Apsaugokime miškus, vandenį, orą

Žmonija mato ir supranta pavojus, kylančius dėl planetos užterštumo, ir ieško visokiausių būdų taršai sumažinti, tačiau tai padaryti nėra lengva. Juk pramonės ir transporto plėtros nesustabdysi – žmonija negali atsisakyti pažangos.

Problemas spręsti geriausia kartu. Todėl valstybių atstovai sudaro sutartis dėl mažesnės taršos arba tam tikrų cheminių medžiagų nenaudojimo.

Pažeidusioms susitarimus valstybėms skiriamos baudos. Tai verčia jas prižiūrėti savo pramonę ir transportą.

Siekiant sumažinti šiltnamio efektą, nustatoma, kiek kuri valstybė gali išmesti teršalų į atmosferą, draudžiama į vandens telkinius leisti neišvalytas nuotekas. Tam statomi didžiuliai galingi ir brangūs vandenvalos įrenginiai.

Mūsų planetos orą grynina ir deguonies prisotina augalija. Miškus dažnai vadiname žaliaisiais planetos plaučiais. Ypač čia svarbūs Pietų Amerikos atogrąžų miškai, pagaminantys didžiulį kiekį deguonies.

Tačiau mediena reikalinga baldų, popieriaus pramonėje, statybose. Miškai negailestingai kertami ir didžiuliai jų plotai paverčiami dykynėmis.

Valstybėms susitarus, miškų kirtimas pristabdytas, o iškirstose vietose medžiai būtinai atsodinami.

Žinoma, jokie valstybių susitarimai neveiks gerai, jei kiekvienas Žemės gyventojas nesusirūpins planetos ateitimi. Pasaulyje daugybė vietų, tiesiog paverstų buitinių atliekų sąvartynais.

Atliekų tvarkymas reikalauja daug darbo ir pinigų. Rūšiuodami atliekas, nešiukšlindami pakelių, miškų, paplūdimių, galime prisidėti prie atliekų tvarkymo.

Visame pasaulyje paplitusi akcija „Darom“ suvienija žmones aptvarkyti miestus ir miškus.

Pasaulyje minima diena be automobilio, kai žmonės skatinami nesinaudoti mašinomis. Kada minime šią dieną?
Ar girdėjote žodį „smogas“? Paaiškinkite jį.
Kaip suprantate pasakymą „ekologinis žygis“? Kokia tokio žygio nauda? Pasiūlykite, ką per tokį žygį būtų galima nuveikti.

Daugiau