Tema 4.5 (Literatūra 7)

Dainuojamoji tautosaka šiuolaikinėje kūryboje

Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Dainuojamoji tautosaka šiuolaikinėje kūryboje

Kiek gyvybinga šiandien dainuojamoji tautosaka? Iš buities, kalendorinių ir šeimos švenčių ji pamažu persikelia į koncertų sales, folkloro festivalius, dainų šventes. Dainos tarsi tos pačios, bet keičiasi jų atlikimo būdas, aplinka, tikslai. Be to, liaudies dainos vis dažniau pritaikomos prie šiuolaikinio gyvenimo, šiuolaikinės muzikos ritmų. Nieko nebestebina, kai liaudies dainą atlieka roko grupė ar garsiõs popdainininkės balsą lydi žinomo džiazo saksofonininko grojimas.

Šiame poskyryje siūlome patyrinėti liaudies dainų stilizavimą šiuolaikinėje poezijoje ir pasiklausyti įvairiai atliekamų liaudies dainų ir jų versijų.

Kaip suprasti?

Galima sakyti, kad tyrinėdami liaudies dainas tyrinėjame jose sukurtą pasaulio vaizdą – t. y. pasaulėvaizdį. Kaip jau įsitikinome, liaudies dainų pasaulėvaizdžiui būdingas lyriškumas, dainų pasaulio veikėjai įvardijami deminutyvais (mergelė, bernelis, liepužė, dobilėlis, nameliai, varteliai ir t. t.). Tautosakiniame pasaulėvaizdyje gyvenimas suvokiamas pagal stabilią nusistovėjusią schemą: nameliai – geri, balti; mergelė – skaisti, dora; mergelės gamtinė paralelė – liepužė arba lelijėlė, bernelio – ąžuolėlis arba dobilėlis; mergelės atributika – rūtos, rūtų darželis, bernelio – žirgas.

Šiuolaikiniame mene liaudies dainų, tautosakinis, pasaulėvaizdis dažnai įvairiai stilizúojamas, perkuriamas, bet dėl savitų šio pasaulėvaizdžio bruožų vis tiek lengvai atpažįstamas.

Stilizãcija – tai meninė priemonė, kai sąmoningai pasitelkiamas koks nors kūrinys ar jo savybės. Stilizuojamas kūrinys iškraipomas, tačiau vis tiek lieka atpažįstamas dėl skaitytojui ar klausytojui žinomų ypatybių.

Paradòksas (gr. paradoxos – netikėtas) – stilistinė figūra, kai pasakoma neįprasta, keista mintis, skambanti kaip logikai prieštaraujantis dalykas. Paradoksas netikėtai jungdamas nesuderinamas sąvokas sukuria naujų prasmių arba pasakymą daro emociškai paveikesnį. Ši stilistinė figūra ypač būdinga aforistiniams pasakymams apie gyvenimo išmintį, pavyzdžiui: „Žinau, kad nieko nežinau“ (Sokratas); „Matyti galima tik širdimi, tai, kas svarbiausia, nematoma akimis“ (A. de Sent Egziuperi). Sovietmečiu kūrusio M. Martinaičio poezijai būdingi paradoksai (pvz., „Be minčių galvoti, / kalbėt be lūpų ir tylėt – balsu“) perteikia žmogiškų būsenų nesuderinamumą su politinės diktatūros sąlygomis.

Skaitydami M. Martinaičio eilėraštį, atkreipkite dėmesį į jame ryškėjantį pokalbį.
Marcelijus Martinaitis

Padainuok man

  1. Padainuok man,
    ​kad vakaras jau nebetoli,
    ​kad laikas su saule namolio.
  1. Tu man padainuok
    ​su mėnesiu aplink galvą,
    ​sėdėdama parugėje.
  1. – Ką aš dainuosiu,
    ​kad mano daina – jau sena,
    ​kad mano širdis – jau akla,
    ​kad mano žodžiai – apkurto.
1974

Aptariame tekstą

  1. Koks prašymas išsakomas pirmoje eilėraščio eilutėje? [1]
  2. Kuriuo asmeniu kreipiamasi? Kokį kalbančiųjų tarpusavio ryšį tai atskleidžia? [1]
  3. Apie ką prašoma padainuoti? Kaip tai susiję su laiku ir vieta? [1]
  4. Kaip įsivaizduojamas dainuojantysis? Kas leidžia manyti, jog tai moteris? [2]
  5. Kur ir kaip būtų dainuojama? Kuo ypatinga ši vieta? [2]
  6. Kas atsakoma kalbančiajam? [3]
  7. Kodėl atsisakoma dainuoti? Kaip paaiškintumėte žodžius, išsakytus paskutinėse trijose eilėraščio eilutėse? [3]
  8. Kas sieja dainą, širdį ir žodžius? [3]

Apibendriname

  1. Eilėraštyje minima parugė, vakaras, noras grįžti namo. Kokias anksčiau aptartas šio skyriaus dainas primena tokie žodžiai?
  2. Šis eilėraštis yra dialogas. Kokį pageidavimą išsako eilėraščio kalbantysis? Kokiõs ir kokiomis aplinkybėmis atliekamos dainos reikia lyriniam subjektui?
  3. Kiek pirmame ir antrame posmuose kuriami vaizdai primena liaudies dainų pasaulėvaizdį?
  4. Ar šio eilėraščio dialogo dalyvius galima laikyti tokiais pačiais kalbančiaisiais kaip liaudies dainų bernelį ir mergelę? Kuo liaudies dainų bernelis ir mergelė skiriasi nuo šio eilėraščio menamų personažų bernelio ir mergelės?
  5. Kaip manote, ką galėtų reikšti eilėraščio dialogo dalyvės nelogiški atsakymai, esą jos daina – „jau sena“, kad jos širdis – „jau akla“ ir kad jos žodžiai – „apkurto“? Apie kokią vidinę ir kultūrinę būseną šie paradoksai byloja, turint omenyje eilėraščio parašymo laiką?
  6. Kur šiame eilėraštyje pastebite paradoksą?
  7. Kaip šiame eilėraštyje stilizuojamas, t. y. perkeičiamas, liaudies dainų pasaulėvaizdis?
Skaitydami dar vieną M. Martinaičio eilėraštį, atkreipkite dėmesį, kokie tautosakiniam pasaulėvaizdžiui būdingi vaizdiniai pasitelkiami.

Nežinoma daina

  1. Buvo gražiai nupaišytos langinės
    ​ir išrašyti žirgai.
    ​Tekėjo mergaitė – kaip rytą
    ​pateka saulė.
  1. Gražiai mylimoji dainavo,
    ​jos žodžiuose augo bijūnai,
    ​karvutė žiūrėjo į langus,
    ​veršelį laižė.
  1. Vartuos pražydo mėnulis,
    ​stiklu nuriedėjo žvaigždė...
    ​Išėjo mergaitė už mylimo –
    ​ir liko viena.
1980

Aptariame tekstą

  1. Kokiu vaizdu pradedamas eilėraštis? Kaip būtų galima iliustruoti dvi pirmas posmo eilutes? [1]
  2. Su kuo palyginamas mergaitės tekėjimas? Kaip eilėraštyje susiejamas mergaitės ruošimasis vestuvėms su rytinės saulės kilimu? [1]
  3. Ką antrame posme veikia mylimoji? [2]
  4. Kokioje erdvėje vyksta kiti antro posmo veiksmai: auga bijūnai, karvutė žiūri į langus, veršelį laižo? [2]
  5. Turint omeny pirmame posme minimą langinių paišymą, kaip galima suprasti pasakymą „Vartuos pražydo mėnulis“? [3]
  6. Kaip galima suprasti pasakymą „stiklu nuriedėjo žvaigždė“? [3]
  7. Kaip suprantate paskutines eilėraščio eilutes „Išėjo mergaitė už mylimo – / ir liko viena“? [3]

Apibendriname

  1. Raskite eilėraštyje visus žodžius, kuriais įvardijamas langas, žvelgimas pro jį.
  2. Kuo neįprasta antrame posme minima erdvė, kurioje skleidžiasi pasaulis (auga bijūnai, karvutė žiūri, veršelį laižo)?
  3. Ką galime suprasti apie antrame posme besiskleidžiantį apdainuojamą pasaulį – ar jis realus, ar tik menamas?
  4. Kaip manote, kodėl tas pasaulis egzistuoja tik dainoje?
  5. Ar eilėraščio pabaigoje minima situacija, kai ištekėjusi moteris lieka viena arba jaučiasi vieniša, yra būdinga tik liaudies dainų pasaulėvaizdžiui, ar ir realiam gyvenimui? Prisiminkite, ką apie santuokinį gyvenimą sužinojote tyrinėdami vestuvių papročius ir dainas.
  6. Apibendrinkite, kaip šiame M. Martinaičio eilėraštyje stilizuojamas liaudies dainų pasaulėvaizdis.
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

„Dzūkodelika“

Rokas Kašėta (g. 1990) – iš Dzūkijos kilęs šiuolaikinės muzikos kūrėjas, Dzūkijos kultūros puoselėtojas. Studijavo politikos mokslus, inžineriją, keliavo po pasaulį, kelerius metus gyveno Lotynų Amerikoje, susipažino su archajiškomis indėnų gentimis. Tada pradėjo domėtis savo šaknimis bei dzūkų tradicijomis. Išrado muzikos instrumentą mėnulio būgną. Juo ir kuria savo muziką, kurią vadina „dzūkodelika“.

Rokas Kašėta
Skaitydami dainos tekstą ir klausydamiesi dviejų jos variantų – 1900 m. gimusio kaimo žmogaus Petro Zalansko ir šiuolaikinio muzikanto R. Kašėtos dainavimo – atkreipkite dėmesį, su kuo ir apie ką kalbamasi.
Petras Zalanskas – „Tu pucine raudonasai“
Rokas Kašėta – „Tu pucine raudonasai“

Tu pucine raudonasai

  1. Tu pucine raudonasai,
    ​Pucinėli raudonasai,
    ​Ko pavirtai in šalalį,
    ​Ko pavirtai in šalalį,
    ​In šalalį neščeslyvų,
    ​O aš jaunas be dalalės,
    ​Einu keliu dainuodamas,
    ​Dalios, laimės ieškodamas.
  1. Atsišaukė mą dalalė
    ​Anoj pusėj krašti marių.
    ​Aik, dalala, šian kraštelin,
    ​Jau aš tavį seniai laukiu,
    ​Iš vargelio neišsitraukiu.

Aptariame tekstą

  1. Ką dainuojantysis kalbina šioje dainoje, į ką kreipiasi? [1]
  2. Kokiu epitetu apibūdinamas augalas putinas? Pasidomėkite, kaip atrodo putino krūmo žiedai ir uogos. [1]
  3. Putino krūmas lietuvių tautosakoje dažniausiai siejamas su jaunais žmonėmis. Ar ši daina tai patvirtina? Kodėl taip manote? [1]
  4. Ką dainuojantysis sako putinui? Ar tai klausimas, ar labiau priekaištas, skundas? Kodėl taip manote? [1]
  5. Ką veikia ir kaip savo padėtį apibūdina dainos kalbantysis? [1]
  6. Kas atsišaukia į laimės ieškančio bernelio dainą-aimaną? [2]
  7. Kur jo dalalė paaiškėja besanti? [2]
  8. Kaip bernelis reaguoja į dalalės atsišaukimą: ar pats traukia jos sutikti, ar ją pas save kviečia? [2]
  9. Kieno metafora galėtų būti dalalė, kurios bernelis jau seniai laukia? [2]

Apibendriname

  1. Kokiu pagrindu dainą galima suskirstyti į dvi dalis?
  2. Kodėl subjektui svarbu, kad putinas augtų tiesiai, nevirstų į šonus („in šalalį“)? Ką galima pasakyti apie jaunuolio ir putino ryšį?
  3. Apibūdinkite šios dainos nuotaiką. Kaip manote, kodėl melodija tokia ilgesinga, lyriška?
  4. Kaip šią dainą dainuoja P. Zalanskas?
  5. Kaip R. Kašėta stilizuoja liaudies dainą? Ką pakeičia ją atlikdamas? Ko šiai dainai suteikia R. Kašėtos mušamas mėnulio būgno ritmas?
  6. Pasvarstykite, kaip šią dainą girdėtų lietuvių kalbos nesuprantantys užsieniečiai, – ar jie atpažintų dainos archajiškumą? Kodėl taip manote?
Daugiau
Daugiau pasirinkimų

Šventinis Bankuchenas

Šventinis Bankuchenas – tai komiko ir dainininko, įvairių sričių ir žanrų kūrėjo Luko Šidlausko pseudonimas. Menininkas savo dainose ir vaizdo klipuose kuria šiuolaikinio miestietiško gyvenimo satyrą, pašiepia žmonių aklą sekimą madomis, pasidavimą minios jausmui, besaikį vartojimą, prisitaikėliškumą, atsisakymą mąstyti savo galva. Ypač išgarsėjo sukūręs „Lietuvos istorijos repą“ (2016). Kitas populiarus jo darbas – „Nykstančių liaudies dainų rinkinys“ (2020).

Šventinis Bankuchenas

Klausydamiesi dainos „Ofisėli, stiklainėli“ ir skaitydami jos žodžius, atkreipkite dėmesį, kaip stilizuojamos liaudies dainų ypatybės.

„Šventinis Bankuchenas“ – „Ofisėli, stiklainėli“

Ofisėli, stiklainėli

[1]

  1. Nuo devynių,
    ​iš pat ryto,
    ​iki vakaro šešių
  1. Atsisėdę
    ​prie laptopų
    ​ariam, dirbam exceliu.
  1. Ofisėli,
    ​stiklainėli,
    ​mano mielasai,
  1. penkis šimtus
    ​aš emailų
    ​šiandien išsiunčiau, nemažai.

[2]

  1. Ir ateina
    ​​dienos pietūs,
    ​bendradarbiai siūlo eit
  1. į kiniečius
    ​biznislančo42
    ​už septynis penkiasdeš(imt).
  1. Atsakau, kad
    ​​šiandien skipinu43,
    ​​kad pasiėmiau iš namų.
  1. Duonos plutos
    ​dubenėlį
    ​virtuvytėj valgysiu.

[3]

  1. Susigrūdę
    ​šešia(sdeši)m(t) penki
    ​bendradarbiai patalpoj,
  1. šyla menkė jų
    ​mikrobanginėj,
    ​kvapas toks, kad – ojoj oj.
  1. Ofisėli,
    ​stiklainėli,
    ​mano mielasai,
  1. pasakyk, ar
    ​paskolėlę
    ​aš mokėsiu dar ilgai.
42 Biznislančas (anglizmas) – business lunch, dienos pietūs.
43 Skip (angl.) – praleisti.

Aptariame tekstą

  1. Kokios laiko nuorodos pateikiamos pirmame posme? Koks laiko tarpas aprėpiamas? [1]
  2. Kaip apibūdinama kalbančiojo veikla? Kurie žodžiai tiktų ir liaudies dainoms? [2]
  3. Apie ką kalbama trečiame posme? [3]
  4. Kaip manote, kodėl ofisėlis vadinamas stiklainėliu? Ką šiems žodžiams suteikia mažybinė forma? [3]
  5. Kaip apibūdinamas darbas ofisėlyje? Kaip manote, kodėl rašoma emailų, o ne elektroninių laiškų? [4]
  6. Kaip aprašomas pietų metas? Kokios pietų galimybės ir kokia realybė? [6–8]
  7. Kaip apibūdinama virtuvytė ir kas joje vyksta? Kokį kontrastą ji sudaro su moderniu stikliniu ofisu? [8, 9, 10]
  8. Trečiame posme ofisėlis stiklainėlis minimas kaip darbo vietos nuoroda, o vienuoliktame į jį kreipiamasi. Tai laikytina įasmeninimu. Į ką kreipiasi kalbantysis? [11]
  9. Kokia tema išryškėja paskutiniame posme prakalbus apie paskolėlę? [12]

Apibendriname

  1. Ką reiškia žodis bankuchenas? Pasvarstykite, ką savo slapyvardžiu nori pasakyti kūrėjas L. Šidlauskas.
  2. Dainoje jungiama liaudies dainų tradicija ir mūsų dienų gyvenimo realijos. Aptarkite dainą keliais požiūriais kiekvieną kartą atsakydami į klausimą, ar tai priklauso minėtai tradicijai, ar tai mūsų dienų bruožai, o gal tai šių dviejų temų derinys:
    • dainos melodija ir jos atlikimas;
    • veiksmo vieta ir laikas;
    • kalbėjimas apie darbą;
    • savijauta darbe (valgis);
    • vargų darbuose priežastys;
    • mažybiniai žodžiai ir jų reikšmė;
    • nenorminiai žodžiai;
    • į ką dainoje kreipiamasi.
  3. Paradoksalus sugretinimas ar ryškus kontrastas gali kelti šypseną. Raskite juoką keliančias dainos vietas. Atkreipkite dėmesį į mažybine forma pavartotus žodžius.
  4. Iš ko pasišaipoma šioje dainoje?
  5. Kaip vertintumėte dainų rinkinio „Nykstančių liaudies dainų rinkinys“ pavadinimą? Kur slypi autoriaus juokavimas?
  6. Kaip manote, ar šio rinkinio dainas galima laikyti tautosakos išsaugojimo būdu? Argumentuokite.

Diskusija

Pasiskirstykite į dvi grupes ir surenkite diskusiją. Viena grupė gina požiūrį, kad liaudies dainos yra visiška atgyvena, jos niekam nebeįdomios. Kita grupė įrodinėja, kad liaudies dainos yra didžiausias mūsų turtas, jos skamba vis naujai, įkvepia šiuolaikinės muzikos kūrėjus.

Kuriame tekstą

Pasirinkę vieną diskusijoje minėtą poziciją, suformuluokite teiginį, jį argumentuokite ir parašykite pastraipą. Pabaigoje galite padaryti išvadą.

Kūrybinė užduotis

Kolektyvinė konceptualiojo meno paroda „Žmonės ir dainos“

Įsivaizduokite, kad esate šiuolaikinio meno kūrėjai, pakviesti surengti kolektyvinę parodą apie tradicines liaudies dainas. Parodoje turi dalyvauti tiek menininkų, kiek klasėje yra mokinių. Taigi kiekvienas mokinys turi pristatyti savo sukurtą konceptualiojo meno kūrinį, siūlantį originaliai pažvelgti į liaudies dainas ir senuosius papročius. Nepamirškite, kad esate šiuolaikiniai menininkai!
​Kad galėtumėte surengti kolektyvinę parodą, pirma turite atlikti individualų kūrybinį darbą.

  • Pasidomėkite, kas yra konceptualusis menas, patyrinėkite pavyzdžius. Pažiūrėkite vaizdo įrašą apie konceptualųjį meną.
  • Prisiminkite, ką sužinojote, kas labiausiai įsiminė aptariant senuosius lietuvių papročius ir liaudies dainas.
  • Minčių lietus: užsirašykite visas su liaudies dainomis susijusias mintis ir vaizdinius.
  • Pradėkite kurti. Atminkite, kad šiuolaikiniame mene svarbiausia yra idėja.
  • Apgalvokite, kaip savo kūrinio idėją galėtumėte apipavidalinti ir eksponuoti parodoje. Galite pasitelkti visas priemones: daiktų koliažą, skulptūrą, piešimą, garso įrašus, filmuotą medžiagą, instaliacijas, tekstus ir t. t.
  • Sugalvokite savo kūriniui pavadinimą.
  • Popieriaus lape parašykite savo kūrinio pristatymą. Jame turi būti nurodyta: kūrinio autoriaus (jūsų) vardas, pavardė, kūrinio pavadinimas, kūrinio atlikimo technika ir priemonės (pvz., Instaliacija. Plastikas, medis, popierius, siūlai), sukūrimo metai ir išsamus jūsų kūrinio idėjos aprašymas.
  • Visos klasės kūrinius ir jų aprašymus eksponuokite.
Iš ciklo „Palikimas (babutas skarialas)“, 2012–2013 m., autorė Eglė Ridikaitė
Iš ciklo „Palikimas (babutas skarialas)“, 2012–2013 m., autorė Eglė Ridikaitė
Iš ciklo „Palikimas (babutas skarialas)“, 2012–2013 m., autorė Eglė Ridikaitė

Kuriame tekstą

Pasidomėkite dainuojamąja poezija ir žymiausiais šio žanro atlikėjais – vadinamaisiais bardais. Atradę jums patinkantį dainuojamosios poezijos kūrinį, pasiruoškite jį pristatyti klasei: aptarkite dainos-eilėraščio tekstą ir melodiją. Kodėl ši daina jums labiausiai patiko? Pabandykite kartu su klasės draugais surengti dainuojamosios poezijos popietę.

Daugiau
Daugiau pasirinkimų
Prašau palaukti