MOKYMOSI TIKSLAI
- Aptarsite pasaulio kalbas, stebėsite kalbos ir kultūros ryšį.
- Susipažinsite su indoeuropiečių kalbų šeima ir baltų kalbomis.
- Nagrinėsite lietuvių kalbos ryšius su kitomis kalbomis.
- Aptarsite seniausią prūsišką tekstą.
STEBIME
Daugiausia Lietuvõs gyventojų kalba lietuviškai, kita jų dalis kalba rusiškai, lenkiškai, baltarusiškai, ukrainietiškai, daugelis yra išmokę kalbėti angliškai, vokiškai, prancūziškai ar dar kuriomis nors kalbomis. Ne viena kalbà kalbama ir kitose valstybėse. Kodėl pasaulyje tokia didelė kalbų įvairovė? Biblijoje rašoma, kad iš pradžių visi žmonės kalbėjo viena kalbà, o paskui viskas pasikeitė. Perskaitykite tekstą ir atsakykite į klausimus.
"Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. Kai žmonės kėlėsi iš rytų, jie rado slėnį Šinaro krašte ir ten įsikūrė. <...> „Eime, – jie sakė, – pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės veidą“.
O Viešpats nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. Ir Viešpats tarė: „Štai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai yra tik jų užsimanymų pradžia! Ką tik jie užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam“. Taip tat Viešpats išsklaidė juos iš ten visur po žemės veidą, ir jie metė statę miestą. Todėl jis buvo pavadintas Babeliu <...>.“
Babelio bokštas (Pradžios knyga, 11, 1–2, 4–9)
1. Babelio bokštas tapo kalbų įvairovės ir iš jos kylančio nesusikalbėjimo simboliu. Kaip manote, kas atsitiktų mūsų laikais, jei atliekant kokį nors didelį darbą, pavyzdžiui, skrendant į kosmosą, skirtingų šalių žmonės negalėtų susikalbėti? Pateikite kokį nors savo pavyzdį ir jį aptarkite
2. Kokių kalbų jūs mokate ir mokotės? Kokiomis kalbomis gali susikalbėti jūsų artimieji? Kaip jie tų kalbų mokėsi?
3. Kaip manote, kuo gimtoji kalba skiriasi nuo tų kalbų, kurias išmokote ar mokotės?
4. Visi drauge pasvarstykite, kokiomis kalbomis galima susikalbėti nuvykus į kitas Euròpos šalis.
AIŠKINAMĖS
Biblijos pasakojime apie Babelio bokštą sakoma, kad iš pradžių buvo viena kalba ir tik vėliau, Dievui nubaudus žmones už puikybę, atsirado daugybė kalbų. Iš tiesų, skirtingose pasaulio vietose gyvenantys žmonės kalba skirtingomis kalbomis ir tik norėdami bendrauti tarpusavyje ieško ar net kuria tokiam bendravimui tinkamas kalbas.
Šiuo metu pasaulyje žinoma apie 7 000 kalbų. Vienos iš jų plačiai paplitusios, pavyzdžiui, kinų kalba šneka beveik du milijardai žmonių, kitos kalbos skursta ar net pamažu nyksta. Europoje kalbama 240 kalbų, daugiausia kalbų, apie 400, yra Indonèzijoje.
Kalba – tai žmonių bendravimo priemonė. Žmogus turi įgimtą gebėjimą mokytis kalbėti, bet be ryšių su kitais žmonėmis to padaryti neįmanoma. Visi girdėjome pasakojimą apie Mauglį, berniuką, kurį džiunglėse išaugino vilkai. Keletą tokių atvejų, kai vaikai augo ne tarp žmonių, o tarp gyvūnų, žino ir mokslas. Pakliuvę į žmonių bendruomenę jau paaugliai jie nebegalėjo visavertiškai išmokti žmonių kalbos. Vadinasi, žmogus kalbėti gali išmokti iki tam tikro amžiaus.
Kalba glaudžiai susijusi su kultūra. Nuo to, kokia kalba šnekame, priklauso, kaip suvokiame mus supantį pasaulį. Pavyzdžiui, šiaurėje gyvenančios tautos turi daugiau žodžių, kuriais įvardija sniego rūšis ir atspalvius, dykumų gyventojai turi daugiau smėlio apibūdinimų. Taigi nuo turimų žodžių priklauso, kaip tautos skirtingai mato supančius daiktus, reiškinius. O, pavyzdžiui, indėnų navachų genties kalboje veiksmažodžiai apibūdina daiktų, susijusių su veiksmu, pavidalą (apvalus ar ne, ilgas ar trumpas, plonas ar storas), todėl šios genties vaikams lengviau grupuoti daiktus pagal formą, o anglakalbiai tuos pačius daiktus pirmiausia grupuoja pagal spalvas.
Šiuolaikinis pasaulis – itin atviras. Ekonominiai, kultūriniai ryšiai verčia žmones keliauti, bendrauti tarpusavyje. Tarptautinius ryšius labai paskatino pasaulinis interneto tinklas, skaitmeninės bendravimo galimybės. Šis pasaulį aprėpiantis bendravimas reikalauja ir bendros kalbos ar kalbų. Viena iš tokių plačiai paplitusių kalbų yra anglų kalba, bet populiarios yra kinų, arabų kalbos. Vienoms kalboms plintant ir imant dominuoti, kitos kalbos silpsta ir, jeigu nėra sąmoningai puoselėjamos (jų mokomasi mokykloje, jomis leidžiamos knygos, kiti leidiniai), nyksta, o galiausiai miršta. Manoma, kad šio amžiaus pabaigoje išliks mažiau negu pusė dabar egzistuojančių kalbų.
Mokslininkai stengiasi grupuoti kalbas pagal kokius nors požymius, pavyzdžiui, pagal jų giminingumą. Taip sudaromos vadinamosios kalbų šeimos. Vienõs šeimos kalbų kilmė arba bendriausi kalbos sandaros požymiai yra panašūs. Tiesa, suskaičiuoti, kiek yra kalbų šeimų, sudėtinga, kaip ir įvardyti pačių kalbų skaičių.
KALBŲ IŠLIKIMO GALIMYBĖS | KALBĖTOJŲ SKAIČIUS |
Kalba saugi | augiau nei 1 000 000 |
Kalba iš esmės saugi | daugiau nei 500 000 |
Kalba beveik saugi | daugiau nei 10 000 |
Nykstant | mažiau nei 5 000 |
Iš visų didžiausia yra indoeuropiečių kalbų šeima. Šios šeimos kalbomis bendrauja apie tris milijardus gyventojų visuose pasaulio žemynuose: Europoje, Pietų Azijoje, beveik visoje Amerikoje, Australijoje, taip pat Afrikoje. Pažvelkite į žemėlapį (Priedas, p. 166), kaip plačiai indoeuropiečių kalbų šeima paplitusi. Kitos kalbų šeimos labiau paplitusios vienoje teritorijoje, tarkime, kinų ir tibetiečių kalbos, Kaukazo kalbos.
Jeigu indoeuropiečių kalbų šeimą įsivaizduotume kaip medį, jis turėtų dvylika šakų. Susipažinkite su indoeuropiečių kalbų šeima, kuriai priklauso ir lietuvių kalba. Mūsų kalba yra viena iš baltų šakos kalbų.
Indoeuropiečių kalbų istorija yra susijusi su jų tautų ir valstybių istorija. Anatolų ir tocharų kalbų šakos jau išnyko. Apie jas žinių teikia tik išlikę rašto paminklai. Anglų, vokiečių, prancūzų, bulgarų ir kai kurios kitos kalbos taip smarkiai pakito, kad dabartiniai žmonės jau nebesupranta savo senųjų raštų. Islandų, dauguma slavų kalbų ir latvių kalba pakito nedaug. O štai lietuvių kalba pakito mažiausiai iš visų indoeuropiečių kalbų.
Lietuvių kalbos archajiškumas išliko dėl kelių priežasčių. Pirma, mūsų protėviai ilgiausiai gyveno nedidelėje teritorijoje. Plačioje teritorijoje žmonės išsisklaido, atitolsta, todėl greičiau kinta jų kalba. Antra, čia, matyt, ilgiausiai gyvavo bendruomeninė, arba ikifeodalinė, santvarka. Sparčiau besivystant feodalizmui, atsiranda visuomeninių sluoksnių, sparčiau maišoma kalba.
Báltų kalbų šakai priskiriamos lietuvių, latvių, kuršių, žiemgãlių, sėlių, prūsų ir jótvingių kalbos.
INDOEUROPIEČIŲ KALBŲ ŠEIMOS MEDIS
BALTŲ GENTYS V A.
Dabar iš septynių baltų kalbų gyvuoja tik lietuvių ir latvių kalbos. Kitos kalbos išnyko, o jomis kalbėjusios tautos perėmė vokiečių, latvių, lietuvių ar slavų šakos kalbas.
Iš mirusių baltų kalbų tik prūsų kalba paliko rašytinių paminklų. Yra žinomas ranka į knygą įrašytas dvieilis, išliko du vokiečių –prūsų kalbų žodynėliai, parašyti XIV ir XVI a. Tačiau svarbiausias prūsų kalbos rašytinis paminklas yra trys iš vokiečių kalbos versti kate kizmai (XVI a.). Prūsų kalba išnyko XVII a.
Apie kitas baltų kalbas daugiausia žinių teikia vietovardžiai: sėlių – Čẽdasas, Zãrasas, Čičirỹs; jotvingių – Veisiẽjis (ežeras Lazdijų r.), Nedzngis, Azãgis (ežeras Drùskininkų r.), Seirà (upė Druskininkų r.); žiemgalių – Žagãrė; kuršių – Šilãlė, Gandingà, Kretingà. Žodis zuikis yra kuršiškos kilmės.
ĮTVIRTINAME
1. Remdamiesi vadovėlio medžiaga ir savo žiniomis, atsakykite į klausimus.
1.
- Flamandų tapytojo Piterio Breigelio vyresniojo paveiksle (p. 55) Babelio bokštas pavaizduotas nebaigtas statyti. Kodėl?
- Kodėl aptardami kalbas galime prisiminti Mauglio istoriją?
- Kaip kalba susijusi su tautos kultūra ir jai būdingu pasaulio matymu?
- Ką vadiname kalbų šeima?
- Kur gyvena Kaukazo kalbomis kalbančios tautos? Kokios tai tautos?
- Su kokiomis kalbomis dažniausiai susiduriate skaitmeninėje erdvėje?
- Ar lietuvių kalbai kada nors buvo kilusi rimta grėsmė? Jeigu taip, kada ir dėl kokių priežasčių? Kokia lietuvių kalbos padėtis dabar?
2. Panagrinėkite iliustraciją ir aptarkite, kaip žodis du vystėsi indoeuropiečių kalbų šeimoje.
2.
- Lygindami giminingas kalbas, mokslininkai spėja, kokia buvo kalba, iš kurios jos kilo. Tokia menamai egzistavusi kalba vadinama prókalbe. Iliustracijoje raskite atkurtą indoeuropiečių prokalbės žodį du.
- Kiek indoeuropiečių kalbų šakų išsirutuliojo iš prokalbės? Palyginkite šį grupavimą su indoeuropiečių kalbų šeimos medžiu.
- Palyginkite baltų ir slavų kalbų žodį du su atkurtu prokalbės žodžiu. Kurie lietuvių kalbos skaitvardžio du linksniai turi priebalsę v?
- Iš kurios dabar jau išnykusios kalbos kilo ispanų, portugalų, italų, prancūzų ir rumunų kalbos?
- Palyginkite anglų kalbos žodį two su duotu prokalbės žodžiu.
- Kodėl drabužių dizaineris sugalvojo šiuo paveikslu papuošti marškinėlius?
- Visas paveiksle paminėtas kalbas surašykite ant lapelių. Išsitraukite lapelį su kuria nors kalba ir paaiškinkite jos giminystę su lietuvių kalba. Tai artimos ar tolimos giminaitės?
3. Pagal dvibalsio ei tarimą baltų kalbos skirstomos į vakarų ir rytų baltų kalbas. Vakarų baltų plote dvibalsis ei visose žodžio pozicijose išliko nepakitęs. Rytų baltai tam tikrais atvejais jį pavertė balsiu, panašiu į mūsų dabartinį ė. Iš jo vėliau išsirutuliojo dvibalsis ie. Panagrinėkite lentelę ir atlikite užduotis.
Baltų kalbos pagal dvibalsį ei | |
Vakarų baltai | Rytų baltai |
ei | ei → ė → ie |
3.
- Perskaitykite žodžius su dvibalsiais ei ir ie. Nustatykite, kuriai baltų kalbų grupei – vakarų ar rytų – priskiriamos prūsų, lietuvių, latvių ir jotvingių kalbos
Deiws – Dievas, deinan – dieną (prūsų k.);
Dievas, diena, liepa (lietuvių k.);
Dievs, diena, liepa (latvių k.);
Seirà, Seirijai, Léipalingis (jotvingių k. pėdsakai).
- Rytų baltų kalbos maždaug V a. atsiskyrė nuo vakarų baltų kalbų. Įsižiūrėkite į lietuvių kalbos kilmės schemą ir baikite teiginį.
Lietuvių kalba yra ................ kalbų šeimos ................ šakos ................ baltų grupės kalba.
- Remdamiesi schema, pasakykite, kurios mirusios baltų kalbos priskiriamos rytų baltų grupei.
LIETUVIŲ KALBOS KILMĖ IŠ INDOEUROPIEČIŲ PROKALBĖS
4. Seniausias išlikęs prūsiškas tekstas – šis humoristinis dvieilis. XIV a. viduryje arba XV a. pradžioje jis ranka įrašytas nedidelėje knygoje, datuojamoje 1369 m. Knyga rasta Bãzelio universiteto bibliotekoje, Šveicãrijoje. Panagrinėkite tekstą ir atsakykite į klausimus.
Pirma originalo eilutė | Kayle rekyse thoneaw labonache thewelyse |
Rekonstruotas tekstas | kails rīkīs tu n’au labans tēvelis! |
Vertimas | Sveikas, pone! Tu nebe geras dėdelis, – |
Antra originalo eilutė | Eg koyte poyte nykoyte penega doyte |
Rekonstruotas tekstas | īk k(v)āi-tu pōt nik(v)āi-tu penigan dāt |
Vertimas | jeigu nori tu gerti, [bet] ne[be]nori tu pinigą duoti. |
4.
- Kaip manote, ar reikia specialaus pasirengimo norint perskaityti prūsišką tekstą? Pagrįskite savo nuomonę.
- Palyginkite lietuvių kalbos žodžius pinigai, labas (geras), duoti su prūsiško teksto žodžiais. Kurie šių žodžių panašumai atskleidžia jų giminystę?
APIBENDRINAME
5. Literatūros vadovėlyje siūloma perskaityti Aldonos Liobytės apsakymą „Sunki mama“.
Jame minima, kad veikėjos Jovitos mama sovietmečiu iš Lietuvõs dažnai važinėjo tobulintis į Ukrainos sostinę Kijevą. Perskaitykite ištrauką iš Tomo Vaisietos straipsnio apie kalbinę situaciją Sovietų Sąjungoje, kuriai anuomet priklausė Lietuvà ir Ukrainà, ir atsakykite į klausimus.
Sovietų Sąjungos valstybėje buvo norima surusinti okupuotas tautas. Todėl sovietmečiu (1944–1991 m.) įvairių tautų mokiniai mokyklose privalomai mokėsi rusų kalbos. Ši kalba skambėjo per radiją ir televiziją, knygynuose ir bibliotekose daugėjo rusiškų knygų. Rusiškai buvo rašomi įvairūs raštai, dokumentai. Taigi rusų kalba buvo pagrindinė šios valstybės bendravimo ir susikalbėjimo kalba. Tik suirus Sovietų Sąjungai tautos vėl galėjo atkurti savo valstybes. O atgavusios nepriklausomybę savo kalbas paskelbė oficialiomis valstybinėmis kalbomis.
5.
- Kokia kalba Jovitos mama sovietmečiu bendravo kursuose Kijeve? Iš kokios prokalbės kilo ši kalba? Kuriai kalbų šeimai ji priklauso? Kokia šios kalbos šaka?
- Kokia dabartinės Ukrainos valstybinė kalba? Apibūdinkite šios kalbos kilmę.
- Jovita su tėčiu ir Mapote iš Palangõs važiuodavo pietauti į kaimyninės Lãtvijos miestą Liepoją. Ką žinote apie latvių kalbą?
- Kilmės požiūriu apibūdinkite kalbas, kuriomis kalba lenkai, baltarusiai, vokiečiai.
- Kuria germanų šakos kalba kalbėjo Artūro Konano Doilio ir Agatos Kristi kūriniuose aprašyti sekliai, kuriuos prisiminė Jovita, išsigandusi, kad įsibrovėlis gali užpulti Mapotę?
- Kokiomis kalbomis kalba jūsų tėvai ir seneliai? Apibūdinkite tų kalbų kilmę.
6. Pasidomėkite, kokia dabar yra mūsų kaimynų baltarusių gimtosios kalbos padėtis. Palyginkite su lietuvių kalbos padėtimi.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"