Įvadas

Naujoji literatūros programa siūlo vos keliolikos privalomų kūrinių sąrašą, o didesnioji dalis tekstų yra tik rekomenduojama. Suprantama, kad negalime numatyti, ką jūs pasirinksite iš rekomenduojamų kūrinių, todėl keičiasi ir naujojo literatūros vadovėlio tikslai: nesieksime aptarti kiek galima daugiau kūrinių, bet stengsimės išryškinti svarbiausius literatūros bruožus, kuriuos išmanydami galėsite imtis savarankiškai aptarti ir interpretuoti pasirinktus kūrinius. Taigi stengsimės mokyti ne konkretaus kūrinio interpretacijos, bet mokysime interpretuoti perskaitytą tekstą. Vadovėlyje pasirinkti aptarti kūriniai bus skaitomi atidžiai, neskubant. Gilindamiesi į jų turinį, sandarą ugdysime gebėjimus dirbti ir su nežinomais tekstais.

Yra įvairių literatūros skaitymo būdų. Su kai kuriais susipažinsime 11–12 klasių literatūros vadovėliuose, bet kelių bendrųjų principų dera laikytis skaitant pačius įvairiausius tekstus – ar tai būtų senųjų laikų, ar šių dienų autorių kūryba. Paminėsime du iš jų.

• Apie literatūros kūrinį reikia kalbėti aprėpiant jo visumą. Klaidinga būtų aptarti tik ištrauką ir iš jos daryti išvadas apie visą kūrinį. Taip, ne vienu atveju ir šiame vadovėlyje cituosime ir atidžiai skaitysime kūrinių ištraukas. Jose gali būti apčiuopti labai svarbūs tų kūrinių bruožai, bet daryti platesnes išvadas, atskleisti prasmę galėsime tik žvelgdami į kūrinio visumą.
• Apie literatūros kūrinį sunku kalbėti atsiejant jį nuo istorinio ir kultūrinio konteksto. Taigi imdami į rankas knygą, kurią ruošiamės atidžiai skaityti, pirmiausia turime išsiaiškinti, kokiai epochai, literatūros srovei ar krypčiai tas kūrinys priklauso. Tai padės suformuoti savotiškus interpretacijos rėmus ir apsaugos nuo interpretacinių klaidų, kai, pavyzdžiui, klasicizmo kūrinyje imama ieškoti gerokai vėlesnio romantizmo bruožų. Aišku, literatūros kūriniai dažnai peržengia ribas, todėl epochos, literatūros srovės ar krypties požymius apčiuopti svarbu, bet nelengva. Padėti gali gebėjimas atpažinti skirtingoms epochoms, srovėms ar kryptims būdingus bruožus.

Siekdami sisteminti šiuos bruožus vadovėlį pradėsime trumpai prisimindami, kuo ypatingi įvairių epochų – Antikos, Viduramžių, Renesanso, Baroko ir Klasicizmo – literatūros kūriniai, o paskiau detaliau susipažinsime su vėlesnių laikų literatūra.

Ir dar viena pastaba. Visų laikų literatūra neatsiejama nuo to meto kultūrinės aplinkos, o tai reiškia ir jos sąsajas su kitais menais. Vaizduojamųjų menų, architektūros pavyzdžiai, priklausantys tai pačiai kūrybinei epochai, padeda geriau suprasti ir literatūrą: joje aprašomus įvykius, veikėjų išvaizdą bei jų elgseną, kūriniuose reiškiamas vertybines nuostatas. Juk skirtingi tos pačios epochos menai sava kalba – žodžiais, vaizdais, garsais, architektūrinėmis formomis ir pan. – bando išreikšti savitą požiūrį į žmogų ir jį supantį pasaulį.