege, paukščių.
- Naudodamiesi skaitmenine atpažinimo programėle, atpažinkite ir aprašykite bent penkis skirtingus organizmus.
- Pasidomėkite, iš kokių organizmų būtų galima spręsti, ar kūdros vanduo švarus.
- Pasvarstykite, ką turėtume daryti, kad kūdra išliktų švari ir joje gyventų didelė biologinė įvairovė.
- Ar kūdros organizmų įvairovė keičiasi skirtingais mėnesiais ir metų laikais? Pagrįskite nuomonę.
Ko išmokome?
- Prieš atlikdami tyrimus gamtoje, turime susipažinti su saugumo ir etikos taisyklėmis.
- Norint atpažinti organizmus, galima naudotis gamtiniais atpažinimo raktais arba skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis.
- Atliekant gamtos tyrimus, svarbu užsirašyti surinktus duomenis apie stebėtus organizmus, jų vietą, laiką ir visas pastabas.
- Kūdroje gyvena daugybė įvairių organizmų: paukščių, augalų, vabzdžių, moliuskų, žuvų.
- Didelė kūdros mikropasaulio įvairovė yra matoma pro mikroskopą.