Kalbos dalys, jų daryba

MOKYMOSI TIKSLAI

• Pakartosite kalbos dalis ir jų požymius.
• Prisiminsite daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių darybos ypatumus.

1. Keturi iš penkių pažymėtų žodžių padaryti iš būdvardžio geras. Suraskite tuos žodžius ir baikite pildyti schemą. Kuris žodis liko? Kodėl?

2. Pasakykite, iš kokių dviejų žodžių padarytas žodis geraširdis. Paskui atsakykite į klausimus ir baikite pildyti schemą.

1. Kokį žodį padarysite, jeigu prie žodžio geraširdis pridėsite priesagą -iškas?
2. Kokį žodį gausite, jei prie savo padaryto žodžio pridėsite priesagą -umas?

Geraširdis + -iškas → ... + -umas → ...

Darinys – tai žodis, kurio reikšmę galima paaiškinti remiantis kitu žodžiu.

Pamatinis žõdis – žodis, kuriuo remiasi darinys.

Naujų žodžių padaroma iš vieno žodžio su darybos elementais – priešdėliais, priesagomis, galūnėmis.

Vediniai remiasi vienu pamatiniu žodžiu. Yra priesagų, galūnių ir priešdėlių vedinių.

Sudurtiniai žõdžiai, arba dūriniai, yra kelių pamatinių žodžių dariniai.

1. Perskaitykite tekstą, parengtą pagal Vytautės Žilinskaitės apysaką „Kintas“. Nustatykite, kurios kalbos dalys yra pažymėti žodžiai. Persibraižykite lentelę ir į ją surašykite šiuos žodžius.

1. Išbudintas triukšmo Kintas sėdasi ir trina akis. 2. Prietamsis, ilgokai miegota. 3. Graibosi žibintuvėlio, pašviečia į laikroduką: oho, arti vienuoliktos. 4. Triukšmas nesiliauja, atsklinda šūkčiojimai, trankūs žingsniai apačioje, durų varstymai, o šunes draskosi kaip užpjudyti. 5. Tokiu metu Silvestrėlio šeima saldžiai miega, tai kas gi atsitiko?

6. „Manęs ieško! – dingteli. – Tuoj užlips.“

7. Paf! Šūvis lauke. 8. „Gal medžiotojai?“ – prisimena patėvio šneką.

9. Taip, taip, jie čia atsibastė šunų prisivedę. 10. Gal ir žmonių iš kaimo prisikvietė, trauks visi į miškus, prie pelkės.

3. Padarykite žodžių su priesagomis ir jas pažymėkite. Galite dirbti poromis arba savarankiškai.

3.1. Iš veiksmažodžių su priesaga -imas arba -ymas padarykite daiktavardžius.

Pavyzdys. Rašė (rašyti) – rašymas, augo (augti) – augimas.

Skraidė, lėkė, sumanė, leido, dingo.

3.2. Su tinkamomis priesagomis padarykite kuo daugiau daiktavardžių.

Pavyzdys. Jaunas – jaunuolis, jaunimas, jaunystė, jauniklis, jaunatis, jaunikis.

Piešė, valė, valyti, senas, aukštas, ąžuolas, laiškas.

3.3. Su tinkamomis priesagomis padarykite po vieną priesaginį būdvardį.

Pavyzdys. Vaikas → vaikiškas.

Kaimas, langas, galva, juokas, saulė, žolė.

4. Padarykite sudurtinių žodžių ir pažymėkite jungiamąsias balses.

Pavyzdys. Saulė + teka → saulėtekis; siauras + lapas → siauralapis.

5. Esama sudurtinių žodžių, kurių reikšmę suprantame labai gerai, tačiau ne visada gebame paaiškinti, kokia juos sudarančių žodžių reikšmė: žodis šikšnosparnis yra sudurtinis daiktavardis. Pasidomėkite, iš kokio žodžio paimta šaknis šikšn-. Raskite daugiau panašių pavyzdžių.

6. Pažymėkite priešdėlius. Pasakykite, kurios kalbos dalys yra šie vediniai.

Pavyzdys. Nelaimė.

Nesėkmė, popiktis, apytamsis, nešvarus, negarbė, netvarkingas, neviltis, apysaldis, priekvailis, posenis.

7. Parašykite galūnių vedinių pamatinius žodžius.

Pavyzdys. Nuojauta – nujautė.

Išpirka, nuolaida, užtvanka, įrašas, narsa, greitis, išlaidus, talpus, nuostabus, uždaras, užmaršus, valgus.

8. Perskaitykite tekstą ir atlikite užduotis.

1. Kintas ryžtingai stojasi, čiumpa krepšelį su daiktais, žibintuvėlį. 2. Pasišviečia kelią dangčio link, peržergia per vieną, kitą ryšulį, jau kels dangtį…

3. Ir lyg tyčia apačioje cypteli durys, subarška. 4. Vėl durų cyptelėjimas, bilstelėjimas – kažkas nukrito… 5. Galgi Silvestrėlis ten vaikščioja? 6. Gal jį taip pat kamuoja nemiga ir graužatis, kad įsivėlė į keistą nuotykį?..

7. Kintas tebestovi, nes ryžtas staiga prapuola. 8. Paskui pritykina prie langelio. 9. Žvilgteri – o! 10. Aukštosios pušies viršūnę lyg kas aukso milteliais barsto… 11. Pagaliau! 12. Greit prašvis, stos rytmetis, Silvestrėlio tėvai išeis darban. 13. Tada jie ramiai susės, ir jis pasakys berniūkščiui, kad naktį velniškai sugėlė dantį.

1. Persirašykite priešdėlinius veiksmažodžius (jų yra 13) ir pažymėkite priešdėlius.
2. Iš veiksmažodžio traukti padarykite priešdėlinių veiksmažodžių.
   ​Pavyzdys. Traukti – pertraukti, …

9. Pasirinkę tinkamas priesagas, iš duotų žodžių padarykite priesaginių veiksmažodžių. Priesagas pažymėkite.

Pavyzdys. Projektas → projektuoti.

Draugas, garsus, auksas, viršus, šokti, gyvas, miegas.

10. Atlikite užduotis.

1. Lietaus nupraustas oras net virpa nuo vaisk_mo. 2. Ant krūmų ir žol_nų žaižaruoja lietaus lašai, o pienių žiedai, rodos, sudegs savo liepsnose – tokia akinanti r_tmečio saulė! 3. Netverdama džiau_smu, kielė tvatina uodega į rūgšt_nių kupstą, net purslai tykšta. 4. O baltas debes_lis, rodos, kybo vien tik tam, kad žydr_nė būtų dar žydresnė…

5. Beliko pr_siglausti malk_nėje. 6. Praskėtęs dvi gal_nes lentas Kintas _lindo vidun ir _dribo į duonk_bilį malkų rietuvės gale. 7. Malk_nė ilga ir siaura, vos a_sisuksi, užtat pro sienų pl_šius ir durų tarpus gali žvalg_tis į tris puses.

8. Staiga Kintas suklūsta: iš lauko a_sklinda burzg_mas. 9. Jis pr_skečia gal_nes lentas ir iškiša galvą: mal_nsparnis! 10. „Manęs ieško!“ – baugščiai įtraukia galvą Kintas.

11. Per kūną nusirita šiurpuli_kas. 12. Nejuok_nga!

1. Perrašydami sakinius, įrašykite praleistas raides.
2. Pasakykite, kurios kalbos dalys yra šie teksto žodžiai: liepsnose, net, kad, dvi, siaura, pro, jis, baugščiai, nusirita.
3. Nustatykite pažymėtų darinių pamatinius žodžius. Darinius suskirstykite pagal darybos būdą.

11. Perrašydami žodžius, įrašykite reikiamas praleistas raides.

1. uo arba o
   ​Juod_ti, žaib_ti, dovan_ti, žingsni_ti, auk_ti, šuoli_ti.
2. i arba y
   ​Skiep_ti, švies_nti, kep_nti, purv_nti, šiukšl_nti, rūd_ti.
3. u arba ū
   ​Gri_tis, gri_vimas, pos_kis, lipd_kas, segt_kas, vest_vės, velni_kštis, ram_mas.
4. i arba y
   ​Sk_ryba, sk_rtukas, pak_la, darb_ngas, žaib_škas, med_nis, kav_nė, ąžuol_nas, žvej_ba, pjaust_klis, kirp_kla, karp_nys, sen_mas, ram_bė, aukšt_nė, eit_nės, ėj_mas, tvark_mas.