Linksmosios poezijos pamokos

1. Baltos lelijos
   ​Po langais susivijo.
   ​Po lelijom balčiausiom
   ​Du vaikeliai stovi.
   ​
2. Vienas vaikas baltas,
   ​Kitas vaikas – žalias,
   ​Viens į kitą žiūri,
   ​Žvaigždes klausinėja.
   ​
3. Kas pasėjo bulveles,
   ​Kas pasėjo lelijas?
   ​Kas gi ežerus pasėjo,
   ​Kas pasėjo žmogelius?
   ​
4. Kas gyvena už kalnų,
   ​Kas gyvena danguje?
   ​Kas gyvena po žeme,
   ​Kas gyvena žvaigždėse?
   ​
5. Kur mes eisime šįvakar,
   ​Kur mes eisime rytoj?
   ​Kur mes būsim,
   ​Kai pasensim,
   ​Kur po šimto metų
   ​Būsim?

Aptariame tekstą

1.1. Kas apie lelijas pasakyta pirmame posme? Įvardykite bent tris dalykus.

1.2. Paaiškinkite žodžio „susivijo“ prasmę.

1.3. Kaip galėtų atrodyti susivijusios lelijos ir po jomis stovintys vaikeliai? Kokio dydžio turėtų būti gėlės, jeigu jos „po langais“, o kokio – vaikeliai, jeigu jie „po lelijom“? (Atkreipkite dėmesį į žodžio „vaikeliai“ formą.) Kaip galėtų jaustis po susivijusiomis lelijomis stovintys vaikeliai?

1.4. Kokia spalva vyrauja šiame posme?

2.1. Ką naujo apie vaikus sužinome antrame posme?

2.2. Kaip paaiškintumėte jų spalvas? Kaip tai susiję su lelijomis?

2.3. Kuriuo metu vyksta eilėraštyje nusakomi dalykai? Iš ko tai suprantate?

2.4. Kodėl vaikai, žiūrėdami vienas į kitą, kažko klausinėja žvaigždžių?

2.5. Ką bendro turi žvaigždės ir lelijos?

3.1. Ko vaikai klausinėja žvaigždžių?

3.2. Kuo panašios ir kuo skiriasi lelijos ir bulvelės?

3.3. Šiame posme klausiama, kas visa tai pasėjo. Ką reiškia šis kiekvienoje eilutėje vartojamas veiksmažodis? Kurio jis laiko? Kuo jį vartodami iš tikrųjų domisi vaikai?

3.4. Kurie vaikų klausimai skamba įprastai, o kurie keistai? Kodėl taip manote? Atkreipkite dėmesį į tai, kiek sakinių sudaro posmą.

4.1. Koks pagrindinis ketvirto posmo klausimas? Kodėl vienoda visų šio posmo eilučių pradžia? Koks ir kurio laiko veiksmažodis čia vartojamas?

4.2. Ką bendro čia turi pasakymai „už kalnų“, „po žeme“?

4.3. Kuo nuo minėtų vietų skiriasi kitos dvi?

5.1. Kaip penktame posme pasikeičia klausiamasis žodis?

5.2. Kuriuo asmeniu čia prabylama? Kas galėtų būti tie „mes“?

5.3. Kokie ir kurio laiko veiksmažodžiai vartojami? Kurie žodžiai rodo, kad rūpinamasi ne tik vieta, bet ir laiko tėkme?

5.4. Tai linksmi ar graudūs klausimai? O gal ir linksmi, ir graudūs? Kodėl taip manote?

Lietuvių rašytojas Vladas Braziūnas gimė 1952 m. Pasvalyjè. Jis yra žinomas kaip poetas, vertėjas, fotografas. Daug metų dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose.

Raiškiai skaitydami eilėraštį, atkreipkite dėmesį į tai, kaip vaikas mąsto, kas eilėraštyje rimta, o kas ne.

1. Kas man sugalvojo
   ​tokią paiką galvą, –
   ​vaikas tik galvoja,
   ​o girdžiu, kaip kalba:
   ​
2. ,,Mano koja – aš,
   ​mano pilvas – aš,
   ​mano kaklas – aš,
   ​mano smakras – aš,
   ​nosy pirštas – aš!
   ​
3. Mano koja mano pilvą,
   ​mano pilvas mano kaklą,
   ​mano kaklas mano smakrą,
   ​mano smakras mano nosį,
   ​mano nosis mano pirštą –
   ​per pasaulį neš!
   ​
4. Pelė urvelyje – ne aš,
   ​​gėlė darželyje – ne aš,
   ​lėlė lovelėje – ne aš…
   ​Bet jeigu sapnas jas atneš,
   ​pelė galvelėje – jau aš,
   ​gėlė galvelėje – jau aš,
   ​lėlė galvelėj – irgi aš?..“

Aptariame tekstą

1.1. Kieno vardu kalbama šiame eilėraščio posme? Iš ko tai galime suprasti?

1.2. Kodėl kuosa savo galvą vadina paika? Ar ji iš tikrųjų paika? Ką ji gali girdėti? Kokį prieštaravimą išryškina žodeliai „tik“ ir „o“?

1.3. Ką kuosa Kro apie vaiko mąstymą ir elgesį pasako pirmame posme?

2.1. Kuosa Kro antrame posme pasakoja, ką galvoja vaikas. Kas taip leidžia manyti?

2.2. Kokias savo kūno dalis vardija vaikas?

2.3. Kokia tvarka jos išvardijamos? Kaip manote, kodėl?

2.4. Kodėl paminėjus kurią nors kūno dalį, apibendrinama pasakius, kad tai „aš“?

2.5. Kokias vaiko savybes perteikia kiekviena paminėta kūno dalis?

2.6. Kuris savęs apibūdinimas juokingiausias? Kodėl? Ar jis tik juokina, ar pasako ir ką nors rimto apie tą „aš“?

2.7. Kokiu skyrybos ženklu baigiamas šis posmas? Ką tai pasako apie kalbantįjį ir apie jo sau skirtus pastebėjimus? Apibendrinkite, kas gi tas „aš“.

3.1. Ką antrame posme įvardytos kūno dalys veikia trečiame posme?

3.2. Koks žodis jame vis kartojamas ir ką tai galėtų reikšti?

3.3. Koks veiksmažodis visame posme galėtų kartotis, tačiau yra paminimas tik kartą? Kaip manote, kodėl? Ko šis praleidimas suteikia eilėraščiui?

3.4. Kokią liaudies dainą primena toks kalbėjimas?

3.5. Kuo panašios antro ir trečio posmų pabaigos?

3.6. Kam apskritai reikalinga ši kūno dalių sąjunga? Atsakykite, remdamiesi paskutine trečio posmo eilute.

3.7. Kaip vaikas pasijunta esantis pasaulyje? Kokių emocijų jam kelia tas jausmas? Kodėl taip manote?

4.1. Ketvirto posmo pirmos trys eilutės baigiasi žodžiais „ne aš“. Su kuo lyginasi vaikas ir kas yra „ne aš“?

4.2. Kokie išorinio pasaulio objektai minimi? Kaip manote, kodėl būtent šie?

4.3. Kokį sąskambį kuria pirmų trijų šio posmo eilučių pirmi žodžiai? Kodėl jie gretinami?

4.4. Kuria eilute baigiasi šio posmo pirma dalis? Kodėl taip manote? Ką tai galėtų reikšti?

4.5. Kada ir kaip pelė, gėlė, lėlė – išorinio pasaulio dalykai – tampa „aš“, „jau aš“? Kaip tai suprantate? Kokia šiame posme atskleidžiama sapno paskirtis?

4.6. Kur jungiasi išorinis pasaulis ir vaiko „aš“?

4.7. Kokiais skyrybos ženklais baigiasi eilėraštis? Ką jie atskleidžia apie vaiką? Ar atsakoma į paskutiniame posme iškeltą klausimą? Kas į jį galėtų atsakyti?