Kaip suprasti?
Iš nepikto melo galima smagiai pasijuokti. Dar juokingiau, kai tokie melai sakomi rimtu veidu. O juokų, melų pasakos tiesiog žaižaruoja išmone. Labai senas tradicijas turi visiems gerai žinoma linksmų melų diena balandžio 1-oji. Buvo manoma, kad tam, kuriam šią melų dieną pasiseka apgauti kitą, seksis visus metus.
Šiai dienai artimos ir Ùžgavėnės – žiemos išvijimo šventė, kai laukiama apsilankant persirengėlių, šmaikštaujama, juokiamasi, trumpam tarsi suardoma įprasta pasaulio tvarka. Tai būdinga karnavalams, vykstantiems skirtingose pasaulio šalyse.
Melų pasakos
Palyginkite dvi lietuviškas melų pasakas. Stebėkite, kaip yra meluojama ir kas sukelia juoką.
Aš jums pasakysiu pasaką. Mačiau skrendant dvi keptas vištas, skrido jos greitai, pilvus išvertusios į dangų, o nugaras į pragarą. Ten girnų akmuo plaukė kaip plunksna per Meino upę, o varlė, tupėdama per Sekmines ant ledo, nugraužė arklo žagres. Su ramentais ir kojūkais šoko vyti kiškį trys berniokai – vienas kurčias, antras aklas, trečias nebylys, o ketvirtas abiem kojom šlubas. Norit žinoti, kaip jie kiškį pagavo? Aklas pamatė per lauką bėgantį, nebylys sušuko, kad šlubis vytų, o šlubis jį pavijo tekinas ir pagavo už sprando. Kiti sugalvojo per lauką plaukti laivu, iškėlė bures ir pavėjui nusiyrė dirvomis; užplaukė jis ant aukšto kalno ir tenai prigėrė.
Toliau vėžys pralenkė kiškį, karvė užlipo ant stogo ir atsigulė „pailsėti“. Tam krašte musės tokios didelės, kaip ožkos.
O dabar atidaryk langą, kad tie melai išlėktų į orą.
***
Kartą Nemunu plaukė girnų akmuo. Po krūmu ilsėjosi keturi vyrai: vienas kurčias, antras aklas, trečias šlubas, ketvirtas nuogas. Kurčias išgirdo, kad kažin kas Nemunu pūškuoja – plaukia. Aklasis pamatė, kad plaukia girnų akmuo. Šlubasis pasivijo ir ištraukė ant kranto. Nuogasis pasiėmė, įsidėjo į kišenę ir nuėjo.
Aptariame tekstą
- Melų pasakose sakomi dalykai prieštarauja tikrovei. Raskite abiejose pasakose tokių prieštaravimų.
- Jei keliose pasakose kartojasi tie patys juokai, vadinasi, jie populiarūs. Kas kartojasi šiose dviejose melų pasakose?
- Kuri šių pasakų vieta jums pasirodė įdomiausia ar netikėčiausia, linksmiausia?
Kuriame tekstą
Sukurkite panašios apimties melų pasaką apie mokyklą ir raiškiai perskaitykite ją visai klasei. Pasakos pradžia, pavyzdžiui, galėtų būti tokia:
Šį rytą vėlavau, todėl prisipūčiau balioną ir išskridau į mokyklą, kuri buvo panirusi į debesis ......................................................
Juokų pasaka
Lietuvių rašytojas Kazys Boruta (1905–1965 m.) kilo iš Marijámpolės rajono. Pradėjo mokytis mokytojų seminarijoje, bet jos nebaigė – buvo pašalintas dėl politinių pažiūrų. Vėliau studijavo Lietuvos, Vienos ir Berlyno universitetuose. Negalėdamas savo kūrinių pasirašyti tikruoju vardu, pasirašinėjo slapyvardžiais. Vienas iš jų buvo Anupras Paketuris.
K. Boruta bene geriausiai žinomas kaip romano „Baltaragio malūnas“ kūrėjas. Tačiau pirmiausia jis išgarsėjo kaip poetas, vėliau sukūrė pasakų rinkinį vaikams „Dangus griūva“, daug kitų prozos kūrinių suaugusiesiems. Vertė literatūrą iš kitų kalbų.
Pateikiama ištrauka iš tautosaką stilizuojančios humoristinės apysakos „Jurgio Paketurio klajonės“ (1963 m.). Stebėkite, kaip šiame rašytojo sukurtame pasakojime pasinaudojama patarlėmis apie melus ir melagius, melų pasakomis.
JURGIO PAKETURIO KLAJONĖS
Dešimtoji klajonė
1
Kaip sutikau melagį Besąsparį, jį pavaišinau ir maišą praradau, bet kryžkelėje mūsų keliai laimingai išsiskyrė: jis nuėjo ieškoti kvailių su savo apgavystėm, o aš – išminties ir teisybės.
Duok Dieve Sángrūdos malūnininkei sveikatos! Man jos pavakarių pusryčiams ir pietums su kaupu užteko.
Būtų dar ir kitai dienai likę. Bet sutikau tokį melagį ir apgaviką Besąsparį, tai jį pavaišinau ir maišą su paskutiniais trupiniais praradau.
2
Pavakare ėjau pašešupiu ir pamačiau ant kranto stovint tokį apšepusį žmogelį. Jis susimąstęs pakaušį krapštė ir žiūrėjo į tekantį vandenį, tarsi kažką praradęs.
Maniau, kad žmogų ištiko nelaimė.
O jis, mane pamatęs, nustojo pakaušį krapštęs, kažko apsidžiaugė ir paklausė:
3
– Ar nematei, vaike, kartais girnapusės Šešupè plaukiant?
Aš į jį pasižiūrėjau ir nusistebėjau: ar jis mane už kvailą laiko? Tai greitai susigriebiau ir atsakiau:
– O kaipgi, mačiau. Ant jos dar Sángrūdos malūnininkas Pyragius sėdėjo ir girnas kalė.
4
Jis nė kiek nenustebo, tiktai paklausė:
– O iš kur jį pažįsti?
– Nagi andai nujojau į dangų jo šyvį ir nunešiau pavakarių jo sūnui, kuris ten kiaules gano po debesų pūdymus.
5
Jis dar mažiau nustebo, tiktai primerkė vieną akį ir toliau paklausė:
– Tai gal matei, kaip skrisdamos padange gervės virtinius virė ir kukulius drabstė?
– Ne, nemačiau, – atsakiau, – tiktai girdėjau, kad tuos kukulius išbadėjusi Sángrūdos malūnininkė surijo, o gervės, nusileidusios į Varliakojų plynias, tokių kiaušinių pridėjo, iš kurių daug kvailių ir melagių išsiperėjo. Tai gal vienas iš jų būsi?
6
Jis nieko neatsakė, tik primerkė antrą akį.
– O iš kur pats toks gudrus atsiradai? – paskui paklausė. – Tai gal žinai, kur žemės vidurys?
– Kaip nežinosiu? – atsakiau. – Nagi čia, kur aš stoviu. Jei netiki, tai išmatuok.
7
– Matau, kad tavęs neužkišiu už juostos, – pagaliau jis tarė. – Man kaip tik reikalingas draugas geras. Vienas meluosim, kitas pritarsim ir toli nueisim.
8
– Taip tai taip, – aš jam atsakiau, – su melu toli nueisi, tiktai nesugrįši.
– O kam mums grįžti? – jis nustebo. – Pasauly daug kelių ir dar daugiau kvailių, visų neapeisi.
– Bet ką su kvailiais veiksi? – atsakiau. – Aš geriau eisiu paieškoti išminties ir teisybės.
– Kur tu jas surasi, jei viena iškaršus senė besmegenė, o kita akla? – atsakė Besąsparis. – Su jomis susidėsi, pats badu padvėsi. O su melu niekada nepražūsi, visada sotus būsi.
– Galbūt, – sutikau, – tik nežinia, kaip atsirūgsi.
9
Jis nutilo pamatęs, kad manęs neįtikins. O ir aš matau, kad jis gudrus, bet ir aš ne kvailas. Tai, sakau, geriau su juo nesusidėsiu ir savo keliu eisiu.
Taip mes vienas kitu nusivylėme ir priėję kryžkelę išsiskyrėme.
10
Bet jis kiek paėjęs atsigrįžo, lyg kažką užmiršęs, ir dar kartą paklausė:
– O kokį čia maišą neši?
– Na, čia nepaprastas maišas, – atsakiau, – kurį pakratęs, rasi sūrių, lašinių ir ragaišio.
– Na, tai pakratyk ir mane pavaišink, – tarė Besąsparis. – O aš tau duosiu žuvų.
11
Aš maišą papurčiau, paskutinius pavakarių likučius iškračiau ir Besąsparį pavaišinau.
Jis sušveitė lašinius ir sūrį ir sočiai atsirūgo.
Liko tik ragaišio trupiniai.
12
– O kurgi tavo žuvys? – aš paklausiau, nes buvau dar alkanas.
– Nagi Šešùpėje, – jis pakildamas atsakė. – Nueik ir pasigauk. O aš neturiu laiko.
Aš tik išsižiojau nustebęs, kad už mano gera taip begėdiškai per akis apgavo.
13
O jis, nieko nelaukęs, pakilo ir nuėjo, nepasakęs man nė dėkui. Tiktai paskui apsižiūrėjau, kad su juo drauge ir mano maišas su paskutiniais ragaišio trupiniais pragaišo.
Kada jis spėjo ir pavogti?
14
Turbūt, kai aš nustebęs išsižiojau. Norėjau jį pasivyti ir maišą atimti, bet jo ir pėdos išdilo. Aš supratau, kad jis ne tik melagis, bet dar vagis ir apgavikas. Tai nesigailėjau, kad su juo nesusidėjau, ir jam palinkėjau, kad nueitų į pasaulio galą ir ten nusisuktų sprandą su visom savo apgavystėm.
15
O aš su teisybe netoli nuėjau ir nedaug išminties radau. Bet pamačiau tokių dalykų, kokių joks melagių karalius nepramanytų.
Aptariame tekstą
- Kaip apibūdinamas kelionėje sutiktas žmogus? [1]
- Išsiaiškinkite, ką reiškia sutikto žmogaus vardas – Besąsparis. [1]
- Kaip atrodė ir ką darė ant kranto sutiktas žmogus? [2]
- Koks buvo pirmasis Besąspario klausimas? [3]
- Kaip į šį klausimą reagavo ir kaip į jį atsakė Jurgis Paketuris? [3]
- Atpasakokite tolesnį jų pokalbį. Kaip pasakojama apie kvailių ir melagių atsiradimą? [4, 5]
- Kaip atsakoma į klausimą apie žemės vidurį? [6]
- Ką reiškia pasakymas „tavęs neužkišiu už juostos“? [6]
- Kam Besąspariui reikalingas draugas? [7]
- Raiškiai perskaitykite apie melo ir tiesos kelią. Kas sakoma apie melą? [8]
- Kaip apibūdinama išmintis ir teisybė? Paaiškinkite, kodėl teisybė vadinama akla. [8]
- Kaip Besąsparis aiškina, kad jam melas priimtinesnis? Ką apie tai mano ir kaip atsako Jurgis Paketuris? [7, 8]
- Kodėl Besąsparis ir Jurgis Paketuris išsiskyrė? Ką apie Besąsparį suprato Jurgis Paketuris? [9]
- Kokį sandėrį pasiūlė Besąsparis, sužinojęs, kas yra Jurgio Paketurio maiše? [10]
- Kaip Besąsparis apgavo Jurgį Paketurį? [11, 12]
- Ką apie Besąsparį Jurgis Paketuris suprato pasakojimo pabaigoje? [14]
- Kaip supratote paskutinėje pastraipoje išsakytą mintį? [15]
Apibendriname
- Kaip šiame pasakojime remiamasi melų pasakomis? Nurodykite, kas bendra anksčiau aptartoms melų pasakoms ir šiam tekstui. Kurios dar šio teksto vietos panašios į melų pasakas?
- Kaip šiame pasakojime vertinami melai ir melagiai? Kur yra pasiremiama patarlėmis apie melus ir melagius?
- Raskite patarlę apie melą ir vogimą. Remdamiesi šiuo pasakojimu, paaiškinkite, kodėl tai siejama. Ką apie tai manote jūs?
- Kodėl Besąspariui Jurgis Paketuris atrodo gudrus?
- Pripažinęs Jurgio Paketurio gudrumą, Besąsparis siūlo tapti draugais. Kodėl jam prireikia tokio draugo? Kaip tai primena žalčio siūlymą čigonui anksčiau skaitytoje pasakoje?
- Kurioje vietoje Jurgis Paketuris pasišaipo iš Besąspario?
- Kodėl Besąspariui pavyksta apgauti Jurgį Paketurį?
- Kaip jaučiasi apgautas Jurgis Paketuris?
Diskusija
- Kuris kelias yra sunkesnis – tiesos ar melo?
- Kuo patrauklus melo kelias?
- Įrodykite, kad Kazys Boruta, rašydamas apysaką „Jurgio Paketurio klajonės“, gausiai rėmėsi tautosaka.
- Kieno vardu kalbama šiame pasakojime? Palyginkite pasakojimo būdą Kazio Borutos kūrinio ištraukoje su bet kurios pasirinktos pasakos pasakojimo būdu.