Jau minėjome, kad kalba vertina. Bet kodėl ji vertina būtent taip, o ne kitaip? Kodėl bitės laikomos darbščiomis, o lapės gudriomis? Į šiuos klausimus atsakysime pasidomėję, ką apie bites ir lapes kalba lietuvių liaudies pasakojimai.
Bitė darbininkė
BITĖS
(etnografinis aprašymas)
Nuo seniausių laikų bitė lietuviams buvo darbštumo ir darbo pasidalijimo, kolektyvinio darbo pavyzdžiu. Bitės gyvena aviliuose. Motinėle vadinama bitė, kuri deda kiaušinėlius. Be motinėlės negalėtų bitės išgyventi. Šeimoje motinėlė yra tik viena. Avilyje dar yra tranai ir bitės darbininkės. Tranai – tarsi bičių tėvai. Bitės darbininkės nudirba visus darbus: neša vandenį, iš gėlių renka nektarą, iš jo atsiranda medus, taip pat renka žiedadulkes – iš jų gamina bičių duoną. Bitės darbininkės maitina ką tik iš kiaušinių išsiritusias biteles, gamina vašką, kitas bičių gyvenimui reikalingas medžiagas. Bitė ne tik darbšti, bet ir mėgsta švarą, dažnai puola suprakaitavusį, nevalyvą žmogų. Daugeliu atžvilgių bitės gyvenimas panašus į žmogaus: jos gyvena šeimomis, dirba naudingą darbą, tvarkosi ir t. t., todėl apie bites sakoma ne „gaišta“, o „miršta“.
Aptariame tekstą
- Kaip bitės pasidalija darbus?
- Kuo bitės gyvenimas yra panašus į žmogaus gyvenimą?
KAS YRA BIČIULIS?
(etnografinis aprašymas)
Bitininkas turi būti teisingas, vaišingas, nešykštus, ramus žmogus. Jei šykštus ir ypač jei nesugyvena su kaimynais, bitės prie tokio žmogaus nebūna, jos išskrenda arba numiršta. Bitės laikytos išmintingomis – savininko, gero žmogaus jos negelia, bet labai nemėgsta piktų žmonių. Taigi bitės tarsi pačios pasirenka, pas ką būti. Kartu su pakviestu kaimynu kopinėjant medų, dalijantis spiečiais, susibičiuliaujama, tampama draugais, beveik giminėmis per bites, bičiuliais. Bičiuliai nesipyksta, nepavydi vienas kitam.
Aptariame tekstą
- Kokie būdo bruožai būdingi bitininkui?
- Kodėl bitės laikytos išmintingomis?
- Paaiškinkite, kas yra bičiuliai.
- Paaiškinkite, kaip suprantate žodį „bičiulis“. Kuo bičiulis skiriasi nuo draugo?
- Perskaitykite patarles apie bites, bitininkystę ir bičiulystę. Remdamiesi skaitytais bičių ir bitininkų gyvenimo aprašymais, paaiškinkite, ką reiškia šios patarlės.
- Viena bitė avilin neprineša medaus.
- Mirė bitė – nėra nė bičiulystės.
- Kas myli bites, tą ir Dievas myli.
- Bitės saldus medus, bet sunkus darbas.
- Ant visų žolynų bitelės leidžiasi, bet ne nuo visų medų ima.
- Bitė pikta, kai darbo neturi, o žmogus – kai per daug turi.
- Bitė ne ėda, bet valgo.
Tyrimas
Pasikvieskite į klasę bitininką ir paprašykite, kad jis papasakotų, kaip šiandien žvelgiama į senuosius bitininkystės papročius. Kokių papročių vis dar laikomasi? Ką apie bites galvoja šiandienos bitininkai? Kuo, anot jų, bitės panašios į žmones?
BITĖS GINKLAS
Dievas sukūrė visus gyvūnus ir leido kiekvienam pasirinkti sau ginklą. Kiškis pasiėmė ilgas kojas, ežys – aštrius ir smailius dyglius, šuo – aštrius dantis, ožys – smailius ragus. Kai atėjo eilė bitei, ji prašė Dievo tokio geluonio, jog kiekvienas gyvulys, kurį ji įgelsianti, mirtų. Bet ji to negavo, atvirkščiai – jei kam nors įgels, pati turės mirti. Taip ir yra.
Aptariame tekstą
- Įgėlusi ir palikusi geluonį, bitė iš tiesų miršta. Pasvarstykite, kas būtų, jei ir ši bitės gyvenimo savybė persikeltų į žmonių gyvenimą.
- Atspėkite mįslę ir paaiškinkite, kaip ją supratote: „Mažas mažas vabaliukas / Gale aštrus kirveliukas.“
Lietuvių rašytoja Janina Degutytė (1928–1990 m.) gimė Kaunè. Dirbo redaktore, vertėja, mokytoja. Daugiausia rašė eilėraščius ir pasakas vaikams. Poezija jai padėjo atitrūkti nuo sudėtingos gyvenimo kasdienybės.
BITUTĖ
- Kas ten skraido visą dieną,
Pailsėt negali –
Su dryžuotu sijonėliu
Ir plonais sparneliais?
- Kas ten šnabžda raudongalviui
Dobilui į ausį?
Kas ten saulės spindulėliais
Sau burnelę prausia?
- Tai bitutė triūsia, pluša
Tarp margų gėlelių –
Su dryžuotu sijonėliu
Ir plonais sparneliais.
- Bitė renka saldų medų
Po geltoną lašą.
O kokiam gi ąsotėly
Bitė medų neša?
Aptariame tekstą
- Kokie išoriniai bitės bruožai minimi eilėraštyje?
- Koks bitės gyvenimo epizodas aprašomas eilėraštyje?
- Palyginkite eilėraštį su anksčiau pateiktais bitės aprašymais. Kokias jos savybes pabrėžia poetė?
- Ar šis eilėraštis ko nors moko? Atsakymą pagrįskite.
Jonas Mekas (1922–2019 m.) gimė Biržų apskrityje, 1944 m. pasitraukė iš Lietuvõs. Gyveno ir kūrė Jungtinėse Amèrikos Valstijose, Niujòrke. Jis plačiai žinomas kaip modernaus kino kūrėjas, bendravęs su garsiais pasaulio menininkais. Rašė poeziją, prisiminimų knygas.
- Ramu
ant
kalvos.
- Taip
nepaprastai
gera.
- Iš
dobilo
galvos
- bitė
medų
geria.
Aptariame tekstą
- Kas aprašoma šiame trumpame J. Meko eilėraštyje?
- Kaip jaučiasi eilėraščio kalbantysis? Kas atskleidžia jo savijautą?
- Pasvarstykite, kodėl eilėraštyje, skirtame ramybei ir gerumui, rašoma apie bites.
- Palyginkite J. Meko ir J. Degutytės eilėraščius. Kas juose bendro ir kuo jie skiriasi?
Apibendriname
- Kodėl lietuvių liaudies kultūroje bitės gyvenimas tapo pavyzdžiu žmogui?
- Kokie bitės elgesio bruožai patraukliausi žmogui?
- Paprašykite namiškių, kad pasakytų daugiau patarlių, papasakotų pasakojimų apie bites.
- Kurie kiti gyvūnai laikomi labai darbščiais, vieningais ir šios jų savybės atsispindi mūsų tautosakoje?
Diskusija
Surenkite pokalbį tema „Kaip mūsų klasės mokiniams tapti bičiuliais?“
Lapė gudruolė
Ne tik lietuvių, bet ir daugelio kitų tautų pasakose lapė yra gudruolė. Tiesa, už savo gudrumą ir apgavystes neretai ji skaudžiai nubaudžiama. Aptarkime kelias pasakėčias apie lapę.
Kaip suprasti?
Pasakėčia – trumpas eiliuotas ar prozine kalba parašytas pamokomas kūrinys. Pasakėčiose dažnai veikia gyvūnai arba gyvūnai ir žmonės. Jose matome reikšmės perkėlimą – kalbama apie gyvūnus, bet turimi galvoje žmonės ir jų santykiai. Toks reikšmės perkėlimas vadinamas alegòrija.
Pasakėčioje skaitytojui leidžiama pačiam suprasti, ko moko šis kūrinys, arba tai pasakoma kelių žodžių apibendrinimu, vadinamu moralù. Neretai pasakėčios moralas pasakomas patarle.
Pasakėčios žanro pradininku laikomas senovės graikų poetas Ezopas. Pagal legendą jis buvo vergas, mėgęs pasakoti linksmas, pamokomas istorijas. Būdamas beteisis ir negalėdamas tiesiogiai reikšti savo nuomonės, jis rado būdą netiesiogiai svarstyti žmogaus elgesio problemas. Vėlesniais laikais Ezopo pasakėčios dažnai būdavo perkuriamos.
VARNA IR LAPĖ
Varna, pasigriebusi mėsos gabalą, nutūpė medžio viršūnėje. Pamatė ją lapė; norėdama atimti iš varnos mėsą, atsistojo po medžiu ir ėmė girti jos dailumą ir grožį, sakydama, jog iš visų paukščių labiausiai jai derėtų karaliauti ir, tikriausiai, jau ji būtų karalienė, jei tik balsą turėtų. Varna, norėdama parodyti, jog ji ir balsą turi, sukrankė ir išmetė mėsą. Lapė prišoko ir, pasigriebusi mėsą, tarė:
– Varna, varna, jeigu tik proto turėtum, galėtum visų paukščių karaliene būti.
Aptariame tekstą
- Kokia varnos silpnybe pasinaudojo lapė?
- Kokios lapės savybės jai padėjo išvilioti mėsą iš varnos?
- Iš ko pasišaipoma šioje pasakėčioje? Atsakymą pagrįskite.
- Suformuluokite šios pasakėčios pagrindinę mintį, t. y. moralą.
- Pateikite pavyzdžių iš aplinkinių žmonių ar jūsų klasės gyvenimo, kai pataikaujant siekiama ką nors gauti.
LAPĖ IR VYNUOGĖS
Alkana lapė, pamačiusi nuo šakelės svyrančias vynuogių kekes, norėjo nusiraškyti, bet pasiekti negalėjo. Nueidama pati sau pasakė:
– Neprisirpusios.
Tai ir kai kurie žmonės, nesugebėdami ko pasiekti, kaltina aplinkybes.
Aptariame tekstą
- Paaiškinkite šios pasakėčios prasmę. Kodėl lapės pasiteisinimas vertinamas neigiamai?
- Ar ši pasakėčia rodo lapės gudrumą, ar kurią kitą jos savybę? Atsakymą pagrįskite.
- Pagalvokite, ar jums patiems neteko panašiai pasiteisinti, kai ko nors nepavyko padaryti ar gauti.
Italų rašytojas Džanis Rodaris (Gianni Rodari, 1920–1980 m.) daugiausia rašė literatūrines pasakas. Iš jų geriausiai žinoma – „Čipolino nuotykiai“. Dirbo mokytoju, žurnalistu.
LAPĖ FOTOGRAFĖ
Vieną gražią dieną Lapė suprato, kad tikrasis jos pašaukimas – būti keliaujančia fotografe. Ar jūs norėtumėt, kad ši apsukri kūmutė jus nufotografuotų? Aš, atvirai kalbant, ne. Ir tuoj paaiškinsiu, kodėl.
Taigi štai kūmutė Lapė su savo naujuoju fotoaparatu bei trikoju stovu ir puikia fotografijų paroda savo šaunumui parodyti įsikuria didelės vištidės prieigose. Vištos už metalinio tinklo tvoros jautėsi saugiai, todėl priėjo arčiau.
– Pažiūrėkit, kokios gražios, kokios meniškos fotografijos, – ima suokti Lapė. – Štai šią padariau gaidžiui Žaliauodegiui, kuriam reikėjo portretinės nuotraukos, kad galėtų nusiųsti sužadėtinei.
– Ak, kokia nuostabi! – aikčiojo sužavėtos vištelės.
– Šitą padariau triušių šeimynai. Jie norėjo ir aureolės virš galvos, nes tai labai religinga šeima, ir aš patenkinau šį jų norą. Savo fotoaparatu galiu fotografuoti visa, kas matosi, ir netgi tai, ko nesimato!
Tuomet pora išsipusčiusių vištelių nusprendė nusifotografuoti:
– Tačiau nuotraukoje norim būti su plunksnų šleifu...
– Žinoma, žinoma... Ir viskas nemokamai... Aš esu menininkė, labdarė, o ne verslininkė.
Įsismaginusios vištelės trepsena iš vištidės ir stoja pozuoti. Lapė apsimeta žiūrinti į fotoaparatą: kiša galvą po juodu audeklu, ištraukia, perkelia trikojį, atidengia objektyvą:
– Prašom, prašom, susiglauskit ir šypsokitės. Žiūrėkite į šį medį dešinėje. Jau? Nejudat, a?
Ir kai tik jos ganėtinai prisiartino ir sustingo kaip akmeninės, Lapė šoko ant jų ir vienu kąsniu prarijo. Vargšelės.
Verčiau jau būtų pasitenkinusios gerai atliktu piešiniu, kad ir anglimi.
Aptariame tekstą
- Kurią iš Ezopo pasakėčių perkuria Dž. Rodaris? Kaip ją perkuria?
- Kokie Lapės žodžiai rodo, kad ji giriasi ir meluoja?
- Kokiomis vištų silpnybėmis pasinaudoja Lapė?
- Pasvarstykite, kodėl vištos nori nuotraukoje pasirodyti su plunksnų šleifu. Į kokį paukštį jos nori būti panašios? Ką tai apie jas sako?
- Kodėl fotografavimas patogus Lapei, norinčiai pasigauti vištų?
- Pasvarstykite, kodėl vištos pavadinamos „vargšelėmis“. Ar šis apgailėjimas rimtas, ar pajuokiantis?
- Palyginkite, kaip lapė vertinama Ezopo pasakėčioje ir kaip Dž. Rodario pasakėčioje.
- Kokius lapės bruožus išryškina šios patarlės?
- Meilinasi kaip laputė, o kanda kaip šuva.
- Lapė gana gudri, bet beeidama pro ugnį uodegą nusvyla.
- Ir lapė ne visuomet uodegą sveiką išneša.
- Kai lapė pradeda sakyti pamokslą, apsidairyk apie savo vištas.
- Gyrėsi kaip lapė, varną apgavusi.
- Giminiuojasi kaip lapė su gerve.
- Guli kaip išdvėsusi lapė.
- Kurias pasakas ar pasakėčias primena trys paskutinės patarlės?
Apibendriname
- Perskaitykite pasakų, kuriose veikia lapė. Pasirinkite vieną iš jų ir suformuluokite klausimus, kurie padėtų bendraklasiams geriau suprasti tekstą.
- Apibendrindami skaitytus pasakojimus, paaiškinkite, kaip įvairiuose tekstuose vertinama lapė.
- Paslaugą teikia UAB "Biznio mašinų kompanija" ir "Star Cloud OÜ"