Skyriaus apibendrinimas ir įsivertinimas

MOKYMOSI TIKSLAI

• Prisiminsite žodžių junginius: atpažinsite žodžių gramatinius ryšius ir nustatysite ryšio tipą, nurodysite žodžių prijungimo būdą.
• Pasikartosite sakinio dalis ir jų raišką.
• Apibendrinsite vientisinio ir sudėtinio sakinio skyrybą.
• Įtvirtinsite vientisinių ir sudėtinių sakinių sintaksinio nagrinėjimo įgūdžius.

1. Perskaitykite Juozo Erlicko „Troleibusinės novelės“ ištrauką ir atlikite užduotis.

Jis priėjo prie manęs ir ištiesė ranką.

– Bilietas, – tarė.

– Erlickas, – pasakiau ir kilstelėjęs paspaudžiau ranką, – Erlickas Juozas, – pakartojau, – bet atsiprašau, aš jūsų neprisimenu. Ir pavardė negirdėta. Veidas kažkur lyg matytas, bet kur – neturiu supratimo. Na, jūs jau nerūstaukit ant manęs. Žinot, kaip su ta atmintim… sklerozė… neurozė…

– Bilietas, – tarė jis griežtai.

– Erlickas, Erlickas Juozas, – pasakiau truputį sutrikęs.

– Jūsų bilietas, – tarė jis ir vėl ištiesė ranką.

– Jūsų Erlickas, – pasakiau vėl sveikindamasis. Pasijutau nepatogiai – pirmą kartą matau tokį mandagų žmogų.

1. Aptarkite, kodėl kontrolieriaus ir troleibuso keleivio pokalbis juokingas.
2. Tekste pažymėti septyni žodžių junginiai. Sugrupuokite juos pagal žodžių ryšius (sujungimo ir prijungimo).
3. Pirmą sakinį suskirstykite žodžių junginiais – atskirai išrašykite žodžius, susietus sujungimo ir prijungimo ryšiu.
4. Pirmą ir du paskutinius sakinius išnagrinėkite sakinio dalimis ir pabraukite sutartinėmis linijomis. Nurodykite jų raišką.

2. Perskaitykite „Troleibusinės novelės“ tęsinį ir atlikite užduotis.

Jis jau seniai nerimo už manęs: sukinėjosi – taip ir maniau, kad iškrės ką nors. Ir štai. Sulaukiau.

– Ar jūs dabar lipsit? – paklausė.

Aš tylėjau. Į kvailus klausimus neatsakinėju.

– Ar jūs lipsite dabar? – pakartojo jis ir timptelėjo mane už rankovės. Pajutau, kad galiu nesusivaldyti, bet suėmiau save į rankas, atsigręžiau ir su panieka nužvelgiau jo prakaituotą veidą.

– O jūsų koks reikalas?! – iškošiau pro dantis.

– Matot… Kaip čia pasakius… Aš noriu išlipti, – tarė jis.

– O aš kuo čia dėtas?! – riktelėjau. – Lipk! Už ausų nelaikau.

– Bet… Matot… Jūs stovit… Aš negaliu…

Troleibusas sustojo(,) ir žmogelis visai pamišo. Puola šen, puola ten…

– Atsiprašau, jūs nelipate? – paklausė dar kartą, visas suprakaitavęs.

– Nelipu, nelipu, – atkirtau. – O kai man reikės, jūsų nesiklausiu.

Durys užsidarė. Važiavome toliau. Man ir pikta, ir juokinga. Ko tik neatsitinka tuose troleibusuose.

1. Tekste pažymėti devyni prijungiamieji žodžių junginiai. Persirašykite juos ir nurodykite žodžių prijungimo būdą (derinimas, valdymas ar šliejimas).
2. Perskaitykite tekstą vaidmenimis (skaitykite tik veikėjų žodžius) ir aptarkite, ką apie veikėjus sako jų kalba. Kieno vardu pasakojama istorija? Paaiškinkite, kodėl ji juokinga.
3. Aptarkite, kodėl prieš pirmą paryškintą jungtuką ir kablelis nerašomas, prieš antrą gali būti rašomas arba nerašomas, o prieš trečią – būtinas.

3. Persirašydami sakinius, parengtus pagal Ryčio Zemkausko tekstą „Ten būti čia“, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus. Remdamiesi planu, išnagrinėkite pirmą sakinį.

1. Ant kai kurių stalų spindi atversti nešiojamieji kompiuteriai o žmonės tingiai naršo internetą. 2. Dvi draugės aptarinėja naujienas kurias perskaitė internete. 3. Mieste pamatysi daug žmonių įnikusių į mobiliuosius telefonus. 4. Nors pro automobilio langą plaukia gražūs miesto vaizdai jų beveik niekas nemato. 5. Kai tėvai klausosi muzikos arba žinių radijo stoties vaikai užsidėję ausines sėdi ant galinių sėdynių. 6. Turistai šmirinėja gatvėmis apžiūri architektūrą pasidžiaugia gėlynais ir viską fotografuoja.

4. Persirašydami sakinius, padėkite trūkstamus skyrybos ženklus.

1. Senelio rašomoji mašinėlė stovi ant komodos ir girdi kaip vaikai kalba apie stringančią pelę. 2. Jei vieną dieną kas nors panorėtų surinkti jūsų laiškus ir sudėti į knygą kiltų didelių problemų. 3. Jūs nuolat domitės savo telefonu todėl apie jį galite papasakoti daugybę dalykų. 4. Technika suteikia galimybių padaro gyvenimą daug įdomesnį bet drauge reikalauja nepaliaujamo dėmesio.

5. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

1. Ponas, garsiai kalbantis mobiliuoju telefonu, užkliūva už praeivio. 2. Bet praeivis pats šneka telefonu,¹ todėl tik mažumėlę pasisuka. 3. Jis,² suplevėsavęs lietpalčio skvernu,² nueina savais keliais. 4. Pirmasis ponas elgiasi lygiai taip pat.

5. Viską matė iš paskos einanti mama su vežimėliu,³ tačiau ji apie susidūrimą negalėtų nieko doro papasakoti. 6. Tuo metu ji fotografavo savo vaiką,⁴ kuris valgydamas ledus išsiterliojo. 7. Dabar mama bando įjungti elektroninį paštą, nes nori nusiųsti nuotrauką vaiko tėčiui.

8. Gretimai stovi pagyvenęs žmogus su barzdele,⁵ jis irgi kalba telefonu. 9. Pokalbis taip įtraukė,⁶ kad žmogus jau geras penkiolika minučių stovi šalia šiukšlių dėžės ir pasilenkęs žiūri į jos vidų. 10. Nei kvapai,⁷ nei turinys jo, matyt, nepasiekia. 11. Žmogus kalba,⁸ gestikuliuoja rankomis, toliau kalba.

1. Paaiškinkite skaičiais pažymėtus skyrybos ženklus.
2. Remdamiesi planu, išnagrinėkite 1 ir 7 sakinius.
3. Įsivaizduokite, kad girdėjote pono, garsiai kalbančio telefonu, ir pagyvenusio žmogaus su barzdele pokalbius kaip tik tuo metu, kai jie kreipėsi į savo pašnekovus. Pasvarstykite, ką jie galėjo sakyti.