Tema 7.1 (Literatūra 5 kl.)

Kitokios pasakos

Ką turėtumėte išmokti?

  • Atskirti liaudies pasaką nuo pasakos-dramos, pasakos-poemos ir kitų literatūrinių pasakų.
  • Apibūdinti, kuo gali būti ypatingi literatūrinių, šiuolaikinių pasakų laikas ir erdvė, kaip jose panaudojamos šiuolaikinės tikrovės detalės.
  • Apibūdinti, kuo ypatingi literatūrinių pasakų veikėjai, kuo jie skiriasi nuo tradicinių pasakų veikėjų.
  • Atpažinti ir aptarti, kaip pasakų elementai panaudojami rašytojų ir kitų menininkų kūriniuose, primenančiuose pasakas.
  • Apibūdinti, kaip žvelgiama į tradicines vertybes literatūrinėse pasakose ir kituose su pasakomis susijusiuose kūriniuose.
  • Sukurti ar perkurti literatūrinę pasaką ar jos epizodą.
  • Sukurti pasakos ar jos epizodo iliustraciją.

Skyriaus įvadas

Skaitydami tradicines, liaudies pasakas stebėjote, kad pagrindinis veikėjas susiduria su sunkumais ir už dorus, garbingus poelgius visuomet sulaukia pagalbos, yra apdovanojamas. Iš pradžių atrodęs silpnas, kartais kitų menkinamas veikėjas nugali slibiną, pelno turtų, gyvena ilgai ir laimingai. Taip liaudies pasakose gana aiškiai perduodamos bendruomenės vertybės.

Kai kurie rašytojai, suteikdami pasakoms naują formą, laikosi šių liaudies pasakoms būdingų taisyklių. Tačiau kartais rašytojai sukuria kitokią pasaką. Ją skaitydami sau keliame klausimus apie sudėtingas problemas, su kuriomis susiduria šiuolaikinis žmogus: ar svarbu turtai? kada jų žmogui pakanka? kas svarbiau už patogų, sotų, visko pertekusį gyvenimą? kuo pavojinga žmonių tuštybė ir pasipūtimas, manymas, kad esi aukščiau už kitus? kodėl svarbu pasakyti nemalonią tiesą?

Į šiuos klausimus įvairaus laikotarpio rašytojų sukurtose pasakose nėra aiškiai pateiktų atsakymų. Skaitytojas kviečiamas juos suformuluoti pats. Taip jis skatinamas permąstyti, kas gyvenime svarbiausia.

Kaip suprasti?

Liaudies daina, pasaka neturi vieno autoriaus – jas kuria kolektyvas. Taigi nėra ir vieno pasakos varianto, kiekvienas pasakotojas ją seka skirtingai. Kai pasaką parašo rašytojas, ji tampa jo kūriniu ir tuomet vadinama literatūrine pasaka.

Dažniausiai rašytojai pasakas kūrybiškai perrašo. Vieni pasakų pasaulį susieja su šiuolaikiniu gyvenimu, kiti išryškina jiems svarbias ar juokingas pasakų dalis, dar kiti imasi nagrinėti pasakos veikėjų elgesio priežastis. Kartais pasakos užrašomos eiliuotai ar pritaikomos sceninei vaidybai. Kartais liaudies pasaka ar tik vienas jos epizodas tampa įkvėpimo šaltiniu ne tik rašytojui, bet ir kitų meno sričių kūrėjams: dailininkams, kompozitoriams, filmų kūrėjams ir pan.

Yra kūrinių, kuriuose nesiremiama jokia konkrečia pasaka. Juose matome pasakoms būdingus veikėjus, patiriančius stebuklus, netikroviškas, t. y. fantastines, erdves, gėrio ir blogio susidūrimą. Tokiuose kūriniuose dingsta riba tarp tikrovės ir fantazijų, svajonių pasaulio.

Taigi svarbiausi pasakų pasaulio bruožai – stebuklai, tradiciniai veikėjai, daugeliu atvejų ir vertybės – išlieka ir literatūrinėse pasakose, ir kituose pasakas primenančiuose kūriniuose.

Prašau palaukti