MOKYMOSI TIKSLAI
- Suprasite veiksnio sandarą.
- Sužinosite, kokių yra veiksnio raiškos būdų.
- Gebėsite atpažinti veiksnį sakinyje.
STEBIME
Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.
Sovietinis genocidas į sukrečiančių įvykių verpetą įtraukė ir paauglius. Neretai jų apsisprendimai būdavo be galo tvirti. Jauno žmogaus ištvermę, vidinę galią rodo ir gebėjimas kalbėti apie savo patirtį, rašyti dienoraštį, atsiminimus, laiškus. Rašyti neslepiant ir savo abejonių ar nusivylimo greta esančiaisiais – tai dar viena pasipriešinimo forma, žmogiškųjų vertybių teigimo būdas neįmanomomis sąlygomis.
1. Kuria spalva pažymėti veiksniai, kuria – tariniai?
2. Patyrinėkite pirmų trijų sakinių veiksnius. Kuo jie reiškiami?
3. Patyrinėkite paskutinio sakinio veiksnį, išreikštą žodžių grupe. Kuo jie reiškiami?
AIŠKINAMĖS
Veiksnỹs – pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas? Juo pasakomas asmuo, daiktas arba dalykas, kuris ką nors veikia, kas nors arba koks nors yra. Kitaip sakant, veiksnys yra tariniu pasakomo veiksmo atlikėjas arba daiktinio, ypatybinio požymio turėtojas.
Veiksnys |  | Tarinys | ||
Tariniu pasakomo veiksmo atlikėjas ir požymio turėtojas | Veiksniu pasakomo asmens, daikto, dalyko požymis | |||
Kas? | Veiksmo atlikėjas |  | Ką jis veikia? | Veiksmas |
Požymio turėtojas | | Kas jis yra? | Daiktas | |
| Koks jis yra? | Ypatybė | ||
Panagrinėkite, ką sakinyje pasakome veiksniu.
VEIKSNIU PASAKOMAS | ||
Veiksmo atlikėjas | Daiktinio požymio turėtojas | Ypatybinio požymio turėtojas |
Kas veikia? | Kas yra kas nors? | Kas yra koks nors? |
Kas išvažiuoja?  | Kas yra mokinė?  | Kas yra protinga?  |
Veiksnys sakinyje gali būti įvairios sandaros: vientisinis (nusakomas vienu žodžiu) arba sudėtinis (nusakomas žodžių grupe).
VEIKSNIO SANDARA | |
Vientisinis | Sudėtinis |
Nusakomas vienu žodžiu Brolis jau buvo susiruošęs. | Nusakomas žodžių grupe Tėtis su mama dar nebuvo susiruošę. |
Vientisinis veiksnys dažniausiai reiškiamas vardininko linksniu. Vardininkas dažnai yra ir veiksnį sudarančio žodžių junginio pagrindinis žodis. Sakinyje Man patinka kurti veiksnį nusakome veiksmažodžio bendratimi, o sakinyje Buvo girdėti kalbant – padalyviu.
Panagrinėkite lentelę ir susipažinkite su pagrindiniais veiksnio raiškos būdais.
VEIKSNIO RAIŠKOS BŪDAI | |
Kuo reiškiamas | Pavyzdžiai |
Vientisinis veiksnys | |
Daiktavardžio ar jo atitikmens (įvardžio, būdvardžio, skaitvardžio, dalyvio) vardininku | Atvažiavo mano tėvai. Jie sugrįžo. Aukštasis papasakojo. Antrasis tylėjo. Ištremtieji labai vargo. |
Daiktavardžio kilmininku | Atvažiavo svečių. |
Veiksmažodžio bendratimi | Pavadinti – ne pagadinti. |
Padalyviu | Buvo matyti šokant. |
Sudėtinis veiksnys | |
Kelių daiktavardžių vardininku | Aistė Dobilaitė išvažiuoja. |
Vardininku su kilmininku | Daugelis mokinių tai perskaitė. |
Vardininku su prielinksniu su ir įnagininku | Mama su sese buvo išėjusios. |
Vardininku su prielinksniu iš ir kilmininku | Vienas iš jų buvo mano brolis. |
Veiksmažodiniu junginiu su bendratimi | Palydėti draugą jam buvo svarbu. |
ĮTVIRTINAME
1. Perskaitykite keletą Lietuvõs istorijos faktų, paskui – Rūtos Šepetys romano ištrauką ir atlikite užduotis.
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą (1940–1941 m. ir po 1944 m.), lietuvių tauta skilo į tris dalis: išeivius – tuos, kurie pabėgo į Vakarus; tremtinius – tuos, kurie prievarta išvežti į Rytus; ir tuos, kurie liko tėvų žemėje. Visi jie vienaip ar kitaip tapo okupacijos aukomis. Taigi per 1940–1953 metų laikotarpį Lietuvà neteko maždaug vieno milijono žmonių.
Dar ir po savaitės mūsų nuotaika tebebuvo pakili. Baržoje buvo girdėti dainuojant. Du netgi grojo. Tik Kreckis lyg padūkęs blaškėsi po minią, stumdydamas žmones.
– Kas jums visiems pasidarė? Linksmintis neišmintinga. Ko čia džiūgaujat, lyg plauktumėt į Ameriką? – niršo jis.
Džiaugsmas ėmė blėsti, atsirado murmeklių.
– Į Ameriką, į Ameriką? – tyliai kartojo aukštaūgis.
– Jau perkirtome poliarinį ratą, – paskelbė žmogus su laikrodžiu.
– Ką? – nustėro sėdėjusieji. – Ar gali būti? Kurgi jie mus plukdo?
(Pagal Rūtą Šepetys)- Tekste apie tremtinių kelionę tariniai pažymėti. Nustatykite vientisinius veiksnius ir pasakykite, kuo jie reiškiami.
- Raskite sakinius su numanomu veiksniu. Persirašydami juos, veiksnį įrašykite. Pasirinkimą pagrįskite.
- Ką iš veiksnių sužinojote apie ištraukos veikėjus? Kokių žmonių tarp jų buvo?
- Kaip pasikeitė tremiamųjų nuotaika, supratus tiesą apie kelionę?
2. Perskaitykite Rūtos Šepetys romaną ištrauką ir atlikite užduotis.
………… baržų pakeliui stabtelėdavo. Didžiulės grupės ………… išlipdavo ir likdavo stovėti ant kranto. Pagaliau keletas …………… prisišvartavo prie kranto. Ponia ………… sudejavo, kai sargybiniai ragino skubiai lipti. Nors ir išsigandusios, mes …………… taip pat išskubėjome. Vietovė atrodė visiškai negyvenama – aplink vien ………… plynė. Mus supo tik poliarinė tundra ir Laptevų ………… . Eiti ………… mums atrodė baisu. Kaip …………… visi ten sutilpsim?
- Persirašydami sakinius, įrašykite pagal prasmę tinkamus sudėtinių veiksnių dėmenis.
daugelis, plynių, iš baržų, tolyn link stūksančių plytinių pastatų, Rimienė, žmonių, jūra, su mama, mes
- Veiksnius ir tarinius pabraukite sutartinėmis linijomis.
3. Kai norime pasakyti neapibrėžtą kiekį, veiksnį reiškiame kilmininku. Palyginkite apibrėžtą vaikų kiekį su neapibrėžtu kiekiu: čia yra trys vaikai, čia yra visi vaikai, čia yra vaikų. Atlikite užduotis.
- Atskliausdami žodžius pavartokite tinkamą daugiskaitos formą.
1. Netikėtai prisirinko ………… (mokinys). 2. ………… (Mes) buvo daug. 3. Esame žmonės, todėl ir pasitaiko ………… (klaida). 4. Pasakykite, ………… (koks žvėris) gyvena šiuose miškuose. 5. Be abejo, pasitaiko ir ………… (išimtis). 6. Laikraštyje buvo renginio ………… (nuotrauka), ………… (straipsnis) apie sportą. 7. Kartais ir čia kyla ………… (nesusipratimas). 8. Rudenį ………… (uodas) paprastai sumažėdavo. 9. Vasarą į Vilnių privažiuoja ………… (turistas). 10. Tai yra tik dalis šio reiškinio ………… (priežastis). 11. Atsirado ………… (žmogus), kurie matė šį įvykį.
- Nustatykite veiksmažodžius, su kuriais vartojamas neapibrėžto dalykų kiekio kilmininkas.
- Sugalvokite po sakinį su daugiskaitos kilmininku reiškiamu veiksniu ir veiksmažodžiais atsitikti, didėti, daugėti.
APIBENDRINAME
4. Paskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.
„1944 metų vasarą buvo paskelbtas Lietuvõs vyrų šaukimas į sovietų kariuomenę. Tik nedaug vyrų atsiliepė į šį kvietimą. Ne vienas iš jų nusprendė nepasiduoti okupantams. Jiems buvo geriau eiti į miškus. Sovietų kariuomenės būriai gaudė vyrus, prievarta juos ėmė į kariuomenę. Šalyje susikūrė milicija su pagalbininkais. Žmonės tuos pagalbininkus pavadino stribais. Gaudyti besislapstančius vyrus stribams tapo kasdienybe. Daugelis iš jų labai žiauriai elgėsi su partizanais. Tada visoje Lietuvojè prasidėjo ginkluotasis pasipriešinimas“, – pasakoja Liudas Butkus.
- Nustatykite sakinių veiksnius, atsižvelgdami į pažymėtus tarinius. Geltona spalva pažymėti tariniai susiję su vientisiniais veiksniais, o žalsva – su sudėtiniais veiksniais. Nepamirškite, kad veiksnį apibūdinantis pažyminys nėra sudėtinė veiksnio dalis: Į pasipriešinimą įsitraukė daug Lietuvõs gyventojų.
- Nurodykite veiksnių raiškos būdą.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"