Natali Bebit (Natalie Babbitt, 1932–2016 m.) – amerikiečių vaikų rašytoja ir knygų iliustratorė. Menininkės karjerą pradėjo iliustruodama savo vyro knygą vaikams. Vėliau pati sukūrė keletą eiliuotų paveikslėlių knygų, ėmė rašyti ir ilgesnius kūrinius. Žinomiausia jos knyga – „Amžinieji Tãkiai“. Ši knyga buvo nominuota Hanso Kristiano Anderseno medaliui ir Jungtinėse Amèrikos Valstijose ilgai buvo itin populiari. Pagal ją sukurtas meninis filmas.
Knygoje „Amžinieji Takiai“ pasakojama apie dešimtmetę mergaitę Vinę. Ji miške netyčia atrado amžinojo gyvenimo šaltinį ir susipažino su iš jo atsigėrusiais, todėl amžinai gyvenančiais Takiais. Takiai, supratę, kad Vinė žino šaltinio paslaptį, ją pagróbė.
Ištraukoje pasakojama, kaip vienas iš Takių Vinei bando paaiškinti, kaip ir kodėl visa tai nutiko. Skaitydami atkreipkite dėmesį į Takio ir Vinės mintis, jų savijautą, gamtos detales.
Amžinieji Takiai
12 skyrius
1
Dangus liepsnojo raudona ir rožine, ir oranžine spalvomis, jų atspindžiai raibuliavo ežero paviršiuje, ir atrodė, tarsi spalvos būtų išsiliejusios iš dailininko paletės. Saulė, lyg oranžinis kiaušinio trynys, sparčiai leidosi, ir rytuose jau skleidėsi purpurinis vakaro dangus. Vinė, vėl padrąsėjusi nuo minties, kad ją išgelbės, be jokios baimės įlipo į valtį. Kieti jos užsagstomų batelių kulnai garsiai taukštelėjo į valties šoną, ir tas garsas perskrodė šiltą ir alsinančią vakaro tylą. Anapus tvenkinio perspėdama sukurkė varlė kurkuolė. Takis įlipo iš paskos, įstatė į lizdus irklus ir, staigiai grybštelėjęs jais dumbliną tvenkinio dugną, atsistūmė valtį. Valtis tyliai nuslydo nuo kranto ir nučiuožė vandeniu. Aukštos žolės, praleisdamos ją, šiugždėdamos skyrėsi į šonus.
Tai šen, tai ten vandens paviršiuje atsirasdavo įdubėlių, nuo jų tyliai pasklisdavo šviesūs ratilai... ir išnykdavo.
– Žuvų vakarienė, – tyliai ištarė Takis. O Vinė, įsmeigusi žvilgsnį žemyn, pamatė pulkus mažų vabalėlių, čiuožinėjančių, slidinėjančių vandens paviršiuje. – Pats tinkamiausias laikas žvejoti, – pasakė jis, – kai jos išneria nusistverti sau maisto.
Jis užgulė irklus. Valtis ėmė plaukti lėčiau ir atsargiai taikė į patį tolimiausią tvenkinio kampą. Buvo taip tylu, kad Vinė vos nepašoko, kai vėl sukurkė varlė. O tada nuo aukštų pušų ir beržų, augančių aplink tvenkinį, atsklido džiugi strazdo giesmė. Jos sidabriniai garsai buvo tokie švarūs, aiškūs ir mieli.
2
– Žinai, kas čia aplink mus, Vine? – tyliai prakalbo Takis. – Gyvenimas. Viskas juda, auga, keičiasi, nė viena minutė nebūna panaši į kitą. Šis vanduo, kai matai jį kas rytą, atrodo visad toks pat, bet jis toks nėra. Kiaurą naktį tas vanduo juda, srovė jį atneša štai iš ten, už mūsų, iš vakarų, o čia, rytų pusėje, srovė jį išneša – taigi jis visąlaik teka, juda, atsinaujina. Beveik neįmanoma tos tėkmės pastebėti, ar ne? O kartais, kai pučia vėjas, atrodo, kad vanduo juda visai į priešingą pusę. Tačiau jis visą laiką teka ta pačia kryptimi ir vieną dieną, po kurio laiko, pasiekia vandenyną.
Keletą minučių jie plūduriavo tyloje. Varlė vėl sukurkė, o jiems už nugarų, kažkur toli, pasislėpusi tarp nendrių, atsiliepė kita varlė. Pamažu temo ir medžių kontūrus ant kranto darėsi vis sunkiau įžiūrėti, jie atrodė kaip iš juodo popieriaus iškirpti siluetai, prilipdyti ant blankstančio dangaus skliauto. Prie artimiausio kranto kimiau ir ne taip garsiai sukvarkė dar viena varlė.
– Na ir kas tada tam vandeniui nutinka? – kalbėjo Takis. – Dalį to vandens iš vandenyno išsiurbia saulė ir nuneša atgal į debesis, ir tada ima lyti, lietus krinta į upelį, upelis teka tolyn ir vėl viską nuplukdo atgal. Tai tartum ratas, Vine. Visa kas sukasi ir sukasi ratu, ir niekad nesustoja. Ir varlės, ir vabzdžiai, ir žuvys, ir anas strazdas yra to rato dalis. Ir žmonės. Bet visą laiką vis kitokie. Visą laiką atsinaujinantys, augantys, judantys, besikeičiantys. Štai kaip viskas yra sutvarkyta. Štai kaip yra.
3
Valtis pagaliau atplūduriavo iki tvenkinio galo, bet dabar jos pirmagalys atsitrenkė į storas papuvusias vandenin nuvirtusio medžio šakas. Ir nors tėkmė stengėsi valtį išjudinti, kreipdama laivagalį šonu, bet ji įstrigo ir sustojo. Vanduo slydo pro valties šonus, skverbėsi pro medžių ir gervuogių tankmę ir siaura vaga gurguliavo žemyn per akmenis ir akmenėlius, net suputodamas, dabar jau įsibėgėdamas po lėtos kelionės tarp plačių tvenkinio krantų. O dar toliau Vinė įžiūrėjo, kaip jis greit suka vingį aplink palinkusį karklą ir išnyksta.
– Jis teka į vandenyną, – pakartojo Takis. – Bet ši valtis štai dabar įstrigo. Jeigu mes jos nejudinsime, ji liks čia amžinai įstrigusi, stengsis išsilaisvinti, bet vis tiek stovės. Štai taip ir mes, Takiai, Vine. Įstrigom ir negalime judėti į priekį. Mes jau nesame didžiajame rate. Mes iš jo iškritom, Vine. Atsilikom nuo jo. O viskas aplink mus juda, auga, keičiasi. Pavyzdžiui, kad ir tu. Dabar tu dar vaikas, bet užaugusi būsi moteris. O paskui, žiūrėk, ir savo vaikų motina.
4
Vinė sumirksėjo ir staiga suvokė, ką jis nori pasakyti. Nes ji – taip, ir ji – vieną dieną, nori nenori, paliks šį pasaulį. Tiesiog užges kaip žvakės liepsna ir su niekuo nepasiginčysi. Dėl to nėra ko abejoti. Ji stengsis, labai stengsis apie tai negalvoti, bet kada nors, štai kaip dabar, ši mintis vis tiek ateis. Ji niršo, įsižeidusi bejėgiškai priešinosi ir galų gale prasitarė:
– Aš nenoriu mirti.
– Ne, – ramiai atsakė Takis. – Ne dabar. Tau dar ne metas. Bet mirtis irgi to rato dalis, kaip ir gimimas. Negalima iš to rato išsirinkti tik tai, kas tau patinka, o visa kita palikti. Būti tame rate yra malonė. Bet mus, Takius, ji aplenkė. Gyventi yra sunkus darbas, tačiau gyventi taip, kaip gyvename mes, nėra jokios naudos. Tai beprasmiška. Jeigu žinočiau, kaip įlipti atgal į tą ratą, tučtuojau tai padaryčiau. Nėra gyvenimo be mirties. Taigi mes negalime sakyti, kad gyvename. Mes tiesiog esame, mes tiesiog pamesti kaip akmenys prie kelio.
5
Takis dabar kalbėjo šiurkščiu balsu, Vinė sėdėjo sustingusi, sutrikusi. Anksčiau niekas su ja apie tokius dalykus nesišnekėjo.
– Aš vėl noriu keistis, noriu senti, – rūsčiai kalbėjo jis. – Ir nors šitai reiškia, kad aš prieisiu galą, – vis tiek šito noriu. Klausyk, Vine, šiuos išgyvenimus suvoki tik paskui, po laiko. Jeigu žmonės dabar sužinotų apie aną šaltinį Laukymėje, jie visi sulėktų kaip paršai prie lovio. Imtų trypti vienas kitą, kad tik gautų nors gurkšnį to vandens. Jau ir tai būtų negerai, bet paskui... – ar tu gali įsivaizduoti? Visi mažyliai amžinai liktų mažyliai, visi seniai – amžini seniai. Ar įsivaizduoji, ką tai reiškia? Amžinai? Ratas ir toliau sau suktųsi, vanduo ir toliau tekėtų į vandenyną, o žmonės nesikeistų – kaip akmenys prie kelio. Nes prieš gerdami jie to nežinotų, o paskui jau būtų per vėlu. – Jis įdėmiai pasižiūrėjo į ją, ir Vinė pamatė, kad jo veidas net ištįsęs nuo pastangų viską išsiaiškinti. – Ar dabar matai, vaikeli? Ar supranti? O Dieve, aš privalau padaryti viską, kad tu suprastum!
Ilgam įsivyravo tyla. Vinė sėdėjo susigūžusi, nustėrusi, širdį slėgė baisus sielvartas, kad viskas taip yra, ausyse skambėjo tekančio vandens čiurlenimas. Dabar vanduo buvo juodas ir blizgėjo kaip šilkas, jis supliuškendavo į valties šonus ir juos aplenkęs nuskubėdavo į upelį.
<...>
Aptariame tekstą
- Trumpai papasakokite, kur ir kada vyksta veiksmas. Raskite detales, nurodančias laiką ir erdvę. [1]
- Kurios gamtos detalės išryškinamos? Kokį įspūdį jos kuria? Kodėl šis epizodas gali būti laikomas realistišku? [1]
- Kaip jaučiasi Vinė? Kokios detalės atskleidžia jos savijautą? [1]
- Apibūdinkite šio epizodo pasakojimo būdą. [1]
- Kaip Takis aiškina, kas yra gyvenimas? Kokią pagrindinę gyvenimo ypatybę jis įvardija? [2]
- Ką Takis, aiškindamas gyvenimo sampratą, pasitelkia kaip pavyzdį? Kodėl? [2]
- Kaip aprašoma aplinka temstant? [2]
- Raskite sakinį, parodantį, kad valtis sustoja. Kaip manote, kodėl Takis nebeirkluoja?
- Apie kokį ratą kalba Takis? Paaiškinkite jo veikimo principą (galite nubraižyti schemą arba nupiešti). [2]
- Remdamiesi Takio mintimis, pratęskite teiginį: „Visa kas sukasi ir sukasi ratu, ir niekad nesustoja, bet...“ [2]
- Kokią frazę ir kodėl Takis pakartoja, baigdamas aiškinti apie ratą? Kaip ją suprantate? [2]
- Kaip valtis atsiduria tvenkinio gale? Kas jai tuomet atsitinka? [3]
- Kokiais sinonimais nusakomas vandens judėjimas? [3]
- Kokią mintį Takis iliustruoja į nuvirtusio medžio šakas įstrigusios valties pavyzdžiu? Kaip ir ką kalba apie savo šeimą ir apie Vinę? [3]
- Ką staiga suvokė Vinė? [4]
- Kaip ji jaučiasi tai suvokusi? Iš kokių jos ir pasakotojo žodžių tai suprantate? [4]
- Ką svarbaus apie gyvenimo ratą Vinei pabrėžia Takis? Dėl ko ją perspėja? [4]
- Kaip Takis supranta mirtį ir gyvenimą? [4]
- Kaip ir ką Takis kalba apie savo šeimą? [3, 4]
- Kodėl Takių gyvenimas vadinamas beprasmišku? Kokiu palyginimu jis iliustruoja savo šeimos padėtį? [4]
- Kaip Vinė klausosi Takio? Iš ko galima spręsti, kad jai šis pokalbis svarbus? [5]
- Ko trokšta Takis? Kaip pasikeičia Takio balsas, pradėjus apie tai kalbėti? [5]
- Apie kokį šaltinį kalba Takis? Kas atsitiko Takiams? [5]
- Kodėl jis bijo, kad žmonės nesužinotų apie tą šaltinį? Kokia grėsmė iškiltų? [5]
- Ką ir kodėl Takis norėjo paaiškinti Vinei, žinančiai šaltinio paslaptį? Kokiais sakiniais baigia savo aiškinimą Takis? Ką atskleidžia skyrybos ženklai sakinių pabaigoje? [5]
- Kaip Vinė jautėsi po Takio kalbos? Iš ko tai suprantate? [5]
- Kaip dabar atrodo vanduo? Kaip vandens vaizdas ir garsas išryškina Vinės būseną? [5]
Apibendriname
- Pakomentuokite pasakotojo žodžius apie Vinę: „Anksčiau niekas su ja apie tokius dalykus nesišnekėjo.“
- Palyginkite, kaip Vinė jautėsi lipdama į valtį ir kaip išklausiusi Takio kalbos.
- Ko bijo Vinė? Kaip būtų galima išsivaduoti iš tos baimės? Ar jūs esate patyrę tokią būseną?
- Kaip mirtį supranta Takis ir ko jis labiausiai trokšta? Kodėl jo ir Vinės mintys apie laiką taip skiriasi?
- Kodėl nuolatinė kaita Takiui atrodo didesnė vertybė už sustingimą laike? Paaiškinkite jo mintį: „Būti tame laike yra malonė.“ Kada visa tai suvokė Takis?
- Iš pateiktų žodžių sąrašo išrinkite tuos, kurie tinka Takių situacijai apibūdinti: pasitenkinimas, neviltis, džiaugsmas, nusivylimas, ratas, akmuo, tėkmė, sąstingis, beprasmybė, malonė, atgaila, buvimas, amžinybė, laikinumas, gyvybė, mirtis, gyvenimas, augimas, nykimas, įstrigimas, judėjimas, augimas, kaita.
- Kaip jūs vertinate Takio nuomonę apie amžinąjį gyvenimą ir gyvenimą kaitos rate?
- Kaip Takis kalba apie žmones, kurie sužinoję apie stebuklingąjį šaltinį pultų iš jo gerti? Kodėl jis taip įsivaizduoja?
Diskusija
Tarkime, yra galimybė kaip pasakoje atsigėrus iš stebuklingojo šaltinio tapti nemirtingam. Tačiau tuomet iš pasakų pasaulio nebeįmanoma sugrįžti. Kaip vertintumėte tokią galimybę? Ar norėtumėte ja pasinaudoti? Atsakymą pagrįskite.
Tyrimas
Prisiminkite skaitytus kūrinius ar matytus filmus, kuriuose pasakojama apie žmonių norą atjaunėti arba tapti nemirtingiems. Kokiais būdais to siekiama? Rastą medžiagą pristatykite bendraklasiams. Įvertinkite veikėjų poelgius, siekiant šio tikslo, ir tų poelgių pasekmes jiems patiems ir kitiems.
Apibendriname
- Išsirinkite tris keturis jums pačius reikšmingiausius šio pasakojimo teiginius. Paaiškinkite, kuo jie jums svarbūs.
- Kaip keičiasi Takio emocijos ir kalbėjimo būdas visoje ištraukoje? Užpildykite schemą.
- Šioje ištraukoje labai tikroviškai aprašomas Takio ir Vinės plaukimas valtele. Bet realistiškas veiksmo aplinkos vaizdavimas – srovės tėkmė, valtelės įstrigimas tarp šakų – turi ir perkeltinę reikšmę. Ką iliustruoja šis, atrodytų, fotografiškai tikslus vaizdas?
- Kaip ir kodėl ištraukos pabaigoje tikroviškas (juk temsta) vandens spalvos aprašymas sietinas su Vinės nuotaikos pasikeitimu?
- Kokiam vaizdavimo būdui – realistiškam, metaforiškam ar fantastiniam – priskirtumėte šią ištrauką? Atsakymą pagrįskite.
- Ištraukoje dažnai minima tyla, bet ją nuolat pertraukia kokie nors gamtos garsai. Surašykite į lentelę, kokie tai garsai. Kas mini tuos garsus: pasakotojas ar veikėjai? Kokias emocijas veikėjams jie sukelia, kokią apskritai nuotaiką kuria?
Gamtos garsai | Citata | Keliamos emocijos |
- Kokia šios ištraukos tema?
- Ką labai svarbaus Takis nori paaiškinti Vinei? Kaip manote, ar tai galima laikyti šio skyriaus pagrindine mintimi?
Kuriame tekstą
- Parašykite tekstą Laukymėje esančio šaltinio reklamai. Jame turėtų būti ir kvietimas atsigerti, ir perspėjimas apie pasekmes.
- Sukurkite jaunystės eliksyro receptą ir šio eliksyro informacijos lapelį.
- Smulkiai surašykite eliksyro sudėtį.
- Pakomentuokite, kas yra jaunystės eliksyras.
- Nurodykite, kam jis gali būti skiriamas.
- Aprašykite, koks jo vartojimo būdas.
- Perspėkite dėl šalutinio poveikio, sąveikos su kitais vaistais, vartojimo ne pagal paskirtį, instrukcijų nepaisymo.
- Paaiškinkite, ką daryti pavartojus per didelę eliksyro dozę.
- Nurodykite, kaip ir kur laikyti eliksyrą.
Galite ne tik aprašyti, bet ir pateikti pačių sukurtą eliksyrą kokiame nors neįprastos formos buteliuke ar kitokiame inde su prisegtu informacijos lapeliu.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"