Lietuvos gyvosios gamtos įvairovė. Augalai

Gamtos įvairovė priklauso nuo klimato sąlygų. Ten, kur visus metus šilta ir drėgna, veša amžinai žali miškai, juose knibžda daugybė pačių įvairiausių gyvūnų. Ten, kur karšta ir maža vandens – pvz., dykumose, – arba, kur šalta, kaip Antarktidoje, gyvenimo sąlygos kur kas sudėtingesnės. Čia augmenija ir gyvūnija skurdi.

Lietuva yra vidutinio klimato zonoje su vidutinio šiltumo vasaromis ir vidutinio šaltumo žiemomis. Daliai mūsų krašto gyvūnų žiemos yra per šaltos, todėl nemažai paukščių skrenda žiemoti į šiltesnius kraštus, o kai kurie gyvūnai užmiega žiemos miegu. Prie žiemų prisitaiko ir lapuočiai medžiai, krūmai, jie numeta lapus. Bet vasaros augalams ir gyvūnams labai palankios – šilta ir daug drėgmės, todėl užtenka laiko sėkloms subrandinti, o gyvūnams apstu maisto sau ir jaunikliams išmaitinti.

Jei palygintume šiandieninę ir senosios Lietuvos gamtą, pamatytume, kad yra įvykę daug pokyčių. Iškirsti senieji miškai, nusausintos pelkės, todėl augalų, paukščių, kitų gyvūnų gyvenimo sąlygos suprastėjo. Kai kurie gyvūnai visai išnyko, kitų labai sumažėjo.

Lietuvos augalijos įvairovė priklauso nuo dirvožemio. Vienokie augalai auga pajūrio kopose, kur trūksta vandens, kitokie pelkėse, kur jo yra per daug.

• Pasirinkite kurį nors pajūrio kopų ar Lietuvos pelkių augalą ir pasidomėkite, kaip jis prisitaiko prie gamtos sąlygų.

Trečdalį Lietuvos teritorijos užima miškai. Daugiau kaip pusė – spygliuočiai, daug mišrių arba vien lapuočių. Daugiausia Lietuvoje yra pušų ir eglių. Tarp lapuočių didžiausius plotus užima beržynai. Didieji miškai vadinami giriomis. Pačios stambiausios girios yra Dainavos, Labanoro.

• Lietuvos žemėlapyje raskite, kur yra Dainavos ir Labanoro girios. Kokių didelių miškų arba girių yra prie jūsų namų? Kokie tai miškai: spygliuočiai, lapuočiai ar mišrūs?
• Pasidomėkite, koks yra storiausias ir seniausias Lietuvos medis? Koks aukščiausias? Gal pavyktų rasti jų paveikslėlių.
• Kokių gėrybių žmogui teikia miškai?

• Pasidomėkite, kas yra nacionaliniai parkai, draustiniai. Kam jie steigiami? Pasirinkite kurį nors iš jų ir susiraskite medžiagos, kuo jis ypatingas, kas jame auga.
• Tos pačios darbo grupės trumpam išeikite į greta esantį parką ar miškelį ir aprašykite ten augančius augalus. Ne vien medžius, bet ir krūmus, žolynus. Grįžę į klasę pasidomėkite jų pavadinimais. Palyginkite, kuri grupė aprašė ir atpažino daugiau augalų.

• Kodėl Lietuvoje neauga palmės? Kas turėtų pasikeisti, kad jos galėtų augti?