Buitis ir darbai
Seniau žmonių gyvenimas buvo neatsiejamas nuo žemės darbų. Sodžiuose žmonės patys užsiaugindavo maisto ir kasdienai, ir žiemos atsargoms: laukai būdavo užsėjami javais, linais. Ir vienus, ir kitus tekdavo pjauti, rauti, į glėbius rišti, iš laukų į namus vežti, toliau apdirbti: rugius kulti, linus minti. Ne mažiau triūso reikalavo gyvulių pašarai: per vasarą keliskart nušienauti pievas, nupjautą žolę saulėje išdžiovinti, vežti ir į kluonus krauti pašaro atsargas. Visus darbus žmonės atlikdavo rankomis, su primityviais darbo įrankiais: dalgiu, grėbliu, pjautuvu, arklių tempiamu vežimu ir pan. Dirbant varginančius žemės darbus dainos ritmas paįvairindavo kartojamus judesius. Sunkiausius darbus žmonės dirbdavo būriais, susirinkus šeimynai ir kaimynams. Per talką, kad darbas neprailgtų, laukuose dirbantys vyrai ir moterys dainuodavo kartu.
Ganymas
Šiandien sunku įsivaizduoti, kaip mažiau negu prieš šimtą metų Lietuvõs kaime gyveno kai kurie jūsų amžiaus vaikai. Piemuo, piemenėlis, tarnavimas šeimininkui, kuris tave pasamdė, „nupirko“, gyvulių ganymas nuo ankstyvo pavasario ir per visą vasarą, šalti rudens lietūs, aštrios ražienos vaikštant basomis... Tačiau buvo ne vien sunkumų. Piemenų gyvenimą lydėjo ir žaidimai, išmonė, buvimas gamtoje. Šiandien klausomės ir linksmų, ir labai liūdnų piemenėlių dainų – jos atskleidžia, kaip jautėsi šie vaikai.
Tyrimas
Ganymas
Dirbdami po vieną ar grupėmis patyrinėkite ganymo darbo tradiciją Lietuvoje. Perskaitykite grožinių tekstų, pasakojančių apie skirtingas piemenų patirtis (pvz., Prano Mašioto knygos „Ir aš mažas buvau“ skyriai „Pavasarį ir vasarą“, „Rudenį“, „Žiemą“ arba Jono Biliūno apsakymas „Joniukas“). Bibliotekoje galite susirasti Balio Buračo knygą „Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018) ar kitų etnografinių šaltinių.
- Pasidomėkite, kas ir kokiomis sąlygomis piemenaudavo, raskite vaizdinės medžiagos.
- Kada piemenavimas ėmė nykti?
- Pristatykite, kaip piemenavimas vaizduojamas jūsų perskaitytuose literatūros kūriniuose.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Saulele motule
- Saulele motule,
Užtekėk, užtekėk.
- Mes maži piemenukai,
Mūsų trumpi kailinukai,
Mumi labai šalta,
Mumi labai šalta.
Aptariame tekstą
- Į ką kreipiamasi pirmoje dainos eilutėje? Kokios žodžio formos vartojamos? Kaip manote, kodėl? [1]
- Kodėl saulelė vadinama motule? Kuo jos susijusios? [1]
- Ko ir kaip prašoma saulelės? [1]
- Kodėl taip prašoma saulelės užtekėti? [2]
- Kieno vardu kreipiamasi į saulelę? Kaip manote, kodėl vartojami įvardžiai mes, mūsų? [2]
- Kokia įvardžio mes forma pavartota paskutinėse dviejose eilutėse (nurodykite ir gramatinius įvardžio požymius)? Ką tai suteikia tekstui? [2]
- Kokios piemenukų gyvenimo aplinkybės, buities detalės minimos dainoje? [2]
Apibendriname
- Kokį įspūdį kelia dainos tekstas ir melodija?
- Koks pasikartojančių žodžių vaidmuo šioje dainoje? Kuo dainos atlikimas primena užkalbėjimą ar maldą?
- Pasvarstykite, kodėl „Kūlgrindos“ atliekamame variante kartojami tik keturi dainos žodžiai.
- Dainoje piemenukai guodžiasi, kad šalta, bet, ko gero, jiems trūksta ne tik šilumos. Pasvarstykite, kuo jie galėjo skųstis ne tik saulelei, bet ir motulei. Kodėl piemenukai taip dainuoja?
- Palyginkite fotografo Balio Buračo ir dailininko Viktoro Petravičiaus (p. 16) ganiavos vaizdus. Kokias piemenėlių gyvenimo detales ir kaip išryškina vienas ir kitas menininkas?
Kaip suprasti?
Pakartójimas yra vienas svarbiausių bet kurio grožinio teksto – ir sakytinio, ir rašytinio – bruožų. Ką nors pakartodami atkreipiame klausytojų ir skaitytojų dėmesį. Dainose pakartojimai ypač svarbūs. Kartojasi dainos priedainis, besikartojantys žodžiai sukuria dainos ritmą, o tai yra eiliavimo ir melodijos pagrindas. Pakartojimai padeda dainas atskirti nuo šnekamosios kalbos. Kartais dainose kartojami nesuprantami žodžiai skamba kaip burtažodžiai. Dainose ką nors kartojant, dažnai keičiasi keli žodžiai, todėl svarbu stebėti tapatumo ir skirtingumo žaismę.
Arimas
Jau turbūt pastebėjote, kad tautosakoje ta pati daina ar pasaka gali būti skirtingai dainuojama ar sekama. Tai suprantama – juk dainos ir pasakos plito iš lūpų į lūpas, kiekvienas dainininkas ar pasakotojas galėdavo ką nors nuo savęs pridėti, ko nors atsisakyti. Todėl visuomet buvo vertinami talentingi dainininkai ar pasakų sekėjai – jų atliekamų dainų ar pasakų variantai gražiausi. Liaudies daina „Aš išdainavau“ taip pat turi kelis variantus. Vieno varianto žodžiai leidžia ją laikyti arimo daina, kito varianto žodžiai bendresni.
Aš išdainavau
- Aš išdainavau
Visas dainužėles,
Tik vienos nedainavau,
Tik vienos nedainavau.
- Aš padainuosiu
Ir tą dainužėlę
Pavasario dienelę
Pas žaliąsias rūteles.
- Aš padainuosiu
Ir tą dainužėlę
Pavasario dienelę
Ariant ūbą laukelį.
- Laukelį ariau,
Gražiai dainavau,
Kad patikčiau mergelėms,
Drobelių audėjėlėms.
Aptariame tekstą
- Kokia situacija atskleidžiama pirmame dainos posme? Kieno vardu kalbama? [1]
- Antrame posme sakoma, kada ir kur toji dainužėlė bus dainuojama. Pasvarstykite, kaip reikėtų suprasti dainavimą „pas žaliąsias rūteles“. Kam atstovauja žaliosios rūtelės? [2]
- Kokia dainavimo aplinkybė patikslinama trečiame posme? [3]
- Kokiomis aplinkybėmis ir kaip dainuojama? [4]
- Koks dainavimo tikslas nurodomas paskutiniame posme? [4]
- Kaip apibūdinamos mergelės? [4]
Apibendriname
- Kas šią dainą leidžia priskirti prie arimo dainų?
- Pasvarstykite, kuo bernelis nori patikti mergelėms: ar kad jis aria ūbą laukelį, ar kad jis ardamas gražiai dainuoja.
- Ką apie žmogų sako tai, kad jis dirbdamas gražiai dainuoja? Prisiminkite, ką apie dainavimą dirbant pasakojo liaudies dainininkai.
- Apie ką galėtų būti dainuojama dar nepadainuotoje dainužėlėje? Argumentuokite.
- Kaip, remdamiesi pateiktais ūkio darbų aprašymais, vertintumėte pavasarinį arimą? Ar tai sunkus darbas? Kaip tai dera su aptariama daina?
- Kurie dainos žodžiai vartojami mažybine forma? Ko tai suteikia dainai?
- Apibūdinkite šios dainos nuotaiką.
Aš išdainavau
- Aš išdainavau
Visas daineles,
Dar vienos nedainavau.
- Kad aš dainavau,
Toli girdėjau,
Klaipėdelės miestelyj.
- Atein laivelis
Per Nemunėlį
Su brangiais tavorėliais.
- Ne su rugeliais,
Ne su mieželiais, –
Su žaliais meironėliais.
- Eikiv, sesele,
Meironų sėti,
Eikiv, mana mieloji.
- Juo rečiau sėjau,
Juo tankiau dygo
Mudviem brangus meironas.
Apibendriname
- Kodėl šį dainos variantą galima laikyti darbo daina?
- Kuriam Lietuvos regionui galima būtų priskirti šią dainą, atsižvelgiant į joje minimus vietovardžius?
- Pasiklausykite Romano Marijošiaus atliekamos dainos „Aš išdainavau visas daineles“. Aptarkite jos nuotaiką.
- Kuris augalas lietuvių liaudies dainose dažniausiai tapatinamas su mergele? Kaip manote, su kuo šioje dainoje galėtų būti siejamas meironas?
- Palyginkite, kas abiejuose dainos variantuose yra bendra ir kas skirtinga.
Tyrimas
Rūtų darželis lietuvių kultūroje
- Dirbdami po vieną arba poromis, parenkite trumpą pranešimą apie rūtos augalo simbolines prasmes lietuvių tradicinėje kultūroje ir šeimos gyvenime. Bibliotekoje susiraskite mokslinių knygų šia tema, remkitės tautosakininkų, etnologų aiškinimu.
- Atkreipkite dėmesį, kada ir kur rūtos pradėtos auginti Lietuvoje.
- Kokią prasmę rūtos simbolis turi liaudies dainose ir apeigose?
- Pateikite liaudies dainų, kuriose minimos rūtos, pavyzdžių.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Rugiapjūtė
Viena gražiausių lietuvių liaudies dainų „Bėkit, bareliai“ priskiriama prie darbo, rugiapjūtės, dainų. Ir šiai dainai būdingi skirtingi variantai, kuriuos sieja dainos pradžia ir melodija, o tekstas skiriasi.
Bėkit, bareliai
- Bėkit, bareliai,
Galan valakų,
Galan plačiųjų.
- Linkit, rugeliai,
Linkit, baltieji,
Ligi žemelės.
- Pjaukit, mergelės,
Pjaukit rugelius,
Pjaukit baltuosius.
- O jūs, berneliai,
Nešiokit pėdelius,
Statykit šėrelius.
- Statykit šėrelius,
Statykit kupeles
Baltųjų rugelių.
- O jau ateina
Juodas debesėlis,
Sulis rugelius.
- Sulis rugelius,
Sulis pėdelius
Baltųjų rugelių.
Aptariame tekstą
- Į ką, kaip ir kuriuo tikslu kreipiamasi pirmame posme? [1]
- Kaip ir kodėl kreipiamasi į rugelius? [2]
- Ką veikti skatinamos mergelės? [3]
- Kokie darbai skiriami berneliams? [4, 5]
- Kokia grėsmė ir iš kur kyla? [6, 7]
Apibendriname
- Kaip pasidalijama darbais šioje dainoje?
- Dėl ko dainoje raginama dirbti?
- Kokios spalvos minimos dainoje? Ką jos reiškia?
- Dainoje daug kreipinių. Aptarkite, į ką ir kas kreipiasi.
Tyrimas
Vyrai ir moterys rugiapjūtės darbuose
Pasidomėkite, kaip buvo ir yra pjaunami rugiai.
- Išsiaiškinkite, iki kada Lietuvoje javams pjauti buvo naudojami pjautuvai. Kas ir kodėl juos keitė?
- Patyrinėkite, kaip dėl to kito vyrų ir moterų vaidmenys rugiapjūtės darbuose. Savo pastebėjimus galite pagrįsti ir dainų pavyzdžiais.
- Padiskutuokite, kaip vertinate šiuos pokyčius. Ką manote apie vyrų ir moterų darbų pasiskirstymą šiuolaikinėje visuomenėje?
- Parenkite pranešimą ir savo tyrimo rezultatus pristatykite klasėje.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Bėkit, bareliai
Aptariame tekstą
- Į ką ir kaip kreipiamasi pirmame posme? [1]
- Kas laukia „gali valakų“? [2]
- Kas išskiriama iš raitelių pulko? [3]
- Kuo stebimasi ketvirtame posme? [4]
- Ką veikia brolelis? [5]
- Kas ima kalbėti šeštame posme? Į ką kreipiasi kalbantysis? [6]
- Kaip ir kodėl kreipiamasi į mergelę? Kaip ji pavadinama? Kas jai siūloma? [6, 7]
- Kaip bernelis pristato savo šalelę? [8]
- Kokie vaizduojami bernelio namai? Kokia jų detalė pabrėžiama? [9, 10]
- Kas ima kalbėti nuo vienuolikto posmo? Į ką kreipiasi? [11]
- Ką mergelė atsako berneliui? [12]
- Kodėl mergelė atsisako eiti už bernelio? Kaip apibūdina jo šalelę ir namus? [12–14]
Apibendriname
- Kieno vardu kalbama 1–5 posmuose?
- Kokias tris dainos dalis galima išskirti?
- Atpasakokite, apie ką kalbama šioje dainoje.
- Kokiais epitetais bernelis apibūdina savo šalį ir namus ir kaip apie tai kalba mergelė? Surašykite antonimų poras.
- Kokios spalvos pasitelkiamos, šioje dainoje vertinant šalį ir namus?
- Apibūdinkite šios dainos nuotaiką. Kuo ji skiriasi nuo pirmosios dainos? Paklausykite, kaip šią dainą atlieka Simonas Liugas, o kaip Rasa Serra. Kokią nuotaiką jie kuria? Liūdną, ilgesingą, skausmingą, o gal iškilmingą? Pasirinkite vieną ar kelis apibūdinimus arba sugalvokite savo.
Apibendriname
- Pasiklausykite Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinio, paremto šia daina. Pasvarstykite, kuriam dainos žodžių variantui M. K. Čiurlionio kūrinys artimesnis. Paaiškinkite, kodėl taip manote.
Veronikos Povilionienės pasakojimas apie rugiapjūtę ir darbo dainas
Rugiapjūtė, žmonės sakydavo, tai cikra papjūtė. Tai buvo labai sunkus moterų darbas. Tai tokis pat sunkus darbas kap bulbas kapliuoc, kap vaikai auginc. Cia vyrai niekdie nepadėdavo, sakydavo, kad jom per pusiau neskauda, kad jos gajesnės, lankstesnės ir kad cia ne vyrų darbas. Kap katros moteriškės prieš pradėdamos pjauti užsirišdavo tokias... nu tokius ryšukus švencytus, gielas, kap katros tūptelėdavo žemėn, kap jau ir tų cinginį kad paliktų. Bet, Dzieve. Nepadėdavo niekas, nei tos giejelės, nei cie ryšaliai. Būdavo pareini namo, tai, rodos, kad dūšių pirštie parsinešei, šiteip pavargdavai. Darbas buvo sunkus. Giedodavom vis tiek, ir per sunkius darbus, o ypač tadu, kap jau saulė nuslaidzia, taip atvėsta oras, tokias garsas laidesnis pasdaro. Nuveinam Merkin kojas tas kruvinas nùsprausiam, tadu einam namo ir giedam. Laukai nucyly būna, ramu. Kap pats giedzi, tai, rodos, širdin tep ramu, tep gerai ir tadu labai labai norėdavos gyvenc ilgai. Ir jaunam būc norėdavos.
Aptariame tekstą
- Apie kokius dar darbus, sunkius kaip rugiapjūtė, užsimenama tekste?
- Kodėl vyrai šių sunkių darbų nepadėdavo moterims dirbti?
- Kaip supratote, kodėl moterys prieš pradėdamos rugiapjūtės darbą prisirišdavo prie juosmens šventintų gėlių, kitos rituališkai tūptelėdavo, nusilenkdavo žemei?
- Kaip suprantate frazeologizmą „dūšią pirštuose parsineši“?
- Ką dar veikdavo moterys sunkiai dirbdamos rugiapjūtės laukuose?
- Kuriuo metu dažniausiai dainuodavo? Kodėl?
- Kaip, anot pasakotojos, jaučiasi dainuojantieji net ir po alinančio darbo?
Apibendriname
- Kaip suprantate pasakymą, kad rugiapjūtė – tai „cikra papjūtė“? Iš kokio žodžio padaryta papjūtė?
- Kokios moterų stipriosios savybės įvardijamos? Ar pritartumėte minčiai, kad kai kurie darbai yra moteriški, kai kurie vyriški?
- Kaip manote, kodėl moterys po darbo ne iš karto sėsdavo dainuoti, o pirmiau upėje nusiprausdavo?
- Ką daina suteikia ją dainuojantiesiems? Kaip manote, kodėl?
Rūta žalioj
Aptariame tekstą
- Koks vaizdas iškyla dainos pradžioje? Kurios gamtos detalės išryškinamos? Paaiškinkite eilutę „Puolė saulė an medžių“. [1–3]
- Kuris paros laikas vaizduojamas? Kur, galima numanyti, šiuo metu yra kalbančioji? [1–3]
- Ko ir kieno vardu prašoma ketvirtame posme? Kokia neįprasta jums žodžio forma pavartota prašyme? [4]
- Koks atsakymas į prašymą numanomas penktame posme? [5]
- Kokia išeitis numatoma, jei kalbančiosios nepaleis tai, į ką kreipiamasi? [6–8]
- Kokiais epitetais apibūdinami gamtos objektai? Kas sieja saulę, mėnulį ir žvaigždes? [6–8]
- Kas ir kaip laukia namuose? [9, 10]
- Kas ima kalbėti nuo vienuolikto posmo? Kaip paaiškėja, ko laukiama? [11]
- Kokia dukrelės padėtis aiškėja? Ką apie ją pasako kiekviename posme kartojama eilutė „Rūta žalioj“? [12, 13]
- Kur kviečiamà eiti sugrįžusi dukrelė? [11]
- Ką motulė pirmiausia siūlo klėtelėn įėjusiai dukrelei? Kodėl? [12–14]
- Kas ir kaip pasiūloma paskutiniame posme? [15]
Apibendriname
- Kaip manote, kodėl ši daina priskiriama prie rugiapjūtės – vieno sunkiausių darbų – vakaro dainų? Raskite tekste tai pagrindžiančias eilutes.
- Kaip jaučiasi mergina dainos pradžioje? Iš ko tai galima spręsti? Raskite argumentų, kodėl ši daina dar vadinama nuovargio daina.
- Kodėl nuvargusiam žmogui po sunkios darbo dienos gali norėtis dainuoti? Atsakykite remdamiesi V. Povilionienės pasakojimu.
- Kur ir kaip šioje dainoje ieškoma paguodos? Koks vaidmuo tenka gamtos jėgoms?
- Kokie vaizduojami namai? Ar iš tikrųjų ten grįžtama? Kodėl taip manote?
- Kokių jausmų dukrelei kelia numanomas grįžimas namo?
- Kaip ir kokia vaizduojama namuose laukianti motulė?
- Palyginkite V. Povilionienės dainuojamo ir vadovėlyje pateikto dainos variantų žodžius. Kokių skirtumų pastebite? Kaip jie padeda geriau suprasti dainos esmę?
- Šioje dainoje svarbiausia ne patys įvykiai, jų pasakojimas, o dainuojančiojo būsena, jausmai. Pagrįskite šį teiginį.
- Kokia šios dainos tema?
- Palyginkite šią dainą su „Bėkit, bareliai“. Kuo panaši jų nuotaika, melodija? Kuo panašūs žodžiai?
Kaip suprasti?
Vienas svarbiausių bruožų, lemiančių lietuvių liaudies dainų savitumą ir grožį, jų lyrizmas. Lietuvių liaudies dainų atlikėjui ypač gerai pavyksta išreikšti liūdną, ilgesingą nuotaiką. Yra sakoma, kad visos geriausios lietuviškos dainos kupinos liūdesio ir ilgesio. Šie nuoširdūs jausmai, išreiškiami savitomis poetinėmis priemonėmis ir tinkama melodija, ne tik tenkina liaudies dainininką ir jo aplinką, bet ir gali dominti šiuolaikinį skaitytoją ar klausytoją.
Tautosakos tyrinėtojas ir rašytojas Balys Sruoga aiškina, dėl kokių priežasčių lietuvių liaudies dainos tapo tokios ilgesingos. Jis rašo: „Lietuvių liaudies kūryba – tuopradis liūdėjimas, nesibaigiantis ilgėjimasis, neišbrendama gėla – su tyliomis prošvaistėmis kitokio gyvenimo. Ir istorinis lietuvių tautos likimas, ir aplinkinė gamta nedavė progos kitokių dainų sudėti. Juodos begalinės girios, siūbuojančios pelkės liūnai, juodai mėlyni ežerai ežeraičiai ir šiaurės vėjo plėšrios giesmės, ir ilgaamžė, atkakli, mirtina kova su kaimynais, ir visa pavergimo gadynė – visa tai negalėjo neatliepti tautos būdui, negalėjo nepagimdyti joje vienumos ir užuomaršos nusiteikimo, visa tai negalėjo neatsiliepti liaudies dainoms.
Lietuvis savo užuomaršos vienumoje dūmoja apie kitą pasaulį, kur ir vėjai jaukiau pučia, kur ir saulė motinėlė grakščiau šildo savo vaikus, kur nėra ir bakūžių samanotų, ir dalios nedalužės, – kur tiktai aukšti margi dvareliai, su sakalais krypuojančiais, su kurteliais belojančiais.“
Lyrizmo sąvoka nėra tapati visai lyrikai, išreiškiančiai pačius įvairiausius jausmus. Tai tokia teksto raiška, kai kalbama švelniai, jausmingai, ilgesingai. Apie lyrizmą galima kalbėti ne tik poezijoje, bet ir prozoje, netgi kituose menuose, pavyzdžiui, galima kalbėti apie lyrišką peizažą paveiksle ar fotografijoje.
Aptariame tekstą
- Kaip B. Sruoga aiškina lyrizmo atsiradimo priežastis lietuvių liaudies dainose?
- Padedami istorijos mokytojo, išsiaiškinkite, ką turi galvoje B. Sruoga, kalbėdamas apie istorinį lietuvių tautos likimą ir pavergimo gadynę.
- Savais žodžiais paaiškinkite lyrizmo sampratą. Raskite kokių nors vaizdų (paveikslų, nuotraukų), kuriuos galima būtų pavadinti lyriškais.
Apibendriname
- Prisiminkite jau aptartas lietuvių liaudies dainas. Kurioms iš jų būdingas lyrizmas? Kas tai rodo?
- Kaip manote, ar tas lietuvių būdas, apie kurį kalba B. Sruoga, mums tebėra būdingas ir šiandien? O gal jis keičiasi ar jau pasikeitė?
Pūtė vėjas
Aptariame tekstą
- Koks ir kieno veiksmas įvardijamas pirmame dainos posme? [1]
- Kaip ir ko prašoma vėjo? [2]
- Kodėl vėjo prašoma nebepūsti? [3, 4]
- Koks ir kieno veiksmas įvardijamas penktame posme? [5]
- Koks sūnelis baramas? [5]
- Kas sakoma tėvui, barančiam sūnų? [6]
- Kaip aiškinama, kodėl nevalia barti sūnaus? [7, 8]
- Ką dar pučia vėjas? [9]
- Ko vėl prašoma vėjo? [10]
- Kokius pučiančio vėjo sukeltus padarinius galima rasti ryte? [11, 12]
- Koks ir kieno veiksmas minimas tryliktame posme? [13]
- Kokia dukrelė barama? [13]
- Kas sakoma motinai, barančiai dukterį? Kaip vadinama motina? [14]
- Apie ką kalbama būsimuoju laiku? [15–17]
- Paaiškinkite, kaip suprantate įspėjimą apie atvožtas skryneles ir atrėžtas drobeles. [16, 17]
Apibendriname
- Trumpai papasakokite, apie ką kalbama šioje rugiapjūtės dainoje.
- Šiai dainai, kaip ir daugeliui lietuvių liaudies dainų, būdingas gamtos ir žmogaus gyvenimo sugretinimas. Įsižiūrėkite, kas sieja 1–4 ir 9–12 bei 5–8 ir 13–17 posmus. Koks žmogaus ir gamtos sugretinimas išryškėja šioje dainoje? Pacituokite, kas su kuo lyginama.
- Į kokias dvi dalis – šakas – galima skirti šią dainą? Kas jas sieja? Kurie posmai visiškai sutampa?
- Pasvarstykite, kodėl vėjo pūtimas gali būti palyginamas su barimu. Ką reiškia vėjo pūtimas medžiams ir tėvų barimas sūnui ir dukteriai?
- Pasvarstykite, kodėl sūnelį bara tėvas, o dukrelę – motina.
- Kaip manote, kodėl ši daina laikoma rugiapjūtės daina?
- Paklausykite, kaip šią dainą atlieka viena Rasa Serra ir kaip kartu su Sauliumi Petreikiu. Kuris variantas ir kuo jums labiau patinka? Kuo šią dainą papildo S. Petreikio intarpai?
Apibendriname
- Palyginkite šios dainos nuotaiką ir išsakomas būsenas su kitomis rugiapjūtės dainomis.
Tyrimas
Merginos kraitis ir pasoga
Pasidomėkite, kas buvo laikoma merginos kraičiu ir pasoga, kuo ir kam tai svarbu.
- Kokia žodžių kraitis ir pasogà kilmė?
- Kas sudarydavo kraitį ir kas – pasogą?
- Kaip buvo kaupiamas kraitis? Kas skirdavo pasogą?
- Kaip kraitis ir pasoga apibūdina merginą? Kokią reikšmę turi jos ateičiai?
- Kokiu būdu kraitis pasiekdavo naujuosius namus?
- Tyrimo rezultatus pristatykite bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Ką gali reikšti žolės, javų pjovimas?
Šienavimas, rugiapjūtė yra žolynų ar javų kirtimas dalgiu arba pjautuvu. Šis darbas tautosakoje kartais palyginamas su giltinės mojamu dalgiu. Dainose apie tai tiesiogiai nekalbama, tačiau, regis, šienpjovys tikrai susimąsto apie savo darbo prasmę ir pasekmes...
Toliau pateikiamos dvi literatūros kūrinių ištraukos. Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ ištraukoje šienavimas lyginamas su karu, o kertami žolynai – su žūstančiais žmonėmis. Romualdo Granausko apsakyme „Vidurdienio dalgis“ atidžiu žvilgsniu stebimas pagyvenęs kaimo žmogus, kuris ruošiasi galąsti, arba, kaip įprasta sakyti, – pustyti, – dalgį. Dalgis kotu atremiamas į žemę, o galąstuvu, kuris vadinamas pustykle, braukiama per dalgio ašmenis. Įprastus judesius lydi žolės pjovėjo mintys apie šį, atrodytų, jam visai kasdienišką darbą.
Tyrimas
Šienapjūtė ir jos ypatybės
- Išsiaiškinkite, ką reiškia su šienapjūte susiję žodžiai dalgis, plakasi, galanda, pusto (pasipusto), pradalgė.
- Kaip buvo šienaujama anksčiau ir kaip tai daroma dabar?
- Raskite šiuolaikinės šienapjūtei skirtos technikos nuotraukų ir pristatykite jas bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Kristijonas Donelaitis
Metai. Vasaros darbai
<...>
Tuo laukai kaip skruzdėlyns kribždėti pagavo,
Ir gaspadoriai su bernais šienaudami spardės.
Rodės man, kad visas sviets, kovot susibėgęs,
Kardus ir šobles į margas nunešė pievas.
Štai tuojaus visur išsišiepusi giltinė smaugė
Ir visoms lankelėms raudą didę padarė,
Nės dar daug žiedų tikt vos žydėti pradėjo
Ir daugums jų vos savo blogą pumpurą rodė.
Daugel dar visur nei būrų kūdikiai žaidė,
O kiti jau su žiloms barzdoms svyrinėjo.
Giltinė su dalgiu, nei seną gremždama barzdą,
Būrams tuo visiems visur ištuštino pievas
<...>
Romualdas Granauskas
Vidurdienio dalgis
<...> dar pažengė kelis žingsnius, tada įprastiniu judesiu pasikišo dalgiakotį po pažasčia, tuo pat metu plačiau prasižergdamas, medis atsirėmė kažkur į grumstus už nugaros. Jau ievinį pustyklės kotą jis laikė saujoj, pakėlęs maždaug akių lygyje, tuojau atsilenks atgal rankos riešas, senoji pustyklė slystels pakote pirmyn, ir pasigirs aiškus plieno balsas, gražiai suvirpindamas monotoniškai ir tolimai ūžiančią vidurdienio šviesą. Tačiau jis būtų ne senas pjovėjas, jeigu taip paprastai imtų ir pradėtų pustyti, nes vienas toks keistas dalykas persiduoda iš kartos į kartą: iš žalių lankų gražumo, iš rasos blizgėjimo žolių lapuose, iš supratimo, kad augalams, kaip ir žmonėms, labai skauda, kai juos paliečia šalta ir baisi geležis. Stovėjo prieš saulę plačiai pražergęs kojas, apautas senais perdžiūvusiais batais, ir anas kepurės snapelio šešėlis vėl dengė pusę veido, todėl negalima buvo gerai įžiūrėti akių spalvos, bet, kai jis pakėlė galvą ir pažvelgė priešais save į tolį, kepurės šešėlis slystelėjo kakta aukštyn, ten oda buvo šviesesnė negu skruostų ar smakro, ir akys buvo pilkos, visai paprastos akys, reginčios dabar bulvių dirvikę, didžiulį rugių lauką, vienišą ąžuolą, paliktą jo vidury, vieną tolimą debesį viršum žalios viršūnės, mėlyną dangaus spalvą, miestelio bažnyčios bokštus už kokio kilometro ar pusantro ir dar vieną debesį žemiau: tarp tų bokštų ir ąžuolo viršūnės, – ir niekas čia neturėjo šešėlio, nes matėsi ir aukštai neaprėpiamam virpančiam fone, todėl buvo taip gražu ir susieta. Tačiau kodėl reikia taip pažvelgti į tolį prieš pustant dalgį, prieš pradedant kirsti augalus, išugdytus ir išmylėtus žemės, – niekas, nė jis pats, jau seniai nebežinojo. <...>
Aptariame tekstą
- K. Donelaičio kūrinio kalba yra neįprasta – juk jis rašytas daugiau kaip prieš 200 metų. Išsiaiškinkite jums nesuprantamus ištraukos žodžius.
- Savais žodžiais papasakokite, kaip K. Donelaičio „Metų“ ištraukoje aprašomas šienapjūtės vaizdas.
- Išrašykite ir aptarkite K. Donelaičio teksto palyginimus, žmogaus veiklos ir gamtos sugretinimus. Kada ir kodėl minima giltinė? Kokia ji vaizduojama?
- Trumpai papasakokite, kas vyksta R. Granausko kūrinio ištraukoje.
- Dar kartą atidžiai perskaitykite ištraukos pradžią. Kurioje vietoje pasikeičia pasakojimo laikas: iš būtojo kartinio pereinama į būsimąjį? Kodėl taip įvyksta?
- Kodėl pjovėjas, prieš pradėdamas pustyti dalgį, pažvelgia į tolį?
- Ką jis mato, žvelgdamas į tolį?
- Apie ką susimąsto patyrę pjovėjai?
- Kaip ištraukos pabaigoje paaiškinamas toks sustingimas prieš pustant dalgį?
Apibendriname
Kaip šienapjūtės aprašymuose atsiskleidžia žmogaus ir gamtos santykis žemdirbiškoje visuomenėje? Ar šis santykis tebėra toks pat ir šiandien?
Kuriame tekstą
Remdamiesi analizuotomis dainomis ir savo atliktų tyrimų apie senuosius žemės darbus medžiaga, aprašykite, apie ką dainuodavo žmonės sunkiai dirbdami. Pagrįsdami savo teiginius būtinai cituokite (prisiminkite, kokiais skyrybos ženklais žymimos citatos). Sugalvokite savo rašiniui pavadinimą.
Kalendorinės šventės
Dainos lydėjo ne tik žmonių darbus, bet ir šventes – kalendorines ir šeimos gyvenimo. Kalendorines šventes, skirtas svarbiausiems metų ciklo momentams pažymėti, švęsdavo visa bendruomenė. Šių švenčių dainos susijusios su lietuvių senuoju tikėjimu, jau išnykusiomis apeigomis, todėl kai kurie apdainuojami vaizdai šiandien mums jau sunkiai suprantami. Tų vaizdų prasmės nelabai gãli paaiškinti ir liaudies dainų atlikėjai, bet jie tebejaučia dainos svarbumą, žino, kada ir kaip ją reikia atlikti. Panašiai kaip R. Granausko kūrinyje minimas žolės pjovėjas – jis nebežino kodėl, tačiau labai aiškiai jaučia, kad prieš pradedant pustyti dalgį reikia pažvelgti į tolį.
Kalendorinės šventės susijusios su gamtos pasikeitimų ratu, jos žymi pokyčio metą. Pavyzdžiui, Kalėdos žymi naujo metų ciklo pradžią, kai po ilgiausios nakties ir trumpiausios dienos pamažu dienos vėl ims ilgėti, priartindamos žemdirbiams tokį svarbų pavasarį; Velykos – pavasario, gamtos atgimimo šventė; Rasos, arba Joninės, – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties šventė.
Šios šventės mus pasiekia iš labai gilios senovės. Vėliau atėjusi krikščionybė jas susiejo su Biblijos įvykiais: Kalėdas – su Jėzaus Kristaus gimimu, Velykas – su Kristaus mirtimi ant kryžiaus ir prisikėlimu iš kapo. Taigi neturėtų stebinti, kad kalendorinių švenčių tradicijose, dainose ir pasakojimuose neretai susipina senojo tikėjimo ir krikščionybės vaizdai.
Kalėdos
Kalėdos – tai saulės grįžimo, arba saulėgrįžos, šventė. Kartais ji dar vadinta elnio devyniaragio švente. Nuo seniausių laikų elnias susijęs su šia švente: manyta, kad jis ant ragų parneša saulę. Kodėl Kalėdų elnias vadinamas devyniaragiu? Skaičiui devyni nuo gilios senovės suteikiama ypatinga reikšmė – jis dažnai pasitaiko būrimuose, siejamas su gausa, atneša sėkmę. Viena iš devyneto sureikšminimo priežasčių – senasis laiko skaičiavimas pagal mėnulį: nuo priešpilnio iki pilnaties yra devynios paros.
Devyniaragis elnias per Kalėdas ant ragų atneša ne tik saulę – savotišką artėjančio pavasario, gamtos atgimimo pažadą. Jis neša ir seklyčią su kalviais, ir išdabintą tėvelio dvarelį. O tai reiškia, kad jis neša geresnio, netgi prašmatnaus gyvenimo viltį.
Vai ir atbėga baikštus elnelis
- Vai ir atbėga baikštus elnelis
- leliu kalėda, kalėda.
- Baikštus elnelis devyniaragis
- leliu kalėda, kalėda.
- An devinto rago kavoliai kalė
- leliu kalėda, kalėda.
- Jūs kavolėliai, mani broleliai,
- leliu kalėda, kalėda.
- Vai, jūs nukalkit aukso žiedelį
- leliu kalėda, kalėda.
- Aukso žiedelį, sidabro žirkles
- leliu kalėda, kalėda.
- Aš nukarpysiu pušų viršūnes
- leliu kalėda, kalėda.
- Pušų viršūnes, eglelių šakas
- leliu kalėda, kalėda.
- Aš pamatysiu tėvelio dvarų
- leliu kalėda, kalėda.
- An tėvelio dvaro povas povinėjo
- leliu kalėda, kalėda.
- Povas povinėjo, plunksneles barstė
- leliu kalėda, kalėda.
- Mergelės rinko, kvartūkan dėjo
- leliu kalėda, kalėda.
Aptariame tekstą
- Kokiu vaizdu prasideda daina? [1]
- Kaip apibūdinamas elnias? Kaip manote, kodėl jis baikštus? Kituose šios dainos variantuose jis baistrus, t. y. greitas. [1, 2]
- Kas vyksta ant devinto elnio rago? [3]
- Kokia žodžio forma vartojama, kreipiantis į kavolius? Kaip jie dar pavadinami? [4]
- Ko prašoma kavolėlių? [5, 6]
- Koks turėtų būti žiedelis, kokios žirklės? [5, 6]
- Kam kalbančiajam reikalingos žirklės? Ką jis ruošiasi daryti? [7, 8]
- Kodėl nukarpomos pušų viršūnės ir eglelių šakos? [9]
- Paaiškinkite žodžio dvaras reikšmę. Kuo ypatinga ši gyvenamoji vieta? [9]
- Kas vyksta tėvelio dvare? [10–12]
- Kuo ypatingas paukštis povas? [10, 11]
- Kam, jūsų nuomone, mergelės renka povo plunksnas? [12]
Tyrimas
Povas
Pasidomėkite, kodėl povai nuo seno laikomi dvaro paukščiais.
- Kas būdinga povų patelėms ir kas patinams?
- Kur povai gyvena natūralioje gamtoje?
- Kokie žmonės ir kodėl anksčiau laikydavo povus? Kokie žmonės povus laiko dabar?
- Kodėl povas minimas šioje dainoje? Ką jis išreiškia?
- Surinktą medžiagą pristatykite bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Apibendriname
- Surašykite į eilę visus veiksmus ir įvykius, apie kuriuos kalbama dainoje. Pabandykite rasti jų loginį ryšį.
- Jau minėta, kad elnio devyniaragio vaizdas atėjo iš gilios senovės. Kuo reikšmingas atbėgantis elnias šios dainos kalbančiajam? Žinodami, kad Kalėdos – saulės grįžimo šventė, pasvarstykite, ką galėtų simbolizuoti kavolių nukalamas aukso žiedelis.
- Kieno vardu kalbama dainoje? Kas galėtų būti tas kalbantysis? Kokie jo siekiai?
- Kaip piešiamas tėvelio dvaras? Ką apie jį sako dainoje minimos detalės? Kodėl kalbantysis taip nori jį pamatyti? Atkreipkite dėmesį ir į tai, kad Kalėdos – šeimos susitelkimo šventė.
- Kas šioje dainoje yra pasakiška, nerealu, stebuklinga? Turėdami galvoje šį aspektą, palyginkite aptariamą dainą su darbo dainomis.
- Kiekvienoje eilutėje dukart kartojamas žodis kalėda. Pasidomėkite, ką jis reiškė senajame lietuvių tikėjime ir kaip susijęs su krikščionybe. Kokią prasmę įgyja šioje dainoje? „Lietuvių kalbos žodyne“ paieškokite žodžių, turinčių šaknį kalėd-, ir aptarkite jų reikšmes.
- Paklausykite kūrybinio folkloro grupės „Sedula“ ir dainininkės Rugiaveidės atliekamos dainos „Atbėga alnis devyniaragis“. Apibūdinkite šios dainos nuotaiką ir atlikimo būdą.
Tyrimas
Kalėdų tradicijos
Patyrinėkite senąsias ir naująsias Kalėdų tradicijas.
- Aptarkite, kuo jums ypatinga Kalėdų šventė. Kokia prasmė jai suteikiama jūsų šeimoje? Kokių tradicijų laikomasi?
- Pasidomėkite senosiomis Kalėdų šventimo tradicijomis. Kokie buvo svarbiausi jų papročiai ir ką jie reiškė?
- Aptarkite, kaip Kalėdos švenčiamos dabar. Kurie papročiai išliko, kurie išnyko, kas atsirado nauja? Kaip manote, kodėl?
- Parenkite pranešimą šia tema. Perskaitykite jį bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Užgavėnės
Užgavėnės – žiemos išlydėjimo ir pavasario sutikimo šventė, ypač svarbus momentas žemdirbių metų cikle. Per Užgavėnes, anksčiau vadintas Ragučio švente, buvo trankiai linksminantis ir pokštaujant varoma lauk žiema ir kviečiamas pavasaris. Šią dieną būdavo dažnai ir daug valgoma, ypač mėsiškų, riebių patiekalų, Žemaitijoje vaikščiodavo persirengėliai, būdavo deginama žiemos pamėklė. Karnavališkos Užgavėnių apeigos turėjo magiškai skatinti žemės vaisingumą, derlumą, personifikuotai – pasitelkus Lašininio ir Kanapinio personažus – vaizdavo žiemos ir pavasario grumtynes. Krikščionybei atėjus į Lietuvą, Užgavėnės priderintos prie bažnytinio kalendoriaus, prie prasidedančio velykinio pasninko (gavėnios) periodo.
O tai arklys
- O tai arklys, o tai arklys –
O tai geras yra arklys, o tai geras yra arklys!
- Kanopėlam, kanopėlam
Visų kelių dairas mušė, visų kelių dairas mušė.
- Ė auselėm, ė auselėm
Visas paukštes jau suklausė, visas paukštes jau suklausė.
- Ė akelėm, ė akelėm
Danguj žvaigždes jau suskaitė, danguj žvaigždes jau suskaitė.
- Uodegėla, uodegėla
Visų kelių dainą šlavė, visų kelių dainą šlavė...
Aptariame tekstą
- Kokiu epitetu apibūdinamas arklys pirmame dainos posme? [1]
- Atkreipkite dėmesį, kaip aukštaitiškai kietinant garsą l tariamas žodis kanopėlėm. Kokią dar tarmybę pastebite antrame posme? [2]
- Apie kokią arklio savybę kalbama antrame posme? [2]
- Ką ypatingom auselėm suklausė giriamas arklys? [3]
- Kaip išreiškiamas arklio akių gražumas? [4]
Apibendriname
- Pasiklausykite ansamblio „Sutaras“ atliekamos Užgavėnių dainos „O tai arklys“. Kaip dainos melodija ir ritmas padeda kurti puikaus arklio vaizdinį?
- Žinodami, kad Užgavėnės yra žiemos pabaigos ir pavasario darbų pradžios šventė, pasvarstykite, kodėl dainoje taip idealizuojamas arklys.
Tyrimas
Užgavėnių tradicijos ir dainos
Patyrinėkite senąsias Užgavėnių tradicijas.
- Iš ko padarytas žodis Užgavėnės? Ką jis reiškia?
- Pasidomėkite įvairiose kultūrose svarbiu karnavalo reiškiniu. Kokia jo prasmė?
- Pasidomėkite senosiomis Užgavėnių šventimo tradicijomis Lietuvoje. Kam skirta ši šventė?
- Kokie senieji Užgavėnių karnavalo papročiai yra kritikuotini, nekorektiški šiais laikais?
- Kokių šios šventės papročių vis dar laikomasi?
- Pasidomėkite žiemos pabaigos karnavalų tradicijomis kituose kraštuose.
- Kas būdinga tiek lietuvių, tiek kitų kraštų žiemos pabaigos ir pavasario sutiktuvių šventimui?
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Velykos
Velykos senovėje švęstos per pavasario lygiadienį – tuomet dienõs ir nakties trukmė susilygina. Tai bene giliausias šaknis turinti pavasario šventė – gamtos atgimimo, augalijos prisikėlimo šventė, o atėjus krikščionybei per Velykas minimas ir Kristaus prisikėlimas. Ne veltui šios šventės senasis simbolis yra marginti kiaušiniai, margučiai, – juk mūsų protėviai tikėjo, kad parskrendantys paukščiai ant sparnų atneša pavasarį. Senovėje žmonės pavasarį rastą pirmąjį kiaušinį dažydavę raudonai ir aukodavę dievams, kad būtų sėkmingas naujas atbudusios gamtos ciklas. Taigi kiaušinių marginimo, keitimosi margučiais, jų dovanojimo, ridenimo tradicijos siejamos su gausaus derliaus laukimu, vaisingumu. Dar vienas Velykų švenčių paprotys – supimasis sūpynėmis.
Tyrimas
Velykų šventimo tradicijos
Patyrinėkite, kaip buvo švenčiamos Velykos anksčiau ir kaip švenčiamos dabar.
- Pasidomėkite senosiomis Velykų šventimo tradicijomis. Kokie buvo svarbiausi papročiai ir ką jie reiškė?
- Aptarkite, kuo jums ypatinga Velykų šventė. Kokia prasmė jai suteikiama jūsų šeimoje? Kokių tradicijų laikomasi?
- Remdamiesi surinkta informacija, padarykite išvadas, kokių Velykų šventimo tradicijų tebesilaikoma, kokios nyksta ir kas randasi nauja.
- Parenkite apie tai trumpą pranešimą ir pristatykite jį bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Supkit meskit mane jauną
- Supkit meskit,
Supkit meskit
Mane jauną.
- Kad užvysčiau,
Kad užvysčiau
Aukštą kalną,
- Aukštą kalną,
Aukštą kalną,
Žalią girią.
- Ant aukšto kalno,
Ant aukšto kalno –
Vilniaus miestelis.
- Dai aš nueisiu,
Dai aš nueisiu
Vilniaus miestelin.
- Dai aš nuspirksiu,
Dai aš nuspirksiu
Aštrias žirkleles.
- Dai aš nueisiu,
Dai aš nueisiu
Žalion girelėn,
- Aš pakarpysiu,
Aš pakarpysiu
Aukštus medelius,
- Aukštus medelius,
Aukštus medelius,
Žalius lapelius, –
- Maž aš užvysiu,
Maž aš užvysiu
Tėvelio dvarą.
- Tėvelio dvare,
Tėvelio dvare
Treji varteliai.
- Pro vienus vartus,
Pro vienus vartus
Saulutė teka,
- Pro kitus vartus,
Pro kitus vartus
Mėnulis leidžia,
- Pro trečius vartus,
Pro trečius vartus
Sesulę lydi.
Aptariame tekstą
- Ko prašoma pirmame dainos posme? [1]
- Kaip save apibūdina kalbančioji? [1]
- Ko siekiama supantis? [2, 3]
- Kokiais epitetais apibūdinami kalnas ir giria? [2, 3]
- Kas yra ant aukšto kalno? [4]
- Apie ką mąstoma, pamačius Vilniaus miestą? [5, 6]
- Kur paskui žadama eiti? [7]
- Kam, pasirodo, reikalingos Vilniuje įgytos žirklės? [8, 9]
- Ką tikimasi pamatyti nukarpius aukštus medelius, žalius lapelius? Kas rodo, kad šis tikėjimasis nėra tvirtas? [10]
- Kokia tėvelio dvaro detalė išryškinama? [11]
- Kuo ypatingi treji tėvelio dvaro varteliai? Kas sieja pirmuosius ir antruosius vartus? Kuo išsiskiria tretieji? [12–14]
Apibendriname
- Papasakokite, apie ką dainuojama dainoje. Tai tikri ar tik numanomi įvykiai? Kodėl taip manote?
- Apibūdinkite šio teksto kalbančiąją. Kodėl jai toks svarbus supimasis? Pasidomėkite, kas per Velykas galėdavo suptis, o kas ne. Kokia prasmė būdavo suteikiama supimuisi?
- Kiek veiksmų reikia atlikti, norint pamatyti tėvelio dvarą? Kuo tai primena pasakos situaciją?
- Kas būdinga tėvelio dvarui? Kuo jo vaizdas neįprastas, pasakiškas?
- Kaip manote, kur gali būti lydima paskutiniame posme minima sesulė? Kodėl kalbančiajai svarbu tai pamatyti?
- Palyginkite šią dainą su aptarta kalėdine daina „Vai ir atbėga baikštus elnelis“. Kuo jos panašios? Atkreipkite dėmesį į tai, kad ir vienoje, ir kitoje dainoje kalbančiajam postūmį veikti turi suteikti kažkokia kita jėga, tarsi iš šalies.
- Dirbdami poromis arba grupėmis, išklausykite keletą šios dainos variantų.
- Pasiklausykite šios dainos, atliekamos kūrybinio folkloro grupės „Sedula“. Kokią dainos nuotaiką kuria melodija?
- Išklausykite gana autentišką dainos variantą. Kuo ypatinga šios dainos melodija? Kokį veiksmą, apdainuojamą dainoje, ji primena?
- Palyginkite abu tekstus. Kokių skirtumų pastebite?
- Kuo ypatingas grupės „Atalyja“ šios dainos atlikimas?
- Ką apie Velykų šventimo tradicijas atskleidžia Karolio Ulozo fotografija (p. 31)? Dirbdami poromis ar grupėmis, sugalvokite 3–4 klausimus nuotraukai aptarti ir užduokite juos bendraklasiams.
Rasos
Rasos – svarbiausia vasaros šventė. Ji dar vadinama Kupole, Joninėmis. Krikščionybėje Joninės siejamos su šventuoju Jonu, iš čia ir kilęs pavadinimas, tačiau pati šventė daug senesnė. Rasos, kaip ir Kalėdos, yra saulėgrįža, tik tuomet būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Tikėta, kad šiuo metu surinkti ryto rasa padabinti gydomieji žolynai turi ypatingų galių, atneša laimę. Šių žolynų rinkimas buvo vadinamas kupoliavimu, o surinkti žolynai – kupole.
Rasų tradicijos labai gražios. Iš žolynų merginos pindavosi vainikus, jais puošdavosi galvą, burdavosi ateitį. Naktį būdavo deginami laužai, per juos šokinėjama. Tikėta, kad tik šią naktį pražysta papartis. Jo žiedą suradęs žmogus įgis išminties, tačiau tai nelengva – papartis žydi trumpai, todėl reikia laukti tamsoje, nesibijant miško pabaisų.
Tyrimas
Rasų (Kupolės, Joninių) šventimo tradicijos
Patyrinėkite, kokios buvo Rasų šventimo tradicijos seniau ir kokios yra dabar.
- Raskite informacijos apie kupoles, kupoliavimą. Kokia kupoliavimo per šią šventę prasmė? Kupolė – ne tik šventės pavadinimas, bet ir konkretus žolynas. Lotyniškas jo pavadinimas – Hypericum perforatum. Išsiaiškinkite, koks tai žolynas, kaip jis vadinamas lietuviškai.
- Pasidomėkite, ką reiškia iš žolynų nupinti vainikai. Kokie būrimai susiję su per Rasas surinktais žolynais?
- Paklausinėkite, kaip šią šventę vadina jūsų seneliai, tėvai ir bendraklasiai: Kupole, Rasomis ar Joninėmis. Kaip jie aiškina jos prasmę, kokius žino papročius?
- Remdamiesi surinkta informacija, padarykite išvadas, su kuo šiandien labiau siejama ši šventė: su senaisiais tikėjimais ar krikščionybe. Kurių senųjų tradicijų tebesilaikoma, kurios nyksta ir kas randasi nauja?
- Parenkite apie tai trumpą pranešimą ir pristatykite jį bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Kupolėle, kas tave skynė
- – Kupolėle, kas tave skynė,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, Zanekarino mergos,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, ar gražiai skynė,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, viršūnėles skynė,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, su kuo surišo,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, su storu pančiu,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, su kuo parvežė,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, su šunim geldoj
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, o kur padėjo,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, ant kiaulinyčios,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, kas tave rovė,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, Kurpškų mergos,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, ar gražiai rovė,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, iš šaknelių rovė,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, su kuo surišo,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, su šilkų juosta,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, su kuo parvežė,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle su šešiais žirgais,
Kupolėle švento Jono.
- – Kupolėle, vai kur padėjo,
Kupolėle švento Jono?
- – Kupolėle, už vario vartų,
Kupolėle švento Jono.
Aptariame tekstą
- Į ką kreipiamasi pirmame posme? Ko teiraujamasi? [1]
- Koks atsakymas išgirstamas antrame posme? [2]
- Ko dar apie kupolę klausinėjama? [3, 5, 7, 9]
- Kokie atsakymai į šiuos klausimus išgirstami? Ką iš to galima spręsti apie kupolių skynėjas? [4, 6, 8, 10]
- Ko dar sykį teiraujamasi ir koks atsakymas gaunamas? [11, 12]
- Kas dar pasitikslinama apie kupolėlę? [13, 15, 17, 19]
- Kokie atsakymai gaunami į šiuos klausimus? Ką iš to galima spręsti apie kupolių rovėjas? [14, 16, 18, 20]
Apibendriname
- Daina skyla į dvi dalis – šakas. Kokia yra vienos ir kitos dalies pagrindinė mintis?
- Kaip, remiantis šia daina, tinkamai ir netinkamai kupoliaujama? Kurios teksto detalės atskleidžia pagarbų ir nepagarbų elgesį su kupolėle?
- Koks yra pakartojimų vaidmuo šioje dainoje? Kurie žodžiai, posmai ir kokios temos kartojasi? Kas keičiasi?
- Pasvarstykite, kas šioje dainoje susiję su trimis dalykais: senaisiais tikėjimais, krikščionybe ir konkrečiomis dainos atlikimo aplinkybėmis.
Kuriame tekstą
Įsivaizduokite, kad gavote užduotį surengti Rasų šventę pagal senąsias tradicijas ir turite parašyti šios šventės scenarijų arba renginio planą.
Pirmiausia visi drauge apmąstykite būsimą šventę. Jums padės toliau pateikti klausimai.
- Kokia šventės idėja?
- Kiek dalių sudarys šventę? Kodėl?
- Kaip šventės dalys siesis viena su kita? Kuo jos bus ypatingos?
- Kuri dalis bus šventės kulminacija?
- Kas dalyvaus kiekvienoje dalyje?
- Kokios dainos bus dainuojamos kiekvienoje dalyje?
- Kokių papročių bus laikomasi per šventę?
Tai apmąstę, pasiskirstykite grupėmis ir pasirinkite po vieną dalį. Išsamiai aprašykite, kaip ši dalis turėtų vykti.
Svarbiausi gyvenimo įvykiai
Juozas Erlickas – lietuvių poetas, publicistas. Gimė 1953 m. Svirkañčiuose (tuometiniame Akmẽnės r.), baigė Viekšnių̃ vidurinę mokyklą, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Jis garsus humoristas, poezijos knygų vaikams autorius.
Skaitydami J. Erlicko eilėraštį, atkreipkite dėmesį, apie kokius žmogaus gyvenimo etapus ir įvykius kalbama.
Vėjiniai malūnai
Aptariame tekstą
- Kur ir kada vyksta eilėraščio veiksmas? [1]
- Koks veiksmas minimas pirmame posme? [1]
- Kaip apibūdinamas senelis? Ko jis ieško? [2]
- Kaip aprašomas vaikelių ieškojimas? [2]
- Kaip aprašomas laiko ir aplinkos ypatingumas, kai surandamas kalbančiojo tėtis? Iš ko apie tai galima spręsti? [3]
- Kas, kuo ir kaip džiaugiasi ketvirtame posme? [4]
- Kaip eilėraštyje tęsiama malūnų tema? Kaip apibūdinamas vaiko augimas? [5]
- Apie kokį tėčio gyvenimo etapą kalbama šeštame posme? Kaip jis vaizduojamas? Kada tai vyksta? [6]
- Ko tėtis ir mama ieško pievoje? [7]
- Kaip kalbantysis bando jiems padėti? [7]
- Ką šaukia kalbantysis, ko jis nori? [8]
- Kas įvyksta, kai kalbantysis išgirstamas? Kas jam padovanojama, kur ir kaip jis auginamas? [9]
- Kaip matuojamas vaiko augimas? [10]
- Kaip suprantate pasakymą, kad vaiką kažkas iš tolių šaukia? [10]
- Apie kokį savo amžių užsimena kalbantysis, minėdamas rašytoją Joną Biliūną ir jo apsakymą „Brisiaus galas“? [11]
- Kas atsitinka seneliams? Iš ko galima suprasti? [11]
- Kieno vardu prabylama paskutinio posmo pradžioje? [12]
- Kam kalbantysis galėtų ištarti paskutines dvi eilėraščio eilutes? [12]
- Kuo ypatinga šio posmo skyryba ir ką ji išryškina? [12]
Apibendriname
- Pirmuose posmuose matome sugretinimus: malūnai ieško vėjo, o senelis – šienpjovys – ieško grėbėjos. Kuo pagrįstas šis sugretinimas? Atkreipkite dėmesį į priežasties ir pasekmės sukeitimą: jei malūnas negali būti be vėjo, tai…
- Aptarkite, kaip apie tėčio vaikystę kalbama ketvirtame ir penktame posmuose. Su kuo palyginamos jo tėvų rankos? Kodėl sakoma, kad jos žydi? Kaip suprantate palyginimą su žaliais beržynais?
- Kaip apibūdinama diena, kai tėtis randa mamą?
- Kaip aprašomas kalbančiojo atsiradimas? Kodėl jis prašo žiogų nutilti?
- Kodėl, jūsų manymu, dešimtame posme vaikystė siejama su miegu?
- Kaip galima suprasti dešimtame posme toliuose girdimą šaukimą ir vaiko atsiliepimą į šaukiantį balsą?
- Paskaitykite J. Biliūno apsakymą „Brisiaus galas“ ir aptarkite jį klasėje. Kodėl šis apsakymas parankus, pereinant prie pokalbio apie senatvę?
- Šiame eilėraštyje kalbama apie žmogaus atsiradimą, augimą ir išnykimą (mirtį). Kaip tai galima susieti su eilėraštyje nuolat pasikartojančiu malūno vaizdu? Ką šiame eilėraštyje reiškia vėjinis malūnas, kaip jis gali būti siejamas su laiko bėgimu, su gausos didinimu?
- Raskite eilėraštyje kitų pasikartojimų. Pasvarstykite, koks jų vaidmuo.
- Kokios trys žmonių kartos minimos eilėraštyje? Kas apie jas kalba? Kokia kalbėtojo pozicija?
- Apibūdinkite šio eilėraščio nuotaiką.
- Pasvarstykite, kodėl šiuo J. Erlicko eilėraščiu tinka pradėti tautosakos dainų skyrelį apie svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius. Pasakykite, kokie tie svarbiausi įvykiai.
Kuriame tekstą
Parašykite apie kurį nors savo gyvenimo tarpsnį (įvykį), kai pajutote, koks svarbus ryšys su tėvais ar seneliais. Kuo jums svarbus šis ryšys?
Gimimas
Dainos, skirtos svarbiausiems žmogaus gyvenimo įvykiams, panašiai kaip J. Erlicko eilėraštyje, sudaro gimimo, vestuvių ir laidotuvių ratą. Šiuos įvykius lydi skirtingi jausmai: nuo džiugesio, laimės išsakymo vienose dainose iki liūdnų skundo, netekties ir apgailėjimo žodžių.
Jūs mano kūmužėliai
- Jūs mano kūmužėliai,
Kūmučiai dobilėliai,
Važiavot vieškelėliu,
Aš jumi gėrėjausi. /2×2/
- Žirgeliai risčia bėgo,
Kamanėlės skambėjo,
Iš plieno patkavėlių
Ugnelė kibirkštavo. /2×2/
- Jūs mano kūmužėliai,
Kūmučiai dobilėliai,
Kai ėjot per dvarelį,
Aš jumi gėrėjausi. /2×2/
- Kasnykai vėduliavo,
Vainikėliai žaliavo,
Iš aukselio žiedelių
Ugnelė kibirkštavo. /2×2/
- Jūs mano kūmužėliai,
Kūmučiai dobilėliai,
Sėdėjot už stalelio,
Aš jumi gėrėjausi. /2×2/
- O tai skaistūs veideliai,
Tvaska aukso žiedeliai,
Tai gardus žalias vynas
Stovėjo ant stalelio. /2×2/
Aptariame tekstą
- Išsiaiškinkite, ką reiškia žodžiai kūmas, kūmai. Paaiškinkite, kaip šie žodžiai susiję su gimimu. Kaip vaikui būdavo parenkami kūmai?
- Į ką ir kaip kreipiamasi dainos pradžioje? [1]
- Ką veikia kūmužėliai ir ką kalbantysis? [1]
- Kaip apibūdinamas kūmužėlių važiavimas keleliu? Kuo ypatingas garsas ir vaizdas? [2]
- Kada vėl gėrimasi kūmužėliais? [3]
- Kaip atrodo kūmužėliai? Kokios jų aprangos detalės pabrėžiamos? [4]
- Kokiomis aplinkybėmis trečią kartą pasigėrima kūmužėliais? [5]
- Kokie kalbančiajam atrodo už stalo sėdintys kūmužėliai? [6]
- Kokias kūmužėlių savybes atskleidžia minimi jų skaistūs veideliai? Kokią turtinę padėtį rodo antrą kartą paminėti aukso žiedeliai, gardus žalias vynas? [6]
Apibendriname
- Trumpai papasakokite, apie ką kalbama dainoje.
- Kaip atrodo, kaip elgiasi kūmužėliai? Kokios savybės jiems būdingos? Iš ko tai galima suprasti? Koks kalbančiojo santykis su jais?
- Pastebėkite, kieno žvilgsniu matomi kūmužėliai ir kaip jais gėrimasi. Stebėtojas juos mato visur: ir važiuojančius vieškeliu, ir dvarelyje, ir sėdinčius už stalelio. Kada į juos žvelgiama iš toli, kada įsižiūrima iš arčiau? Prisiminkite J. Erlicko eilėraštį „Vėjiniai malūnai“, kai savo tėvus stebėjo ir norėjo jiems kažką pasakyti negimęs sūnus.
- Pasiklausykite, kaip šią dainą atlieka grupė „Spanxti“, ir aptarkite jos nuotaiką. Pasvarstykite, kaip tokia nuotaika susijusi su teksto turiniu.
Apibendriname
- Kokios vaiko auginimo sąlygos ryškėja Jono Dvariškio nuotraukoje (p. 37)? Kokios detalės nuotraukoje atskleidžia motinos rūpinimąsi kūdikiu? Kuri iš jų rodo, kad motina prie lopšio praleidžia itin daug laiko?
Eisva mudu abudu
Aptariame tekstą
- Apie ką kalbama pirmame posme? [1]
- Kuriuo tikslu einama į giružę? [2]
- Kam reikia nukirstųjų liepužių? [3]
- Kas bus daroma iš naujų lentų? [4]
- Kaip paruošiama gulti lovužė? [5, 6]
- Apie ką kalbama septintame posme? [7]
- Kam reikalingas naujasis lopšys? [8]
- Kaip bus auginamas vaikelis? [9]
Apibendriname
- Išrinkite ir iš eilės surašykite visus šioje dainoje minimus veiksmus. Kokius žmogaus gyvenimo etapus jie atitinka?
- Kada vyksta dainos veiksmas? Atkreipkite dėmesį į veiksmažodžių laiką.
- Kas šioje dainoje atskleidžia poros santarvę, meilę?
- Kokie epitetai vis kartojami dainoje? Kokią prasmę jie kuria?
- Raskite ir aptarkite dainoje vartojamus deminutyvus. Kodėl jų tiek daug?
- Pasiklausykite šios dainos iš Liudviko Rėzos rinkinio ir apibūdinkite jos nuotaiką. Kaip dainos melodija padeda ją atskleisti?
- Išklausykite ir aptarkite grupės „Skylė“ sukurtą šios dainos interpretaciją. Kuo ji primena J. Erlicko eilėraštį?
Vestuvės
Nuo seniausių laikų vestuvės buvo vienas reikšmingiausių įvykių subrendusio žmogaus gyvenime. Tradicinės kaimo vestuvės trukdavo keletą dienų. Per jas vykdavo nuoseklus dramą primenantis veiksmas. Kiekvienas vestuvių dalyvis jose atlikdavo tam tikrą vaidmenį lyg teatro aktorius. Šie „aktoriai“ būdavo susiskirstę į dvi priešingas grupes: vienoje – jaunojo draugai ir giminaičiai, kitoje – jaunosios draugės ir giminės. Jie tarsi vaidino priešus, kovojančius dėl jaunosios. Jaunojo ir jaunosios svečiai papildydavo „kovotojų“ skaičių. Vestuvių apeigos buvo skirstomos į tris dideles dalis: piršlybas (pradžia), vedybas (didžioji dramos dalis) ir grįžtuves (pabaiga).
Šiais laikais vestuvės – linksma šventė, o tradicinės kaimiškos vestuvės dažniau būdavo lydimos liūdnų dainų. Tokia tradicija kyla iš ano meto tikrovės – ištekėjusi mergina iškeliaudavo toli nuo jaukių gimtųjų namų, kuriuose viskuo rūpindavosi tėvai, į nepažįstamą, svetimą aplinką, atsisveikindavo su įprastu gyvenimu, draugėmis. Būta ir kitokių liūdesio priežasčių, pavyzdžiui, našlaitė teka be didesnio kraičio, mergina išleidžiama už nemylimo vyro (dažnai vestuvės vykdavo dėl ekonominių išskaičiavimų, prieš merginos valią).
Vai, žydėk, žydėk
- Vai, žydėk, žydėk, sausa obelėle,
Vai, žydėk, žydėk, sausoji, be lapelių.
- Kaipgi man žydėt, baltai obelėlei,
Kaipgi man žydėt, sausai, be lapelių?
- Kas gi man supūs žaliuojus lapelius,
Kas gi man sukraus baltuojus žiedelius?
- Vėjelis supūs žaliuojus lapelius,
Saulelė sukraus baltuojus žiedelius.
- Oi, tekėk, tekėk, jauna mergužėle,
Oi, tekėk, tekėk, be tėvo, motulės.
- Kaipgi man tekėt, jaunai mergužėlei,
Kaipgi man tekėt be tėvo, motulės?
- Kas gi man sukraus didžiųjį šarvelį,
Kas gi man atskirs tikrąją dalelę?
- Saulelė sukraus didžiųjį šarvelį,
Mėnulis paskirs tikrąją dalelę.
- Žvaigždės sesulės vainikėlį pynė,
Sietyns broliukas keleliu lydėjo.
Aptariame tekstą
- Kaip ir kodėl kreipiamasi į obelėlę? Kokiu epitetu ji apibūdinama? [1]
- Kodėl obelėlė į tokį raginimą atsako klausimu? [2]
- Koks dar klausimas obelėlei kelia nerimą? [3]
- Kokia išeitis siūloma sausai obelėlei? Kas jai gali pagelbėti? [4]
- Kaip ir kodėl kreipiamasi į mergelę? [5]
- Kuo ypatinga skatinamos tekėti mergelės padėtis? [5]
- Kodėl mergelė į tokį raginimą atsako klausimu? [6]
- Kokie sunkumai, kylantys norinčiai ištekėti mergelei, minimi septintame posme? [7]
- Kas gali padėti našlaitei ištekėti? [8, 9]
- Kieno vaidmenį našlaitės gyvenime atliks saulė ir mėnulis, žvaigždės ir Sietynas? [8, 9]
Apibendriname
- Šią dainą sudaro dvi dalys. Kurie posmai priskirtini pirmajai, o kurie – antrajai? Apie ką kalbama kiekvienoje iš dalių? Paaiškinkite šios dainos paralelizmą (remkitės teorijos skyreliu „Paralelizmas“).
- Ką apie jaunąją mergužėlę sužinote iš antrosios dainos dalies?
- Kodėl sausą obelėlę galima laikyti našlaitės metafora? Kuo jos panašios?
- Kaip mergelė aiškina, kodėl negali tekėti? Ar tai rimtos priežastys?
- Ką šioje dainoje reikėtų laikyti realiomis gyvenimo problemomis, o kas artimiau stebuklinių pasakų pasauliui?
- Pasvarstykite, kaip galima suprasti dangaus kūnų pagalbą našlaitei. Kuo ypatingos šios jėgos?
- Patyrinėkite šioje dainoje esančius pakartojimus ir pabandykite juos suskirstyti. Paaiškinkite jų paskirtį.
- Dainoje daug deminutyvų. Kaip jie keičia pasakymo prasmę? Kaip veikia dainos nuotaiką?
- Pasvarstykite, kas kreipiasi į obelėlę ir mergužėlę, kalbasi su jomis ir suteikia joms viltį.
- Kai kurie tautosakos tyrinėtojai šią dainą vadina viltinga. Ar pritariate tokiam vertinimui? Pagrįskite savo atsakymą. Prieš atsakydami pasiklausykite, kaip šią dainą atlieka V. Povilionienė.
Kaip suprasti?
Paralelizmas – dainose arba poezijoje dažnai naudojama pakartojimo forma, reiškianti būdingų bruožų analogiją, panašumą, bendrumą. Tai tokia poetinė priemonė, kai dainos arba eilėraščio antrasis epizodas kartoja pirmojo epizodo sintaksinę sandarą, tačiau nebekartojami tie patys žodžiai, o įvedama nauja tema, pavyzdžiui:
Ir užkrykštė antelė
Ant marių,
Ir užverkė mergelė
Nevalioj.
Matome, kad pirmų dviejų ir kitų dviejų eilučių sintaksinė sandara labai panaši, tačiau pirmoji posmo dalis pasakoja apie gamtos reiškinį, o antroji – apie žmonių santykius. Turinio požiūriu šios dvi dalys yra skirtingos, o sintaksės požiūriu – vienodos, ir šis panašumas suartina abiejų dalių skirtingą turinį. Taip atsiranda galimybė suartinti, tapatinti skirtingus dalykus, o tai svarbiausias poetinės reikšmės atsiradimo, perkėlimo būdas. Dainose dažnai gretinama mergelė ir rūtelė, bernelis ir žirgelis (prisiminkite, kas buvo gretinama jau aptartoje dainoje „Pūtė vėjas“). Abi, žmogiškoji ir gamtiškoji, temos gali būti įvardytos dainoje, bet gali būti minimas tik vienas paralelizmo narys, pavyzdžiui, rūtelė, kuri klausytojui ar skaitytojui siejasi su nutylėtuoju nariu – mergele.
Aptartas temų sugretinimas paaiškina ir kitas poetines priemones. Jei sakysime: „Užkrykštė antelė, kaip užverkė mergelė“, bus palýginimas. Jei minima tik liūdnai krykščianti antelė, ji gali būti laikoma verkiančios mergelės metãfora. Rūtelė ir žirgelis laikomi mergelės ir bernelio sim̃boliais lietuvių liaudies dainose.
Beauštanti aušrelė
Aptariame tekstą
- Kuris paros laikas vaizduojamas dainos pradžioje? [1]
- Kas ir kodėl kreipiasi į seselę? Kodėl ji vadinama viešnele? [1]
- Kaip galima suprasti antrame posme aptariamą situaciją? Kodėl sveteliai tampa broleliais? [2]
- Kaip tie sveteliai vertinami? Kas tai atskleidžia? [2]
- Kokia vieta minima trečiame posme? [3]
- Kaip jaučiasi seselė, važiuodama per motušės lauką? Kodėl ją reikia ramdyti? Kas ją guodžia? [3]
- Išsiaiškinkite, kas vadinama dieveriu. [4]
- Kaip nuo ketvirto posmo pasikeičia erdvė? [4]
- Kaip jaučiasi martelė, važiuodama per anytos lauką? Kodėl ji dabar jau taip vadinama? [4]
- Kas joja šalia martelės ir kaip su ja elgiasi? [4]
- Kas pamatoma, vos privažiavus anytos dvarelį? [5]
- Šeštas posmas užrašytas kaip tiesioginė kalba. Kas čia kalba? Koks noras šiame posme išsakomas? Ar jis išsakomas tiesiogiai? Atkreipkite dėmesį į vartojamų veiksmažodžių formą. [6]
- Kaip pasielgia brolelis? Kaip tai įvertina seselė, tapusi martele? [7]
Apibendriname
- Dainoje matome sugretintą keliavimą motušės ir anytos lauku. Kaip tai apibūdinama ir vertinama? Kaip vienoje ir kitoje erdvėje jaučiasi seselė (martelė)? Kaip ji pasikeičia nuo penkto posmo?
- Ko mergelė prašo savo brolelio ir kaip šis atsiliepia? Kas jam pavyksta, o kas – ne?
- Remdamiesi tekstu, įrodykite, kad ši daina apie tai, ką jaučia nuotaka, susidūrus savam ir svetimam pasauliams.
- Kaip galima būtų suprasti pasakymą „ir pamačiau savo vargelį prie anytos vartelių“? Pabandykite tai persakyti kitais žodžiais.
- Paklausykite atliekamos dainos ir aptarkite jos nuotaiką.
Tyrimas
Anyta ir marti lietuvių tautosakoje
Raskite lietuvių liaudies patarlių ir dainų apie anytą ir marčią, jas aptarkite.
- Kaip patarlėse dažniausiai apibūdinami anytos ir marčios santykiai? Kaip manote, kodėl?
- Aptarkite, kaip tie santykiai vaizduojami lietuvių liaudies dainose. Kokių pastebite panašumų ar skirtumų?
- Parenkite apie tai trumpą pranešimą ir jį pristatykite bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Diskusija
Padiskutuokite, ar šiuolaikinėje kultūroje anytos ir marčios santykiai tebėra tokie patys kaip liaudies dainose, ar jie pasikeitė.
Aš atsisakiau savo močiutei
Aptariame tekstą
- Ką ir kada duktė pasako savo motinai? [1, 2]
- Dėl ko perspėjama motina? Ką iš to galima suprasti apie buvusias dukters pareigas motinos namuose? [2]
- Kokius dar darbus dirbo duktė? [3, 4]
- Koks naujas kalbančiosios gyvenimo etapas minimas penktame posme? Kaip gretinami jos santykiai su motina ir su anyta? [5]
- Šeštame posme vėl minimi darbai, dirbti pas motiną. Kokie jie? Kuo šie darbai skiriasi nuo anksčiau minėtųjų? [6]
- Kodėl kreipiamasi į vainikėlį? Kaip jis apibūdinamas? Ką simbolizuoja? [7]
- Kaip apibūdinamos kasos, plaukai? Dėl ko apgailestaujama juos minint? [8, 9]
- Kaip pasikeitusi dukra aplankys motulę? Ar tai tik išorinis pasikeitimas? [10]
- Kaip apibūdinamas nuometas ir kitos aprangos detalės? Kaip tai gali būti susiję su būsimu ištekėjusios moters gyvenimu? [11, 12]
- Kaip nuteiks ant sienos kabančios nukirptos kasos? Kodėl? [13]
- Kodėl, anot kalbančiosios, žiedai gulės skrynioj ir rūdys? [14]
Apibendriname
- Apie ką kalbama dainoje? Kas su kuo (kam) kalba? Kokius dalykus aptaria?
- Kalbėdama apie gyvenimą pas motiną, duktė mini daug darbų. Kaip tai apibūdina dukterį?
- Kaip apie savo išvaizdos pasikeitimus kalba duktė motulei? Kokį jos statuso pasikeitimą tai atskleidžia?
- Ar nuometas vertinamas vien neigiamai? Kas tai rodo?
- Pasvarstykite, kodėl ši daina vadinama dukros atsisveikinimu. Atkreipkite dėmesį į veiksmažodžių laikus. Ką tai pasako apie kalbamąjį momentą?
- Išklausykite, kaip atliekama ši daina, ir aptarkite jos nuotaiką.
Tyrimas
Moterų galvos apdangalai
Pasidomėkite įvairių Lietuvos regionų netekėjusių merginų ir ištekėjusių moterų galvos apdangalais.
- Kokius galvos apdangalus dėvėjo merginos, o kokius ištekėjusios moterys?
- Kokia buvo jų dėvėjimo šiais skirtingais gyvenimo etapais prasmė?
- Išsiaiškinkite, kas yra nuometas, kaip jis atrodo, kaip buvo nešiojamas. Pasinaudokite pateiktais vaizdo įrašais.
- Parenkite apie tai trumpą pranešimą ir pristatykite jį bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Vestuvių tradicijos
Patyrinėkite, kokios vestuvių tradicijos buvo anksčiau ir kokios yra dabar.
- Paklausinėkite susituokusių žmonių, kaip vyko jų vestuvės. Paprašykite parodyti vestuvių nuotraukų.
- Pasidomėkite, kas apie šiuolaikines vestuves rašoma spaudoje.
- Kokios vestuvių tradicijos išlikusios nuo senų laikų? Kokių naujų tradicijų randasi? Kaip manote, kodėl kinta vestuvių tradicijos?
- Įvertinkite šių tradicijų reikšmę ir parenkite jų pristatymą bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Kuriame tekstą
Aprašykite merginos idealą lietuvių liaudies dainose. Kaip ji turėtų elgtis ir atrodyti? Rašydami būtinai cituokite. Atkreipkite dėmesį į tai, kokią jūsų mintį pagrindžia citata, kokiais skyrybos ženklais ir kaip ji turi būti skiriama.
Mirtis
Kaip suprasti?
Raudà – tautosakos žanras, kuriame reiškiamas sielvartas, netekus artimo žmogaus ar kuriuo kitu skausmingu gyvenimo momentu. Skiriamos laidotuvių, vestuvių, kareiviavimo, piemenų ir kitos raudos. Raudose daug sušukimų, klausimų, pakartojimų. Joms būdingas ritmiškas į dainavimą nepereinantis kalbėjimas, neretai su pasikartojančiais kukčiojimais.
Jau seniausiose užrašytose raudose kartojamas kreipinys į velionį, pavyzdžiui: „Ar tu neturėjai duonos, kviečių, ko tu numirei?“. Tokie klausimai šiandien gali atrodyti beveik absurdiški, tačiau jie perteikia sukrėstą, įaudrintą raudotojo dvasinę būseną. Ritmiškas kalbėjimas vienodo ilgio eilutėmis, neišskiriant posmų, atitinka monotoniškai srūvančias aimanas, atodūsius, skundus. Kai ráuda velioniui artimi asmenys, gali būti nukrypstama nuo nusistovėjusio teksto, pavyzdžiui, minimi tikri velionio ar jį apraudančiųjų gyvenimo faktai.
Motule širdele
- Motule širdele,
Motule mylimiausia,
Motule brangiausia,
Prakalbėk žodelį
Paskutinį kartelį, –
Ba neilgas laikelis,
Paskutinė valandėlė
Pas motulę stovėti,
Į motulę žiūrėti,
Su mylima motule
Žodelis kalbėti. - Motulė pasrengus
Į didelę kelionėlę,
Į aukštą kalnelį,
Į mėlyną šilelį. - Nepalik, motule
Mano mylimiausia,
Ir manęs, siratėlės,
Vargelio vargdienėlės,
Ant didelio vargelio,
Ant šito svietelio –
Kaip pašautos antelės
Ant gilaus ežerėlio,
Ant didelio vandenėlio. - Prakalbėk, motule,
Meilųjį žodelį
Į artimus susiedėlius
Ir į mylimą giminėlę.
Paprašyk, motule,
Kad mumiem padėtų
Vargelį varguoti,
Kad mus pamokytų,
Kaip vargelį vargti.
Jauni mūs meteliai,
Durnas mūs razumėlis, –
Tai dar mes nemokam,
Kaip žodelius tarti,
Kaip vargelį vargti.
Aptariame tekstą
- Kaip kreipiamasi į motulę pirmose eilutėse? Kokios žodžių formos vartojamos? [1]
- Ko prašoma motulės? Kodėl jos žodis dabar būtų labai svarbus? [1]
- Kuo ypatingas momentas, kai raudama ši rauda? [1]
- Koks jausmas motinai išsakomas? [1]
- Kaip suprantate, kam pasirengusi motulė? [2]
- Apie kokią kelionę kalbama? Kaip ji apibūdinama? [2]
- Koks tos kelionės tikslas? Kokiais vaizdais jis nusakomas? Kaip tie vaizdai susiję su realia tradicine laidojimo vieta? [2]
- Trečiame epizode prabylama apie save. Iš ko suprantate, kad su motule kalbasi duktė? Kaip ji save apibūdina? Kaip, mirus motinai, keičiasi jos padėtis? [3]
- Koks gyvenimas jos laukia, likus siratėle? [3]
- Su kuo save lygina kalbančioji? Kodėl? [3]
- Kodėl motulės darsyk prašoma prakalbėti? Į ką šįkart ji raginama kreiptis? [4]
- Ko motulė turėtų paprašyti susiedėlių ir giminėlės? [4]
- Kieno vardu kalbama? Kaip save apibūdina raudančioji? [4]
- Kokios pagalbos reikia siratėlėms? [4]
Apibendriname
- Kurie žodžiai rodo, kad tai atsisveikinimas su mirusia motina?
- Kaip apibūdinama vieta, į kurią velionė turės iškeliauti?
- Ką iš šios raudos sužinote apie raudančiąją (ar raudančiuosius)? Kurie raudos teksto žodžiai leidžia manyti, jog ráuda ne viena našlaitė?
- Kokią galima numanyti buvus motulę? Kam pagal tradiciją ji turėtų perduoti vaikų globą?
- Aptarkite našlaitės palyginimą su antele. Kokios detalės gretinamos?
- Kam raudoje skiriama daugiau dėmesio – velionei motinai ar pačiai raudančiajai? Kaip manote, kodėl?
- Aptarkite raudotojos intonaciją. Kas jums daro didžiausią įspūdį?
- Išklausykite dar vieną raudą iš režisieriaus Vytauto Dabašinsko muzikinio filmo „Rūta žalioji“. Kas ir ką čia aprauda?
Dūšelės
Muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“ – tai šiuolaikinių muzikos atlikėjų Aistės Smilgevičiūtės, Roko Radzevičiaus ir grupės „Skylė“ kūrinys, dainomis ir muzika pasakojantis apie sielų kelionę tarp šiapus ir anapus. Kūrinyje gausu senovės lietuvių pasaulėjautos simbolių, laidojimo papročių bei jų atspindžių liaudies dainose, pasakose ir mitologijoje. Kūrinys skiriamas vieniems iš paslaptingiausių senovės baltų paveldo objektų – pilkapiams įprasminti.
Kelionė į kitą – vėlių, mirusiųjų – pasaulį visuomet domino žmones ir buvo apipinta apeigomis, pasakojimais, dainomis. Kūrėjai ir atlikėjai pamėgino įsivaizduoti žmogaus kelionę, peržengiant gyvybės ir mirties slenkstį. Patekus anapus, sutinkamos protėvių vėlės – dūšelės.
Muzikinė-mitologinė drama grindžiama senuoju lietuvių tikėjimu, archeologijos duomenimis, liaudies dainų žodžiais ir melodijomis. Kūrėjai ypač atkreipia dėmesį į Lietuvos teritorijoje pasklidusius pilkapius – senąsias palaidojimo vietas.
Toliau pateikiamas R. Radzevičiaus trumpas projekto pristatymas ir siužeto santrauka.
- Į neleistinas valdas įsibrovusį Brolį sugelia sergėtoja Gyvatė, Brolis miršta. Jo Sesuo ryžtasi leistis į Anapilin iškeliavusio Brolio paieškas. Atlikdama apeiginius veiksmus – plaukdama per upę, belsdama į kalną – ji peržengia gyvybės ir mirties slenkstį ir patenka anapus.
- Čia ją pasitinka alkanos protėvių vėlės – Dūšelės. Sesuo pamaitina vėles pienu ir medumi. Atsidėkodamos Dūšelės pamoko ją senovinio užkalbėjimo nuo Gyvatės įgėlimo. Kelią link Brolio buveinės nušviečia žvakės, degančios ant vėžių nugarų. Sesuo iškeliauja į neįveikiamų užduočių kupiną devynerius metus trunkančią kelionę.
- Pagaliau radusi Brolį, Sesuo pasako išmoktą užkalbėjimą ir Brolis atgyja. Pro Dievulio langus ima pūsti vėjas, o Sesuo sukviečia paukščius ir prašo jų padovanoti po plunksną. Iš plunksnų Brolis ir Sesuo pasidaro sparnus ir, padedami vėjo, išskrenda namo.
Aptariame tekstą
- Kodėl Brolį sugelia Gyvatė? [1]
- Kam ryžtasi mirusio Brolio Sesuo? [1]
- Papasakokite, kaip Sesuo peržengia gyvybės ir mirties slenkstį. Kaip vadinami tokie veiksmai? [1]
- Kas Seserį pasitinka Anapilyje? [2]
- Kaip Sesuo bendrauja su Dūšelėmis? Kaip jos atsilygina? [2]
- Kiek laiko trunka Sesers kelionė? [2]
- Kokiu būdu Sesuo išgelbsti Brolį? [3]
- Kaip Sesuo ir Brolis grįžta namo? [3]
Tyrimas
Muzikinė-mitologinė drama „Dūšelės“
Išklausykite 3, 5, 7, 9 ir 10 muzikinės-mitologinės dramos „Dūšelės“ dainas.
Pasiskirstę grupėmis, pasirinkite po vieną dainą ir ją aptarkite. Pamėginkite nustatyti, kuriam siužeto etapui ji priklauso.
- Kodėl kūrinys „Dūšelės“ vadinamas muzikine-mitologine drama?
- Kaip muzikos atlikėjai vaizduoja vėlių pasaulį? Pasidomėkite, kaip apsirengę jie koncertuoja.
- Kaip dramoje vaizduojamas kėlimasis per upę?
- Kurie šios dramos momentai primena pasakų, sakmių pasaulį?
- Išklausykite daugiau albumo „Dūšelės“ dainų. Kuri jums labiausiai patiko? Kodėl?
- Raskite ir aptarkite šio albumo viršelį. Kaip jis susijęs su albumo turiniu?
- Remdamiesi projektu „Dūšelės“ parenkite pranešimą „Kas yra pilkapiai?“ ir pristatykite jį bendraklasiams.
- Nurodykite, kokiais šaltiniais rėmėtės.
Eit sesulė vandenėlio
Aptariame tekstą
- Kaip aprašomas merginos ėjimas parnešti vandens? Kokios detalės minimos? [1, 2]
- Papasakokite, kas atsitiko ant lieptelio. [3]
- Kaip apibūdinama vieta, į kurią patenka seselė, įkritusi į upę? Kokia erdvė turima galvoje? [3, 4]
- Ką mergelė randa „žemės dugne“? [5]
- Kaip apibūdinamas brolis? [5]
- Ką brolis čia veikia? Kas atskleidžia, kad ši veikla ypatinga? [6]
- Kur ir kodėl sesė kviečia brolį eiti? [7, 8]
- Kaip suprantate žodį namopi? Ką reiškia ši gramatinė forma? [7]
- Ką atsako brolis? Kokią užduotį skiria seseriai? [9]
- Kaip suprantate pasakymą „šilko skuska“? [9]
- Kokias dar sąlygas kelia brolis jo sulaukti norinčiai sesei? Iš ko suprantate, kad sąlygos neįgyvendinamos? [10–12]
- Kokiais žodžiais kalbama apie sesės laukimą? Kas rodo, kad buvo laukiama labai ilgai? [13–15]
- Kurių posmų eilutės kartojasi 17-ame dvieilyje?
Apibendriname
- Kuri eilutė dainuojant kartojama dažniausiai? Pasvarstykite, kodėl kartojama būtent ši eilutė.
- Kiek šioje dainoje kalbančiųjų? Atsakydami remkitės dainos tekstu. Kuriuose posmuose kas kalba?
- Kuriuos žodžius kas sako dainuodami? Palyginkite atsakymus į šį ir ankstesnį klausimus.
- Trumpai papasakokite, apie ką dainuojama.
- Tarp kokių pasaulių judama šios dainos pasakojime?
- Palyginkite šios dainos ir „Dūšelių“ siužeto santraukos pasakojimus. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?
- Kokių nelogiškumų įprasto gyvenimo požiūriu esama šioje dainoje?
- Aptarkite užduotis, kurias brolis skiria sesei, ir vaizdus, kuriais nusakoma, kaip sesė laukė brolio. Kokius kūrinius jums tai primena? Jei galite, pateikite pavyzdžių.
Tyrimas
Skalbimas senovėje ir dabar
Pasidomėkite, kaip kito skalbimo tradicijos. Išsiaiškinkite, kaip ir kur būdavo skalbiama ir lyginama senovėje. Ką reiškia žodžiai išvelėti ir iškočioti?
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"