Šioje temoje MES
- Išsiaiškinsime, kokiomis priemonėmis XIX a. buvo kovojama už lietuvių kalbą.
- Įvertinsime knygnešių vaidmenį kovoje su Rusijos imperijos okupacija.
- Susipažinsime su pirmaisiais lietuviškais laikraščiais.
Lietuvos rusinimas XIX amžiuje
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje galime pamatyti išskirtinių paminklų, kaip antai paminklą „Laisvė“, Nežinomo kareivio kapą, prie kurio dega amžinoji ugnis, ir skulptoriaus Juozo Zikaro skulptūrą „Knygnešys“ (10.1 pav.). Šalia paminklo sienoje, vadinamojoje Knygnešių sienelėje, iškaltos šimto Lietuvos knygnešių pavardės (10.2 pav.). Kodėl šie žmonės taip pagerbti?
Numalšinusi 1863–1864 m. sukilimą caro valdžia ėmė bausti jame dalyvavusias tautas. Lietuvoje iš sukilėlių bajorų buvo atimti dvarai, o jie patys ištremti į Sibirą. Taip pat buvo uždrausta knygas ir kitus leidinius spausdinti lotyniškais rašmenimis – lietuviškoje abėcėlėje naudojamomis mums įprastomis raidėmis. Šiuo draudimu siekta, kad tarp Lietuvos gyventojų nesklistų nei lietuviška, nei lenkiška kultūra, o tik rusiška, todėl, uždraudus spaudą lotyniškais rašmenimis, įsakyta naudoti Rusijoje įprastus kiriliškus rašmenis. Ar mokate šią abėcėlę? Pripažinkime, ji gerokai skiriasi nuo mums įprastos. Taigi buvo uždrausta ne lietuvių kalba, bet mums įprastas raidynas. Lietuviškus žodžius buvo liepta rašyti kiriliškais rašmenimis, arba kirilica. Tokie rusiški rašmenys, kuriais caro valdžia norėjo pakeisti lotyniškus lietuvių rašmenis, imti vadinti graždanka (10.3 pav.). Šis mūsų rašto rusinimas truko 40 metų, iki pat 1904-ųjų.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip tris bausmes, kuriomis carinė rusų valdžia nubaudė sukilime dalyvavusius kraštus. Kuri bausmė buvo skaudžiausia? Kodėl taip manote?
- Kokia abėcėle buvo galima spausdinti leidinius Lietuvoje po 1864 metų?
Tyrinėkite
Raskite knygose ar internete kirilicos abėcėlę ir pamėginkite perskaityti leidinio viršelio (10.3 pav.) užrašus.
Susipažinkime – knygnešiai!
Nors ir būta spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo, Lietuvoje plito slaptas knygnešių judėjimas. Vokietijoje (Rytų Prūsijoje) buvo spausdinamos draudžiamos lietuviškos knygos ir kiti lietuviški leidiniai, o paskui slapčia gabenami per Vokietijos ir Rusijos sieną ir platinami visoje Lietuvoje. Knygas ir kitus spaudinius platino šimtai knygnešių ir platintojų. Vienas iš žymiausių lietuviškų knygų spausdinimo ir platinimo organizatorių buvo vyskupas Motiejus Valančius (10.4 pav.). Jis visokiais būdais skatino lietuvybę ir gynė lietuvius nuo priverstinio rusinimo. Iki spaudos draudimo vyskupas labai stengėsi steigti ir globoti mokyklas. Be to, M. Valančius daugelį Lietuvos gyventojų paskatino burtis į blaivybės draugijas. Joms priklausantys valstiečiai pasižadėdavo nevartoti alkoholio.
Draudžiamas knygas reikėjo ne tik slapta platinti, bet ir nuolat slėpti, todėl visoje šalyje veikė ne tik knygnešių, bet ir jų įkurtų slėptuvių tinklas. Lietuviškas knygas slėpdavo bičių aviliuose, pastatų sienų nišose (10.5 pav.) ar po grindimis, stalčiuose su dvigubais dugnais ir kitur. Už tokią veiklą grėsė griežtos bausmės, nemažai knygnešių buvo pagautų, įkalintų ar net ištremtų į Sibirą. Vis dėlto lietuviški spausdinti žodžiai plito visoje Lietuvoje, o su jais plito sava kultūra ir politinės savarankiškumo idėjos.
10.5 pav. Knygnešių Didžiulių sodybos virtuvėje įrengta slėptuvė atrodo kaip spinta. Atitraukus vidurinę spintos dalį buvo galima knygas paslėpti, o prireikus paimti.
Mikalojus Katkus apie knygnešių laikus prisimena:
„Aš knygnešiu nebuvau, tik duodavau knygnešiams užeigą ir nakvynę. Daugiausia mane lankė Jurgis Bieliakas. Kartais lankė mane ir kiti knygnešiai, bet vis su slapyvardžiais: tas Žvirblis, tas Berankis, tas Bekojis, o sužinoti tikrus jų vardus nebuvo reikalo ir buvo nepatogu; užteko žinoti, kad nešioja lietuviškas knygas.“
P. Ruseckas, Knygnešys, parengė Ąžuolyno biblioteka (BĮ Kauno apskrities viešoji biblioteka), 2021.Klausimai ir užduotys
- Kaip prie knygnešių veiklos prisidėjo prisiminimų autorius?
- Kodėl knygnešiai naudojo slapyvardžius?
- Pasvarstykite, kodėl šių prisiminimų autorius prisidėjo prie knygnešių veiklos.
Knygnešiai (10.6, 10.7 pav.) buvo ypatingi žmonės, tai liudija ir išskirtinis juos pavadinantis žodis: kai žodį „knygnešys“ reikia išversti į kokią kitą kalbą, kyla daug keblumų, nes kitoms šalims XIX a. tokių žmonių neprireikė. Taigi knygnešiai labai daug prisidėjo puoselėjant lietuvišką kultūrą, jų dėka leidiniai lietuviams įprastais lotyniškais rašmenimis pasiekdavo tuos, kuriems jų reikėjo. Draudimas spausdinti knygas ir laikraščius lotyniškais rašmenimis buvo panaikintas 1904 m. gegužės 7 dieną. Šiandien Lietuvoje pagerbiant knygnešius gegužės 7-ąją minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Vieni svarbiausių leidinių, kuriuos gabeno knygnešiai, buvo elementoriai – lietuviški vadovėliai vaikams (10.8 pav.). Jie buvo skirti draudžiamų, slaptų mokyklėlių mokiniams ir mokytojams – daraktoriams. Rusijos imperijos valdžia draudė mokyklose vaikus mokyti lietuvių kalba.
Todėl paprastose kaimo pirkiose įkurtose slaptose mokyklėlėse mokytojai vaikus mokydavo skaityti, rašyti ir skaičiuoti lietuviškai, taip pat pasakojo Lietuvos istoriją. Už vaikų mokymą lietuviškai daraktoriams grėsė didžiulės baudos.
Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“ vaizduoja XIX a. Lietuvos gyvenimą – motina verpia ir šalia pasisodintą vaiką moko skaityti (10.9 pav.). Taigi daraktoriai ir tėvai varganomis sąlygomis lietuviškai išmokė tūkstančius vaikų, o šie vėliau atliko ypatingą vaidmenį plėtojant lietuvišką kultūrą. Jų dėka Lietuvos gyventojų nepavyko surusinti.
Apie daraktorę ir knygnešę Emiliją Pocaitę pasakojama:
„Anais laikais ji buvo geriausia šioj parapijoj mokytoja, todėl vaikų jai niekad netrūkdavo. Norinčių mokytis, matyt, buvo daug, nes kartais turėdavo iki 50 mokinių. <...> Pats darbas buvo sunkus: reikėjo slėptis nuo policijos ir blogų kaimynų, be to, nebuvo knygų. Atsitikdavo net taip, kad iš vienos maldaknygės mokėsi dviese.“
P. Ruseckas, Knygnešys, parengė Ąžuolyno biblioteka (BĮ Kauno apskrities viešoji biblioteka), 2021.Klausimai ir užduotys
- Kiek mokinių vienu metu kartais mokė daraktorė E. Pocaitė?
- Kodėl daraktorei E. Pocaitei netrūko mokinių?
- Nurodykite du sunkumus, su kuriais susidūrė daraktorė.
- Kuo skyrėsi mokslas slaptoje lietuviškoje ir šių laikų mokykloje? Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip du skirtumus.
Klausimai ir užduotys
- Nurodykite ne mažiau kaip tris vietas, kur buvo slepiama draudžiama spauda. Pasvarstykite, kur jūs slėptumėte knygas, kad jų niekas nerastų.
- Kokios bausmės grėsė knygnešiams ir daraktoriams?
- Paaiškinkite, kuo knygnešiai ir daraktoriai buvo svarbūs lietuviams XIX a. pab. – XX a. pradžioje.
Laisvas žodis: „Aušra“, „Varpas“ ir „Tėvynės sargas“
Šiandien pasaulyje šalies laisvė vertinama pagal žiniasklaidos ir žurnalistikos (spaudos, televizijos, radijo ir žinių portalų) turimą laisvę. Nuo žodžio ir žiniasklaidos laisvės priklauso ir šalies gerovė. Diktatorių valdomose valstybėse paprastai žiniasklaida nėra laisva, ji negali kritikuoti valdžios, rašyti apie žmonėms svarbius dalykus. Diktatoriai beveik visuomet draudžia laisvą žodį.
Norberto Černiausko pokalbis su žurnaliste Birute Davidonyte
Ar jums kaip žurnalistei svarbi gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena?
Taip, dabar Lietuvoje ši diena yra svarbiausia žurnalistų profesinė šventė. Nors Pasaulinė spaudos laisvės diena minima gegužės 3-iąją, Lietuvos žurnalistų bendruomenėje profesinę šventę įprasta minėti būtent gegužės 7-ąją. Man ši diena šiandien labiausiai siejasi su tortais, nes įvairios įmonės sveikindamos atsiunčia jų į redakcijas, kiekvienoje redakcijoje tądien rasite daug tortų. Bet tai ne tik proga pasmaližiauti – prie tortų su kolegomis kalbamės apie žiniasklaidą ir aptariame naujienas.
Kodėl labai svarbu, kad šalies žiniasklaida ir žurnalistika būtų laisva?
Man labiausiai patinka žurnalisto palyginimas su šunimi sargu: žurnalistas garsiai praneša apie tai, kas kieme, kitaip tariant, valstybėje yra negerai. Jei žurnalistai nebūtų laisvi ir negalėtų to daryti, visuomenė nežinotų daug dalykų, pavyzdžiui, apie valstybę valdančius politikus. Todėl žmonės eitų balsuoti nežinodami visos tiesos, o gal net galvoje turėdami propagandos sukurtą gražų politiko vaizdinį. Taip valstybių vadovais gali tapti net ir karus pradedantys diktatoriai, tokių esama mūsų kaimyninėse valstybėse.
Ką gerais žurnalistais norintys tapti penktokai turi daryti, kad prisidėtų prie laisvos žiniasklaidos Lietuvoje?
Turi būti smalsūs ir mąstyti kritiškai, aklai netikėti niekuo, ką sako kiti žmonės ar žiniasklaida. Ne kartą girdėjau žmones sakant: jei tai parodė per televizorių, vadinasi, tai tiesa. Televizija, o juo labiau socialiniai tinklai, kaip antai: jutubas, tiktokas, feisbukas, gali pateikti visišką netiesą. Visuomet svarbu pačiam pamąstyti, patikrinti gautas žinias ir išsiaiškinti, ar tai, ką matote ir girdite, tikrai yra tiesa.
Klausimai ir užduotys
- Su kuo žurnalistei Birutei siejasi gegužės 7-oji? Ar ši diena jai svarbi? Kodėl taip manote?
- Kodėl, anot žurnalistės, svarbu, kad žurnalistika būtų laisva?
- Kokį svarbų patarimą davė žurnalistė? Pamėginkite juo pasinaudoti ir vėliau papasakoti, kaip sekėsi.
10.10 pav. Laikraščiai „Aušra“, „Varpas“ ir „Tėvynės sargas“
Lietuviškos žiniasklaidos istoriją galime pradėti tirti nuo XIX a. pabaigos – tada pasirodė pirmieji laikraščiai lietuvių kalba: „Aušra“, „Varpas“ ir „Tėvynės sargas“ (10.10 pav.). Tuo metu popieriniai laikraščiai buvo pagrindinė žiniasklaidos priemonė (radijas, televizija, internetas atsirado daug vėliau). Vis dėlto lietuviškai spaudai pasirodyti buvo nelengva. Rusijos imperija buvo uždraudusi leidybą lotyniškais rašmenimis, taigi ir lietuviškai. Todėl laikraščius dažniausiai spausdino šalia esančiuose Vokietijos miestuose – Tilžėje ir Ragainėje. Paskui spaudą reikėjo slapta platinti – tą darė knygnešiai. Laikraščių straipsnių autoriai negyveno kartu, todėl darbą turėjo derinti susirašinėdami. Spausdinimas kainavo daug lėšų, todėl reikėjo surinkti pinigų. Taigi XIX a. pabaigoje išleisti lietuvišką laikraštį reikėjo daug laiko, pastangų ir pinigų. Tačiau ilgainiui šis triūsas atsipirko.
Pirmoji pasirodė „Aušra“ (ėjo 1883–1886 m.), pirmasis jos redaktorius – gydytojas, žymus lietuvybės puoselėtojas, tautosakos rinkėjas ir politikas Jonas Basanavičius (10.11 pav.). Vėliau, 1889 m., buvo išleistas ir pirmasis „Varpo“ (ėjo 1889–1905 m.) numeris. Vienas svarbiausių „Varpo“ leidėjų ir rengėjų buvo gydytojas, lietuviškos kultūros platintojas ir visuomenininkas Vincas Kudirka (10.12 pav.). Jį žinote kaip mūsų himno – „Tautiškos giesmės“, kuri pirmą kartą buvo išspausdinta „Varpo“ laikraštyje, – autorių. 1896 m. pasirodė „Tėvynės sargas“ (ėjo 1896–1904 m.). Šio leidinio pagrindinis rengėjas buvo kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas (10.13 pav.). Susipažinkime su J. Basanavičiumi ir V. Kudirka pasinaudodami toliau pateikta lentele (10.1 lentelė).
10.1 lentelė. Svarbiausi Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos gyvenimo duomenys
Jonas Basanavičius | Vincas Kudirka | |
Gimtadienis | Lapkričio 23 d. | Gruodžio 31 d. |
Kokią gimnaziją baigė? | Marijámpolės | Marijámpolės |
Kokį universitetą baigė? | Maskvõs | Váršuvos |
Specialybė | Gydytojas | Gydytojas |
Kaip vadinosi jo leidžiamas laikraštis ir kokia buvo jo paantraštė? | „Aušra“ Laikraštis leidžiamas Lietuvos mylėtojų | „Varpas“ Literatūros, politikos ir mokslo mėnesinis laikraštis |
Apie ką laikraštyje buvo rašoma? | Apie lietuvių kultūrą (kalbą, istoriją, papročius). Supažindinama su lietuvių ir užsienio autorių kūryba. Siekiama telkti lietuvius, keliama jų tautinė savimonė. | Apie lietuviams daromas skriaudas, apie lietuvių atgimimą ir tautinę savimonę, žmogaus laisves ir teises. Supažindinama su lietuvių ir užsienio autorių kūryba. Taip pat rašoma apie sveikatos, žemės ūkio, amatų ir mokyklų reikalus. |
Kuo domėjosi, ką mėgo daryti? | Rinko tautosaką, rašė straipsnius, domėjosi Lietuvos istorija, archeologija, mokslo naujienomis. | Kūrė muziką, rašė straipsnius, eilėraščius, į lietuvių kalbą vertė užsienio autorių kūrinius, rinko lietuviškas dainas. |
Koks buvo jo gyvenimo tikslas? | Atgimusi ir sąmoninga lietuvių tauta, gyvenanti nepriklausomoje valstybėje. | Atgimusi, išsilavinusi ir stipri lietuvių tauta. |
Už ką esame labiausiai jam dėkingi? | Už pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, kuri 1918 m. paskelbė atkurianti Lietuvos valstybę. | Už Lietuvos himno – „Tautiškos giesmės“ – sukūrimą. |
Kaip įamžintas jo atminimas? | Jo vardu daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių pavadinta gatvė, pastatyta keliolika paminklų. Yra jo vardu pavadintų mokyklų. Buvo pavaizduotas ant 50 litų banknoto. | Jo vardu pavadintas miestelis – Kudirkos Naũmiestis. Įvairiose Lietuvos vietose stovi jo paminklų, daugelyje miestų ir miestelių yra jo vardu pavadinta gatvė. Yra jo vardu pavadintų mokyklų. Buvo pavaizduotas ant 500 litų banknoto. |
Ką lietuviams reiškė šių laikraščių pasirodymas? Šiuose leidiniuose buvo išsakomos mintys apie spaudos draudimo panaikinimą, lietuviškas mokyklas, lietuvių teisę nevaržomai išpažinti savo tikėjimą... Šie laikraščiai darė didžiulę įtaką lietuvių kultūrai. Plėtojosi ir turtėjo lietuvių kalba, laikraščiuose atsirado straipsnių apie Lietuvos istoriją, kultūrą, tautosaką (pasakas, sakmes, padavimus), skelbimų apie naujas lietuviškas knygas, lietuvių ir užsienio autorių kūrinių. Be to, leidiniuose buvo aptariamos Bažnyčios naujienos.
Gydytojas ir knygnešys apie pirmąjį „Aušros“ numerį pasakojo:
„Pasirodžius „Auszrai“ pragydo Lietuvos paukšteliai yvairiais maloniais balsais, ėmė šlamėti senovės Lietuvos girios, kilo iš kapų senovės lietuvių dievai ir deivės, senovės lietuvių didvyriai, karžygiai, kunigaikščiai.“
E. Raila, Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2019, p. 92.Klausimai ir užduotys
- Kokį įspūdį šių atsiminimų autoriui sukėlė pirmojo „Aušros“ numerio pasirodymas? Atsakymą pagrįskite šaltinio citatomis.
- Kaip manote, kodėl atsiminimų autoriui ir daugeliui lietuvių pasirodęs laikraštis sukėlė būtent tokius jausmus?
Norėdami geriau suprasti, kas buvo spausdinama pirmuosiuose lietuviškuose laikraščiuose, galime pasižvalgyti po šių dienų žinių portalus. Pamatysime tam tikrų panašumų: „Aušroje“, „Varpe“ ir „Tėvynės sarge“, kaip ir šiandien žinių portaluose, buvo gausu politinių naujienų, skelbimų, žinių iš įvairių Lietuvos vietų, pasaulio naujienų. Buvo ir patarimų, kaip tvarkyti ūkį, rūpintis sveikata, buvo net humoro skyrelių. Tačiau pirmuosiuose lietuviškuose laikraščiuose nebuvo nuotraukų – tik tuo, ko gero, jie skyrėsi nuo dabartinių spausdintinių ar elektroninių leidinių.
XX a. pradžioje atsirado laikraščių ir žurnalų ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kai kurie tebeleidžiami ir šiandien (10.14 pav.).
10.14 pav. 1939 m. periodiniai leidiniai vaikams „Vyturys“ ir „Jaunasis ūkininkas“ ir 2023 m. „Flintas“
Klausimai ir užduotys
- Kuo pirmieji lietuviški laikraščiai panašūs į šių laikų leidinius? Nurodykite ne mažiau kaip du panašumus.
- Kuo pirmieji lietuviški laikraščiai skyrėsi nuo šių laikų leidinių?
- Apie ką buvo rašoma laikraščiuose „Aušra“, „Varpas“ ir „Tėvynės sargas“? Pasvarstykite, kodėl vyravo tokios temos.
Tyrinėkite
Apsilankykite Lietuvos kultūros paveldo svetainėje www.epaveldas.lt ir raskite laikraščio („Aušros“, „Varpo“ ar „Tėvynės sargo“) numerius, išleistus XIX amžiuje. Pasirinkite vieną iš numerių, perskaitykite ir klasės draugams pristatykite labiausiai patikusį straipsnį.
APIBENDRINAMIEJI KLAUSIMAI IR UŽDUOTYS
- Nurodykite ir apibūdinkite ne mažiau kaip dvi priemones, kuriomis XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje buvo puoselėjama lietuvių kalba. Kaip manote, kuri iš jų turėjo didesnį poveikį to meto visuomenei? Atsakymą pagrįskite.
- Paaiškinkite, kuo buvo ypatinga knygnešių veikla.
- Kodėl pirmųjų lietuviškų laikraščių pasirodymas XIX a. pabaigoje lietuviams buvo svarbus? Pateikite ir pagrįskite ne mažiau kaip du teiginius.
TYRINĖKITE
Išsiaiškinkite, kaip Lietuvoje įamžintas vyskupo M. Valančiaus atminimas. Jei turite galimybę, su bendraklasiais parenkite tinklalaidę apie M. Valančiaus veiklą ir jo vardo įamžinimą.
IŠSAKYKITE SAVO NUOMONĘ
Ar jums svarbi lietuvių kalba? Ar kovotumėte už galimybę lietuviškai kalbėti, rašyti ir skaityti, jei mūsų kalba būtų uždrausta? Atsakymą pagrįskite ne mažiau kaip dviem įrodymais.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"