Pasipriešinimas carizmo represijoms
XIX a. pr. švietimo ir romantizmo idėjų įkvėptą, natūraliai besiplėtojantį lietuvių tautinės sąmonės atgimimą pakirto caro valdžios represijos. 1823 m. pradėta garsioji Vilniaus universiteto studentų filomatų byla. Po 1831 m. sukilimo universitetas buvo uždarytas. Po dar vieno 1863 m. sukilimo uždrausta spauda lotyniškais rašmenimis. Per mokyklas, viešąjį gyvenimą kraštas rusinamas. Kartu stiprėjo ir lenkinimas, nes, priešinantis carizmui, buvo keliami buvusios Lénkijos ir Lietuvõs valstybės atkūrimo šūkiai, kuriems pritarė dauguma bajorų ir dvasininkų. Tuo pat metu Vokietijos valdžioje esančiose lietuvių apgyventose žemėse (Mažõjoje Lietuvojè) labai sustiprėjo vokietinimas. Lietuvoje lietuviškai iš esmės tekalbėjo valstiečiai, dalis Žemaitijos bajorų. Tačiau šie, kaip ir negausi lietuvių šviesuomenė, privačiame gyvenime ir raštuose (laiškuose, literatūriniuose bandymuose) neretai vartojo lenkų kalbą.
Priešinimasis spaudos draudimui Lietuvoje truko 40 metų. Knygos, iš pradžių daugiausia religinio, vėliau ir pasaulietinio turinio, pradėtos spausdinti Mažojoje Lietuvoje, kur pasienio gyventojų dauguma dar buvo lietuviai; jas spausdino ir lietuviai išeiviai JAV. Draudžiamą spaudą knygnešiai slapta gabeno į Lietuvą. Apie 2 000 žmonių buvo nubausta už šiuos nusikaltimus, už draudžiamos literatūros skaitymą. Tėvai vengė leisti vaikus į valdiškas rusiškas mokyklas, kaimuose plito slaptosios lietuviškos mokyklos, kurias persekiojo rusų administracija. Nors 40 spaudos draudimo metų padarė itin didelę žalą lietuvių literatūrai, bet nemaža aukų pareikalavusi kova dėl savo rašto suvienijo tautą, subūrė šviesuomenę, parengė sąlygas sparčiai literatūros, meno plėtrai atgavus spaudą.
Visuomeninių idealų reikšmė
XIX a. pab. – XX a. pr. tautinio judėjimo dalyviams (ypač demokratiškai nusiteikusiems inteligentams ir dvasininkams) rūpi visuomeninis darbas, juos vienija siekis šviesti tautą, ugdyti politiškai aktyvesnius, tautiškai susipratusius lietuvius. Visuomenės interesai laikomi svarbesniais negu asmeniniai poreikiai. Aukotis aukštiems visuomeniniams idealams tuo metu buvo natūralu, rašytojas dėl to nesijautė suvaržytas. Net ir lyriniuose to meto kūriniuose nėra pabrėžiamas pats kūrėjas ir jo intymūs išgyvenimai. Poetas turi valdyti savo jausmus, dvasia privalo nugalėti kūną, kad ir kaip malonu būtų pasiduoti, tarkim, meilės jausmų antplūdžiui, po vidinės kovos, kartais net aštrios, lyrikos subjektas paklūsta pareigos jausmui. Kai tenka rinktis mylimą moterį ar tėvynę, pasirenkama pastaroji, o tas, kas elgiasi priešingai, sulaukia aštrios satyros. Poetas jautėsi esąs tautos tarnas ar net pranašas. Vincas Kudirka yra sakęs, kad jo sužadėtinė – lietuvių literatūra.
Tautinio atgimimo pokyčiai
1883 m. Jono Basanavičiaus pradėtas leisti laikraštis „Aušra“ ėjo vos trejus metus (iš viso pasirodė 40 numerių, tiražas – 1 000 egz.), bet jo įtaka lietuvių tautiniam atgimimui buvo milžiniška. Svarbiausia, kad laikraštis sugebėjo suburti lietuvius, suvienyti juos siekti bendro tikslo – lietuvių tautinio atgimimo. Aušrininkų pasaulėžiūrai svarbios romantinės idėjos: beveik kiekviename numeryje skaitytojui buvo primenama, kad lietuvių kalba nėra menkesnė už kitas, todėl ją reikia vartoti ir gerbti, kad garbinga krašto istorija skatina lietuvius didžiuotis savo vardu. Aušrininkai suvokė, kad gimtoji kalba yra svarbiausias tautos požymis, todėl kalbos niekinimas tolygus tautos mirčiai. Jie, kaip ir S. Daukantas, aukštino Lietuvos praeitį, ugdė pagarbą savajai tautai, kvietė saugoti nykstančią liaudies kūrybą.
1886 m., nustojus leisti „Aušrą“, ėmė ryškėti lietuvių inteligentų idėjiniai nesutarimai. Netrukus dvasininkija pradėjo leisti žurnalą „Šviesa“, o pasaulietiniai inteligentai, kuriuos būrė V. Kudirka, 1889 m. išleido pirmąjį mėnesinio laikraščio „Varpas“ numerį (nelegaliai laikraštis ėjo iki 1905 m.). „Varpas“ rėmėsi jau naujomis ideologinėmis nuostatomis. Jo programa pozityvistinė, nukreipta į konkrečias žmonių gyvenimo problemas, buvo aptariamos politinės, ekonominės aktualijos, aukštinamas darbas, rūpinamasi ūkininkų gerove. Varpininkai svarbiausiu uždaviniu laikė išsivadavimą iš tautinės priespaudos.
Taigi visuomeninio aktyvumo tikslai iš esmės liko tie patys: tautinės savimonės žadinimas, kova su rusinimu ir lenkinimu, dėmesys paprastam žmogui. Tik pasikeitė priemonės – nuo romantiškų svajonių pereita prie mažų, bet konkrečių darbų, kurie lėmė lėtą, bet realią visuomenės kaitą.
Jonas Basanavičius ir Vincas Kudirka, dail. Adomas Varnas
Tiriame
- Prisiminkite, ką žinote apie Vasario 16-osios Akto signatarą J. Basanavičių. Paieškokite daugiau medžiagos apie jo asmenybę, veiklą. Pasirenkite glaustai pristatyti J. Basanavičiaus darbus, jų reikšmę tautinio atgimimo laikotarpiu. Akcentuokite, kodėl jis vadinamas tautos patriarchu, lietuvių tautinio judėjimo ideologu.
- „Aušros“ prakalboje J. Basanavičius išsakė viltį, kad „iš gilumos širdies kilusieji žodžiai užgaus jautresnių lietuvių širdis“, pažadins jose „tėvynės ir savo kalbos meilę“. Remdamiesi V. Kudirkos gyvenimo faktais, įrodykite, kad lietuvių širdis iš tiesų pažadino „Aušra“. Ruošdamiesi perskaitykite V. Kudirkos tekstą „Iš mano atsiminimų keletas žodelių, kuriuos, kaipo liudijimą padėkavojimo, iš tikros širdies mūsų vyrui J. Basanavičiui, pirmamjam redaktoriui „Aušros“, aukauju“.
Diskutuojame
Pasvarstykite, kokiais istorijos laikotarpiais lietuvių literatūra ypač aktyviai ima kelti visuomenei svarbius klausimus. Ar V. Kudirkos poezija ir pasiaukojamo darbo pavyzdys gali įkvėpti aktyviai veikti šiuolaikinius jaunus žmones?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"