Henrikas Ibsenas
Henriką Ibseną (Henrik Ibsen, 1828–1906), žymų Norvègijos dramaturgą, šiuolaikinės dramos pradininką, išgarsino eiliuota penkių veiksmų pjesė „Peras Giuntas“ (1867), įkvėpta norvegų pasakų. Prie kūrinio sėkmės ypač prisidėjo žinomo norvegų kompozitoriaus romantiko Edvardo Grygo (Edvard Grieg) pirmajam pjesės pastatymui parašyta muzika. Nuo tada, kai palikta viena girios trobelėje mylimoji Solveiga visą gyvenimą ištikimai laukė po pasaulį klajojančio ir laimės ieškančio Pero Giunto, ši poetinė drama interpretuojama kaip romantinė meilės, ištikimybės, savosios tapatybės suvokimo istorija, nors kai kurie amžininkai kūrinyje įžvelgė norvegų visuomenės kritiką ir pjesę laikė net satyriniu kūriniu.
Daugumai H. Ibseno dramų veikėjų sunku gyventi visuomenėje, kurios svarbiausios vertybės – visuomeninė padėtis ir pinigai. Rašytojas taip pat sunkiai pakėlė gyvenimą dviveidiškoje aplinkoje, tad realistiškose dramose kritiškai žvelgė į savo meto socialines problemas, vaizdavo tikrovę tokią, kokia ji yra, viešumon iškeldamas tai, kas paprastai būdavo nutylima. Jo dramose daug dėmesio skiriama žmogaus vidiniam pasauliui, atsidūrus tarp įvairių prieštaravimų: buvimo savimi ir prisitaikymo, melo ir tiesos, tariamo ir tikro padorumo.
H. Ibseno realizmas pakeitė įprastas dramos taisykles, suformuodamas šiuolaikinę dramaturgiją, kurioje nepaisoma nusistovėjusių normų ir atvirai kalbama apie problemas. Jo pjesės dažnai buvo laikomos skandalingomis, nes rašytojas nebijojo peržengti įprastų Viktorijos epochos moralės normų ir rašyti apie tikrovišką, o ne idealizuojamą pasaulį. Tai prieštaravo tų laikų požiūriui į literatūrą: iš rašytojų, ypač dramaturgų, buvo tikimasi, kad kiekviena drama baigsis moralės normas atitinkančiomis išvadomis, gėris atneš laimę, o amoralus elgesys bus pasmerktas. H. Ibsenas metė iššūkį šioms normoms ir nebijojo griauti žiūrovų vilčių.
Trijų veiksmų dramą „Lėlių namai“ (1879) H. Ibsenas parašė gyvendamas Vokietijoje ir grindė tikru įvykiu – pagrindinė veikėja Nora sukurta remiantis norvegų ir danų rašytojos Lauros Keeler gyvenimo istorija. Aiškindamas savo pjesės kaip „šiuolaikinės tragedijos“ sampratą rašytojas teigė, kad „moteris negali būti savimi šiuolaikinėje visuomenėje“, nes tai vyriška visuomenė, kurioje įstatymus kuria vyrai, o prokurorai ir teisėjai vertina moterį tik iš savo vyriškosios pozicijos; taip pat jis apibrėžė savo kūrybinę užduotį – paversti dramą rimtu pokalbiu su žiūrovais, kad jie mąstytų kartu su autoriumi ir veikėjais, taptų kūrinio bendraautoriais.
Pasirodę scenoje „Lėlių namai“ sukėlė didelį atgarsį – kilo pasipiktinusių ginčų audra, kuri iš teatro persikėlė į laikraščių puslapius. Kad pjesė buvo sensacingas įvykis, sukėlęs visuomenės diskusijas, rodo ir toks pavyzdys: viena kilmingų namų šeimininkė švedė rengdama svečiams pietus kvietimuose parašė: „Mandagiai prašome nediskutuoti apie naują Ibseno pjesę.“ Dramos pastatymai iš pradžių buvo cenzūruojami, o Didžiõjoje Britãnijoje ir Kinijoje net uždrausti kelis dešimtmečius, tačiau 2001 m. H. Ibseno pjesė įtraukta į UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) programos „Pasaulio atmintis“ sąrašą, pripažįstant kūrinio rankraščių istorinę vertę, 2006 m., minint rašytojo mirties šimtmetį, „Lėlių namai“ įvertinti kaip pasaulyje daugiausia vaidinamas spektaklis.
LĖLIŲ NAMAI (I VEIKSMAS)
LĖLIŲ NAMAI
Veikėjai
Advokatas Helmeris
Nora, jo žmona
Daktaras Rankas
Fru Lindė
Privatinis advokatas Krogstadas
Helmerių trejetas mažų vaikų
Ana Marija, Helmerių vaikų auklė
Helmerių tarnaitė
Pasiuntinys
Veiksmas vyksta Helmerių bute
I VEIKSMAS
Jaukus kambarys, apstatytas skoningai, bet ne prabangiai. Gilumoje, vidurinėje sienoje, dvejos durys: vienos iš dešinės, į prieškambarį, antros, iš kairės, į Helmerio kabinetą. Tarp tų durų fortepijonas. Šoninės kairiosios sienos viduryje – durys, arčiau avanscenos – langas. Prie lango apvalus stalelis su krėslais ir nedideliu minkštasuoliu. Dešinėje sienoje, kiek giliau, taip pat durys, o arčiau į priekį – koklinė krosnis. Prieš krosnį keletas krėslų ir sūpuoklės. Tarp krosnies ir durų – stalelis. Ant sienų iškabinėtos graviūros. Etažerė su porcelianiniais ir kitokiais meniškais niekniekiais. Knygų spinta su puikiai aptaisytomis knygomis. Ant grindų kilimas. Krosnis kūrenasi. Žiemos diena.
Prieškambaryje skambutis; netrukus girdėti, kaip atidaromos durys. Įeina linksmai niūniuodama Nora su apsiaustu ir skrybėle, apsikrovusi daugybe ryšulėlių, kuriuos sudeda ant stalelio iš dešinės. Duris į prieškambarį palieka atviras, tenai matyti Pasiuntinys, atnešęs eglutę ir pintinę, kurias atiduoda Tarnaitei, atidariusiai duris.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Remdamiesi I veiksmu papasakokite, kokie Noros ir Torvaldo santykiai atsiskleidžia dramos pradžioje.
- Kaip Torvaldas bendrauja su žmona? Kaip ją vadina? Vertina?
- Kaip Nora reaguoja į vyro saldžiažodžiavimą?
- Kokie Noros veiksmai atrodo keisti, nepaaiškinami?
- Pagrįskite arba paneikite teiginį, kad Torvaldas nori visiškai kontroliuoti žmonos gyvenimą ir tai sėkmingai daro.
- Kas Norai yra fru Lindė? Kodėl ji atvyko į miestą? Papasakokite, kaip susiklostė jos gyvenimas išsiskyrus su Nora.
- Kuo skiriasi Noros ir Kristinos fru Lindės požiūris į gyvenimą? Raskite citatų ir jas pakomentuokite.
- Atidžiai įsiskaitykite į vaikystės draugių pokalbį ir raskite priežastį, dėl kurios Nora, iš pradžių melavusi, kad gavo pinigų iš tėvo, vėliau pasako tiesą.
- Kaip Nora vertina savo poelgį? Kodėl ji nepasakė vyrui tiesos?
- Ar Nora ketina atskleisti vyrui savo paslaptį? Kaip ji įsivaizduoja šią prisipažinimo situaciją? Paaiškinkite jos žodžius: „Aš, žinoma, noriu pasakyti tada, kai aš jau taip labai nebepatiksiu Torvaldui, kaip dabar; kai jau taip jo nebežavės mano šokiai, persirengimai, deklamacijos. Tada ne pro šalį bus turėti ką nors rezerve...“
- Iš kokių veiksmo detalių (remarkų) ir veikėjų kalbos matome, kad pasirodęs Krogstadas sukelia nemalonių pojūčių abiem draugėms? Pasirinkite teiginio pabaigą ir argumentuokite, kodėl jai pritartumėte. Šio ramybės drumstėjo pasirodymas a) kuria intrigą; b) kelia įtampą.
- Iš ko matome, kad Nora yra įsitempusi, kai nelauktas svečias kalbasi su jos vyru?
- Papasakokite apie daktarą Ranką. Koks jo požiūris į Norą? Jis ją vertina taip pat ar kitaip nei Helmeris?
- Kaip Norą charakterizuoja jos santykiai su vaikais? Ar galėtume teigti, kad ji nei savęs, nei savo vaikų nevertina kaip asmenybių? Argumentuokite.
- Ką naujo apie veikėjus (Norą, Krogstadą ir Helmerį) sužinome iš Noros ir negeidžiamo svečio pokalbio? Apibūdinkite ne tik jų veiksmus, siekius, bet ir būdą, požiūrį į save ir kitus.
- Koks Torvaldo požiūris į pinigų skolinimąsi? Kokiais argumentais jį grindžia?
- Ar Nora pritaria vyro požiūriui? Argumentuokite.
- Pagrįskite teiginį, kad Nora, užtardama Krogstadą, nori patikrinti ir savo situaciją – kokia galėtų būti Helmerio reakcija į jos paslaptį? Kaip manote, ji tai daro apgalvotai ar nesąmoningai?
- Ką Nora, išgirdusi vyro atsaką, supranta ir kaip tas ją paveikia?
Apibendriname
- Kokiame kontekste Nora ištaria žodžius: „Aš jaučiausi beveik kaip vyras“? Raskite šią citatą ir pasvarstykite, ką apie to meto visuomenę sako ši frazė?
- Palyginkite, kas yra laimė Norai ir kas Kristinai.
- Pasirinkite teiginį ir remdamiesi tekstu jį įrodykite.
- Nora visiškai susitapatina su Helmerio jai primetamu nuolankios žmonos, visada pritariančios savo vyrui, vaidmeniu.
- Nora yra savarankiška asmenybė, žinanti savo vertę ir, reikalui esant, galinti save apginti.
- Jau I veiksme skaitytojas gali rasti detalių, rodančių, kad ir Nora, ir Helmeris, taigi ir jų santuoka, visai ne tokia, kokia atrodo. Raskite ir pakomentuokite šias užuominas.
- Dėl ko būtų įžeista Helmerio savimeilė, jei žmona prisipažintų? Kuo vadovaujasi Nora vengdama pasakyti tiesą? Kuo remiasi jų „gražus laimingas šeiminis gyvenimas“? Ar yra vietos meilei ten, kur keroja įžeista savimeilė?
Diskutuojame
Išgirdusi Kristinos nusistebėjimą, kad Helmeris nieko nežino apie žmonos paslaptį, Nora reaguoja labai jautriai: „Ne, ką tu sau galvoji, apsaugok Viešpatie! Jis šitoks griežtas dėl tokių dalykų! O be to, jo vyriška savimeilė... kaip jam būtų apmaudu, koks jaustųsi įžeistas, jeigu žinotų, kad už ką nors turi būti dėkingas man. Tada suirtų mūsų tarpusavio santykiai. Sudie tada mūsų gražiam laimingam šeimos gyvenimui.“
Pasirenkite diskutuoti apie savimeilę. Kas yra savimeilė? Ar kuo nors skiriasi vyriška ir moteriška savimeilė? Ar ji trukdo gyventi? Ar yra skirtumas – įžeisti žmogaus savimeilę ir įžeisti žmogų? Sugalvokite daugiau jums rūpimų klausimų.
UŽDUOTIS
Atidžiai perskaitykite II veiksmą. Jis padalytas į penkis epizodus, tad susiskirstykite į penkias grupes ir aptarkite paskirtą arba pasirinktą epizodą. Remdamiesi savo ištrauka, suformuluokite 2–3 esminius klausimus, atkreipiančius dėmesį į veiksmo raidą, įtampą, veikėjų vidinio pasaulio kaitą. Nepamirškite, kad su veikėjais ir įvykiais jau esate susidūrę I veiksme, tad klausimai neturėtų kartotis.
LĖLIŲ NAMAI (II VEIKSMAS)
II VEIKSMAS
[I epizodas: Noros pokalbis su aukle; Nora ir fru Lindė]
[II epizodas: Nora ir Helmeris]
[III epizodas: Nora ir daktaras Rankas]
[IV epizodas: Nora ir Krogstadas]
[V epizodas. II veiksmo pabaiga: Nora, fru Lindė, Helmeris]
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Aptarkite II veiksmo epizodus atsakydami į bendraklasių iškeltus klausimus.
- Padiskutuokite, kaip sekėsi darbas: kurie klausimai, jūsų manymu, buvo esminiai, kurie nereikšmingi, kurie skatino atidžiau įsiskaityti į tekstą ar padėjo geriau suprasti veikėjus (galėtų būti ir ekspertų grupė, pavyzdžiui, mokytojas ir du mokiniai).
Apibendriname
- Remdamiesi II veiksmu, įrodykite, kad Nora yra naivi idealistė, menkai pažįstanti žmones ir pasaulį, kuriame gyvena.
- Kuo labiausiai rūpinasi Helmeris? Vienu, keliais žodžiais nusakykite jo svarbiausią vertybę.
- Ar fru Lindė įžvalgus žmogus? Argumentuokite.
- Pasidomėkite, koks šokis yra tarantela. Pasvarstykite, kodėl rašytojas įtraukia šį šokį, beje, kaip vieną iš svarbiausių pjesės akcentų, į dramos veiksmą. Kas juo atskleidžiama?
LĖLIŲ NAMAI (III VEIKSMAS)
III VEIKSMAS
Tiriame
XXI a. skaitytojams gali pasirodyti keista „Lėlių namų“ istorija, nes mūsų visuomenėje moterys yra savarankiškos asmenybės, ne tik galinčios imti paskolas, bet ir valdyti valstybę. Tačiau net ir Europoje daugelį šimtmečių pagal įstatymą žmona buvo ne tokia reikšminga kaip vyras; net didelio turto paveldėtojos, susituokusios su tokio pat statuso vyrais, iki 1874 m. neturėjo teisės savarankiškai naudotis savo turtu. Kad aiškiau suprastumėte H. Ibseno „Lėlių namų“ keliamas problemas ir nelengvą pjesės kelią į teatro sceną, atlikite tyrimą. Pasidomėkite, kas ir kada Europoje ėmė kelti moterų teisių klausimus, kaip viskas prasidėjo nuo kvakerių, kas yra sufražistės, kada ir kur pirmą kartą moterims suteikta balsavimo teisė, kokia moterų teisių istorija Lietuvojè. Atrinkite medžiagą ir parenkite glaustą, bet įtaigų pristatymą.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Kokią naują istoriją sužinome iš fru Lindės ir Krogstado dialogo? Ar šie veikėjai pasirodo kitokie, nei buvo anksčiau? Argumentuokite.
- Dėl kokios priežasties Helmeris išsiveda žmoną iš šventės? Kas jam rūpi?
- Pasvarstykite, kodėl fru Lindė primygtinai ragina Norą atskleisti vyrui paslaptį.
- Daktaro Ranko ir sutuoktinių Helmerių pokalbį galėtume laikyti aktorystės meno egzaminu, kai svarbiausi dalykai pasakomi ne tiesiogiai, o suteikiant žodžiams kitą prasmę; aktoriams čia svarbu ir intonacija, gestai, žvilgsniai ar pauzės. Raskite šias užuominas ir įrodykite, kad iš pirmo žvilgsnio buitinis nerūpestingas pokalbis netiesiogiai paliečia svarbias egzistencines problemas.
- Kuo Nora yra įsitikinusi iki paskutinės minutės, net ir tada, kai Helmeris perskaito laišką ir išaiškėja tiesa? Ką reiškia jos žodžiai: „Negelbėk manęs, Torvaldai!“?
- Dėl ko Nora ketina žudytis?
- Kaip Helmeris reaguoja į jos auką? Kokią išeitį jis pasiūlo Norai?
- Atidžiai perskaitykite (galima ir vaidmenimis) Noros ir jos vyro dialogą, kai atplėšęs ne jam adresuotą laišką iš Krogstado, Helmeris supranta, kad paslaptis neišaiškės viešai (nuo remarkos „Nora klausiamai žiūri į jį“ iki Noros žodžių „Šią naktį aš nemiegosiu“).
- Ar šį epizodą galima laikyti atomazga? Argumentuokite.
- Helmeris čia daug kalba, Nora beveik tyli. Ką patartumėte bendraklasei, kuri šioje scenoje turėtų vaidinti Norą? Kokios teatro priemonės padėtų atskleisti veikėjos vidinį pasaulį?
- Kaip šioje scenoje atsiskleidžia Helmeris?
- Prieš paliekant Norai namus sutuoktiniai pirmą ir paskutinį kartą susėda pasikalbėti.
- Paaiškinkite Noros žodžius: „Aš gyvenau tavo pramogai.“
- Kodėl Nora palieka namus?
- Ar Helmeris, ką tik patyręs ne vieną sukrėtimą, jau kitaip žiūri į savo žmoną, ar taip pat kaip visada?
- Ką turi omeny Helmeris sakydamas Norai, kad ji nesupranta visuomenės, kurioje gyvena? Koks yra Helmerio supratimas?
- Ar iš tiesų Helmeris bijo netekti žmonos? Ko jis vis dar labiausiai baiminasi?
- Pakomentuokite paskutinius Noros žodžius: „Kad mūsų bendras gyvenimas galėtų tapti santuoka.“
- Įvardykite vienu žodžiu, kas buvo Helmerių santuoka iki šiol.
- Ko, Noros manymu, reikėtų, kad dviejų žmonių gyvenimas taptų santuoka?
- Kokios sutuoktinių vertybės išryškėja šiame dialoge? Ar jos sutampa? Nusibraižykite lentelę ir surašykite, kas vertinga Norai ir kas Helmeriui.
Diskutuojame
Ruošiantis statyti H. Ibseno „Lėlių namus“ Vokietijoje, kilo visokių keblumų. Pavyzdžiui, viena aktorė atsisakė vaidinti Norą pareiškusi, kad ji niekada negalėtų palikti savo vaikų. H. Ibseno agentas taip pat manė, kad originaliõs pjesės pabaigos Vokietijos teatro publika nepriims, todėl reikia keisti dramos finalą. Be to, to meto autorių teisių įstatymai negalėjo užtikrinti, kad statant spektaklį originalaus kūrinio tekstas nebus pakeistas, todėl H. Ibsenas buvo priverstas parašyti alternatyvią premjeros pabaigą: po ginčo su Torvaldu Nora pamačiusi savo vaikus griūva, o nuleidus uždangą žiūrovas numano, kad ji pasilieka namuose. Vėliau H. Ibsenas šią pabaigą pavadino originalios pjesės gėda, o žiūrovų piktinimąsi Noros išėjimu – barbarišku.
Padiskutuokite, koks pjesės finalas jums labiau patinka, atrodo įtikinamesnis ar geriau išreiškia kūrinio esmę.
Apibendriname
- Pakomentuokite pjesės pavadinimą. Koks įspūdis kyla tik pamačius ir kaip jį suprantate perskaitę visą H. Ibseno kūrinį?
- Ar Nora simpatiška veikėja? Ar skaitant pjesę keičiasi jūsų nuomonė apie Norą? Palyginkite Norą ir fru Lindę – kuo jos panašios ir kuo skiriasi?
- Kuris, jūsų manymu, moters paveikslas geriau atskleidžia charakterio raidą ir labiau įtikina – Kristinos ar Noros? Argumentuokite.
- Dramoje kelis kartus sakoma, kad Helmeris ir daktaras Rankas yra draugai. O kaip iš tikrųjų?
- Veikėjų kostiumai kartu su balso intonacija, gestais, mimika kuria spektaklio veikėjo paveikslą. Perskaitykite ištrauką iš Petronėlės Česnulevičiūtės knygos „Daugiaveidis dramos gyvenimas teatre“ apie teatrinių kostiumų svarbą atskleidžiant veikėjų charakterius. Kam patinka piešti, sukurkite „Lėlių namų“ veikėjams kostiumų eskizus, kurie atskleistų jų charakterius, ir surenkite piešinių pristatymą.
- Pasvarstykite, kuo skiriasi dramos erdvė, kai skaitome kūrinį, ir scenos erdvė, kai žiūrime spektaklį. Ar, jūsų manymu, režisieriui ir scenografui užtenka remarkų, kad sukurtų iškalbingą spektaklio erdvę?
- Kuo ypatingas dramos laikas? Kaip galėtume susieti dramos veiksmo laiką ir vaizduojamus įvykius?
- Prisiminkite realizmo bruožus ir pagrįskite teiginį, kad H. Ibseno „Lėlių namai“ yra realistinė drama.
Kuriame
Statydamas H. Ibseno „Lėlių namus“ žymus rusų aktorius ir režisierius Vsevolodas Mejerholdas pašto dėžutę paverčia personažu, ši dėžutė buvo aiškiai matoma iš svetainės tiek veikėjams, tiek žiūrovams ir tapo kone pagrindiniu spektaklio veikėju, visų efektingų spektaklio frazių traukos centru. Pjesėje yra ir daugiau detalių, kurias režisierius galėtų paversti svarbiais spektaklio akcentais, pavyzdžiui, remarkose nurodytos sūpuoklės ar kaukių baliaus atributika.
Įsijauskite į režisieriaus ar scenografo darbą ir pasiūlykite bent vieną spektaklio „Lėlių namai“ scenos erdvės (scenovaizdžio) detalę, kuri virstų iškalbinga metafora, išreiškiančia veiksmo įtampą, veikėjų santykius ar jų vidinį pasaulį.
Pjesės interpretacija
Lietuvojè H. Ibseno pjesės pradėtos statyti nuo pat profesionalaus teatro įkūrimo – 1919 metų. Režisieriai dažniausiai rinkosi realistinio psichologinio pobūdžio dramas, tokias kaip „Lėlių namai“. Pagal šią dramą pastatyta net dešimt spektaklių – skirtingų pjesės interpretacijų. Perskaitykite P. Česnulevičiūtės aprašytas dviejų „Lėlių namų“ pastatymų, kuriuos skiria daugiau nei penkiasdešimt metų, finalines scenas.
1942 m. Vilniaus miesto teatre režisierius R. Juknevičius sukūrė realistinį, psichologiškai motyvuotų charakterių spektaklį – H. Ibseno „Norą“. Jo Helmeris ir Nora nuoširdžiai mylėjo vienas kitą, bet abu klydo, įtikėję savo teisumu: Helmeris jautėsi esąs vienintelis Noros gyvenimo tvarkytojas, o Nora iš meilės vyrui ilgai taikstėsi su tokia padėtimi, – „nešiojo įvairias kaukes, kad tik įtiktų Helmeriui, kad tik jam patiktų“ (režisieriaus pastaba H. Ibseno dramos paraštėje). Bet abu praregėjo, todėl jų išsiskyrimas tapo neišvengiamas. Režisierius siekė, kad paskutiniame žmonos ir vyro dialoge Noros žodžiai skambėtų kaip „ugningas protestas su gėlos aimanomis“ (pabraukta režisieriaus).
Nora (akt. M. Mironaitė) po skausmingo ir atviro išsiaiškinimo su vyru persirengia ir išeina į tamsią naktį. Be riksmo ir durų trankymo. Lieka pralaimėjęs vyras. Ką daro jis? Režisieriaus pastaba aktoriui H. Kačinskui: „Šalta krūtinėj. Helmeris stvėrėsi savo frako atlapo ir prispaudė prie jo lūpas, prikandęs atlapą, tarsi norėdamas sulaikyti lūpų drebėjimą.“
Viskas. Ankstesnio gyvenimo nebeliko. Galbūt vėliau prarastos šeimos ilgesys kels ašaras ir raudą, bet dabar Helmeris ir Nora išlaikė žmogiškąją savigarbą – išsiskyrė ne kaip priešai, bet kaip giliai nusivylę, nelaimingi, bet garbingi žmonės. Nenorėję toliau gyventi meluodami sau ir kitiems.
Režisieriaus J. Vaitkaus „Lėlių namai“ (1995 m.) – sąlygiškos sceninės formos spektaklis apie pasipūtusio despoto ir jam paklusnios žmonos dramą. Spektaklio Helmeris (akt. S. Bareikis) – savimi patenkintas miesčionis, kalbantis arba aukštomis įsakinėjimų intonacijomis, arba saldžiu namų valdovo „burkavimu“, arba aštraus riksmo kaltinimais. Paskutiniame spektaklio dialoge vyras su žmona tarsi pasikeičia vietomis. Dabar savo valią diktuoja Nora (akt. D. Overaitė); per ilgą laiką susikaupusias nuoskaudas ji išsako tarsi vientisu monologu, į kurį įsiterpia ašaringi staiga sugniužusio Helmerio klausimai, graudenimai, įtikinėjimai, prašymai. Iš ankstesnės Noros nebeliko nieko – nei spalvingos, kartais „lėliškos“ aprangos, nei šiltų balso intonacijų. Apsirengusi tamsiu, uždaru drabužiu, su didele skrybėle, Nora kalba šaltai, logiškai, negailestingai. Ir tik po paskutiniųjų žodžių nebeišlaiko: jos „sudie“ prasiveržia kaip skausmingas pratisas šauksmas; „sudie“ kartojamas ir kartojamas įvairiomis intonacijomis bei tempu, ir kai atrodo, jog publika ilgiau nebeištvers to nenusakomo tembro ir ritmo balso, jis suskamba lyg sužeistojo klyksmas – ir staiga nutrūksta. Tyla.
Tokia spektaklio pabaiga turbūt būtų buvusi įspūdingiausia. Tačiau dar pasigirsta žinomoji kompozitoriaus Donizetti (Donicečio) giesmė „Ave, Maria“ ir ją lydintys šokio būgnelio (tamburino) garsai. Ko siekė spektaklio kūrėjai šitokiu dvigubu muzikiniu pabaigos akcentu – lieka neaišku.
KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Vienu sakiniu suformuluokite kiekvieno režisieriaus pjesės interpretacijos idėją. Kaip jie mato Noros istoriją ir kokią žinią siunčia žiūrovams?
- Padiskutuokite, kokios, jūsų manymu, dar galėtų būti interpretacijos.
Tiriame ir diskutuojame
Pasidomėkite, kas yra feminizmas, ir padiskutuokite, kodėl H. Ibsenas nenorėjo, kad „Lėlių namai“ būtų laikomi feministiniu kūriniu ar kaip kitaip siejami su feminizmo judėjimu.
Rašome
Pasirinkite žanrą ir sukurkite tekstą pagal vieną iš nurodytų temų.
- Stipriausias žmogus pasaulyje yra tas, kuris stovi vienas. (H. Ibsenas)
- Ar šiais laikais mūsų visuomenėje aktualios H. Ibseno keliamos problemos?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"