Pasaka virsta poezija

Aptariame tekstą

1. Suformuluokite klausimus, padedančius suprasti pasaką, ir užduokite juos vieni kitiems. Dirbkite savarankiškai arba grupėmis.
2. Klausimus pateikite, remdamiesi šiais pasakos epizodais:
   • susitikimas su žalčiu prie prūdo [1];
   • žalčių reikalavimas atiduoti Eglę [2];
   • Eglės išvykimas pas Žilviną ir gyvenimas požemiuose [3];
   • noras aplankyti namus [4];
   • vyro skiriamos užduotys [5];
   • atsisveikinimas su vyru [6];
   • viešnagė tėviškėje [7];
   • Eglės broliai išgauna slaptažodį [8];
   • kraujo puta [9];
   • virtimas medžiais [10].

1. Klausdami aptarkite:
   • kur vyksta veiksmas?
   • kas yra veikėjai?
   • kas padeda pagrindiniam veikėjui?
   • kas jam trukdo?
   • ko siekia pagrindinis veikėjas?
   • kaip jam pavyksta tai pasiekti?
   • kuo neįprasta šios pasakos pabaiga?

1. Atmintinai išmokite eiliuotus pasakos teksto intarpus ir pasekite pasaką.
2. Pasitardami tarpusavyje, nustatykite, kur yra šios pasakos užuomazga, veiksmo eiga, kulminacija ir atomazga.

Žymi lietuvių poetė Salomėja Nėris (1904–1945 m.) gimė Vilkaviškio rajone. Ji laikoma mūsų literatūros klasike. Už savo poeziją apdovanota ne viena premija, nors dabar ir ginčijamasi dėl jos politinių pažiūrų.

Daugiausia kūrė suaugusiesiems. Perkurdama liaudies pasakas, parašė ir dvi poemas – „Našlaitė“ ir „Eglė žalčių karalienė“.

Aptarsime tris poemos „Eglė žalčių karalienė“ dalis: pirmąją, trečiąją ir paskutinę – aštuntąją. Skaitydami lyginkite šią pasaką su prieš tai skaityta liaudies pasaka.

1. Lenktyniuoja, raitos
   ​Bangos ties krantu. –
   ​Trys žvejų mergaitės
   ​Sukasi ratu.
   ​
2. Jas rausvai nudažo
   ​Saulė leisdamos. –
   ​Krykščia jos ir grąžos
   ​Ligi sutemos.
   ​
3. – Jau saulelė miršta!
   ​Šokim iš vandens!
   ​Laumių ilgi pirštai
   ​Tuoj bangas kedens.
   ​
4. Juosta vandenėlis –
   ​Oi nyku, baisu!
   ​Laumės undinėlės
   ​Griebia už kasų!
   ​
5. Šoka vyresnioji
   ​Iš bangų smagiai;
   ​Šoka ir antroji,
   ​Rengiasi skubiai.
   ​

1. Eglė tik jauniausia
   ​Vandeny dar vis:
   ​Baltą veidą prausia,
   ​Taškos lyg žuvis.
   ​
2. – Egle, nebelaukiam!
   ​Einava namo!
   ​Slibinai atplaukia,
   ​Veizėk, sutemoj – –
   ​
3. Gąsdina ją sesės. –
   ​Šoka ji staiga
   ​Ir kasas šviesiąsias
   ​Gręžiasi nuoga.
   ​
4. Marškiniais jau velkas, –
   ​Klykteli balsu. –
   ​Kas? Nejaugi vilkas!
   ​Ir visom baisu.
   ​
5. Stebisi mergaitės,
   ​Žiūri visos trys:
   ​Tūno susiraitęs
   ​Marškiniuos žaltys.
   ​

1. Pagalį vyriausia
   ​Tveria į nagus;
   ​O žaltys ją klausia –
   ​Kalba lyg žmogus:
   ​
2. – Gražumu pamesiu,
   ​Mušti nereikės –
   ​Jeigu tavo sesė
   ​Už manęs tekės.
   ​
3. Eglė – ta švelnutė,
   ​Nuotaka jauna –
   ​Ji skirta man būti
   ​Mylima žmona.
   ​
4. Seserys atšoko:
   ​Jo nebišvaryt!
   ​Nebėra čia juoko.
   ​Kas gi, kas daryt?
   ​
5. Vakaras ant lauko,
   ​Vakaras visai. –
   ​O bangose plauko
   ​Kruvini gaisai.
   ​

1. – Tu pasižadėki! –
   ​Ėmė jos šnekėt. –
   ​Pažadai tie – niekis,
   ​Tau nereiks tekėt!
   ​
2. Tai ne bangos marių
   ​Kuždas paslapčiom –
   ​Eglė žodį taria
   ​Lūpom drebančiom. –
   ​
3. ​O seselės juokias:
   ​– Sąlyga gera!
   ​Judviem susituokus –
   ​Bus graži pora.
   ​

1. – Prižada – tekės ji, –
   ​Marškinius palik!
   ​Pas tėvelį tiesiai
   ​Piršlėmis atvyk!
   ​
2. Ir žaltys bekojis
   ​Dingsta sutemoj. –
   ​Seserys kvatojas,
   ​Eidamos namo.
   ​
3. Eglė net pamiršo:
   ​Kas gi betikės,
   ​Kad žaltys jai piršos,
   ​Kas už jo tekės?

Aptariame tekstą

1. Kodėl merginos turi lipti į krantą iki saulei nusileidžiant? Dėl ko vyresniosios seserys perspėja Eglę ir kaip ragina ją lipti iš vandens? [1–8]
2. Kaip elgiasi seserys, pamačiusios žaltį? [9–11]
3. Kaip ir kodėl žaltys reikalauja, kad Eglė taptų jo žmona? [12, 13]
4. Kaip seserys reaguoja į žalčio žodžius ir iškeltą sąlygą? [14]
5. Kurį posmą galima laikyti būsimos nelaimės pranašu? [15]
6. Kodėl pasižadėjimą žalčiui Eglė taria drebančiomis lūpomis, o seserys juokiasi? [16–20]
7. Atidžiai perskaitykite 17–21 posmus ir pasvarstykite, ar Eglė rimtai pasižada tekėti už žalčio, ar juokauja. Atsakymą pagrįskite poemos citatomis.

Tyrimas

Kuriose jūsų skaitytose pasakose merginai ar vaikinui teko pasižadėti tuoktis ne su žmogumi? Jei tokių neskaitėte, raskite ir perskaitę pasekite bendraklasiams.

1. Kaip apie Eglės jausmus, radus marškiniuose žaltį, kalbama pasakoje ir kaip poemoje? Kuriame tekste išsamiau atskleidžiami veikėjų jausmai, plačiau aprašomos jų reakcijos?
2. Palyginkite pirmąjį pasakos epizodą su pirmąja poemos dalimi. Kokių naujų dalykų yra poemoje? Kaip tai praturtina tekstą?

1. Laumės Vaivos juosta
   ​Vingiais išausta –
   ​Lig žvejų pat uosto
   ​Spindi nutiesta.
   ​
2. Narstosi bangelės
   ​Jūrų gilumon.
   ​Vaivorinis kelias
   ​Mirga tolumon.
   ​
3. Skendi bokštai rūmų –
   ​Gintaro pilių. –
   ​Žengia karaliūnas
   ​Saulėtu keliu.
   ​
4. Dėkui, mylimoji,
   ​Žodį kad laikai!
   ​Štai mus jūra moja, –
   ​Jūros mes vaikai.
   ​

1. Tu matai ten toly?
   ​Ne kalnai bangų. –
   ​Joja mano broliai
   ​Ant širmų žirgų.
   ​
2. ​Jūra, nesiskųsi,
   ​Štai tau ir marti! –
   ​Aš tikiuosi, būsim
   ​Dailiai sutikti.
   ​
3. Močia rūpestinga
   ​Lepina mane: –
   ​Lobių jai nestinga
   ​Ir laivų dugne;
   ​
4. Daug jų nuskandina
   ​Audros vandenuos – –
   ​Pamergės undinės
   ​Jų dainas dainuos.
   ​

1. Eglę už rankelės
   ​Vedasi tolyn – –
   ​Vaivorinis kelias
   ​Neriasi gilyn.
   ​
2. Jūra liaunas ūžus, –
   ​Saulės nebmatyt…
   ​Tai jisai ne šliužas!
   ​Ne bjaurus žaltys!
   ​
3. ​Lieknas ir išbalęs,
   ​Jaunas, išdidus, –
   ​Garbanos jo žalios, –
   ​Žilvinas vardu.
   ​
4. Žilvinas jo vardas –
   ​Baltijos dvasia.
   ​Aukso žalčiu nardos
   ​Plieno bangose.
   ​

1. Kai žvejai paklysta
   ​Jūroj per audras, –
   ​Jis tik vienas drįsta
   ​Kelią jiems surast.
   ​
2. Įžūliem drąsuoliam,
   ​Kur dievų nebos,
   ​Bangos šaltą guolį
   ​Smiltyse paklos.
   ​
3. Priešmirtinio šalčio
   ​Skraistėm apsiausti,
   ​Pamatys jie žalčio
   ​Veriančias akis.
   ​
4. Bet nūnai toks geras
   ​Eglei! Nuostabu!
   ​Žalio šilko skaros
   ​Supa juos abu.
   ​

1. Eglė spindi, kaista
   ​Džiugesio jausmu.
   ​Nors labai čia keista,
   ​Bet drauge ramu.
   ​
2. Sako jis: – Tą kartą
   ​Tu mane šaukei,
   ​Kai, brolių nubarta,
   ​Pajūry verkei.
   ​
3. Ašarėlės sūrios
   ​Krito vandenin – –
   ​Jos mane užbūrė
   ​Kerinčia ugnim.
   ​
4. Tuomet nusibodo
   ​Man draskyt tinklus,
   ​Nežabotus jodyt
   ​Viesulus aklus.
   ​

1. Baltijos aš vėjas,
   ​Jūroj gyvenu. –
   ​Aš tavęs ilgėjaus
   ​Daug naktų, dienų.
   ​
2. Akys man ištįso – –
   ​Ak, tu pas mane!
   ​Supsiu tave visą
   ​Meile ugnine!
   ​
3. Turtų man be galo,
   ​Jų nesuskaitau. –
   ​Perlais ir koralais
   ​Puošiu kaklą tau.
   ​
4. Liemenį apjuosiu
   ​Aušrinės plaukais.
   ​Žuvys kelią šluos mums
   ​Šilko pelekais.
   ​

1. Jūrmergės undinės
   ​Tau kasas šukuos.
   ​Žvaigždės deimantinės
   ​Sumirgės plaukuos.
   ​
2. Žėri žalčio rūmai, –
   ​Gintaro takai – –
   ​Juos vynioja dūmai
   ​Kaip žalsvi rūkai.
   ​
3. Žuvys ir žuvelės
   ​Šmėkščioja būriais,
   ​Nešinos žvakelėm –
   ​Jūrų žiburiais.
   ​

1. Krištolinės taurės –
   ​Indai puotai skirti. –
   ​Meškos baltagaurės
   ​Kojom atsispirti.
   ​
2. Žvaigždės jūrų guoly
   ​Švysčioja veidan,
   ​O varpai skenduoliai
   ​Dindi: – dan, dan, dan!
   ​
3. Klostuos šimtaraščiuos
   ​Migdosi diena.
   ​Eglė susimąsčius,
   ​Tarsi ko liūdna.
   ​

1. Ko širdelė plasta, ​
   ​Kas gi ją supras? ​
   ​Kam laivai tie skęsta, ​
   ​Žūva per audras?
   ​
2. Iriasi nuo kranto
   ​Vasaros naktis – –
   ​Žilvinas supranta
   ​Jos visas mintis.
   ​
3. – Tebūnie, Egluže,
   ​Taip, ko nori tu, –
   ​Te laivai sudužę
   ​Negraudins krantų.
   ​
4. Tau prisiekiu vaiko
   ​Ašara tyra:
   ​Jūra nuo šio laiko
   ​Bus visiems gera.
   ​
5. Saulėje sužibus,
   ​Žais ji vandenim – –
   ​Baltija rami bus,
   ​Kol tu su manim.

Aptariame tekstą

1. Išsiaiškinkite, kas yra Vaivos juosta. Kokį įspūdį sukuria jos minėjimas? [1]
2. Kaip aprašomi Žilvino rūmai ir jų aplinka? Atsakymą pagrįskite poemos citatomis. [1–3]
3. Su kuo, kaip ir apie ką kalbasi karaliūnas? Kas jam yra jūra ir kas – Eglė? [4–8]
4. Kaip Žilvinas elgiasi su Egle? Kuo stebisi ir žavisi Eglė? [9–15]
5. Kaip atrodo Žilvinas? [10–12]
6. Kodėl Žilvinas gali būti ir geras, ir pavojingas žvejams? Nuo ko tai priklauso? [13–15]
7. Kaip Eglė jaučiasi Žilvino rūmuose? Palyginkite, kaip apie tai rašoma pasakoje ir kaip poemoje. [17]
8. Kaip manote, kodėl Žilvinas pamilsta Eglę? Kaip jį pakeičia meilė? [18–21]
9. Kaip Žilvinas įsivaizduoja jų būsimą gyvenimą kartu? Kokias detales jis pabrėžia, kalbėdamas apie jų ateitį? Papasakokite, remdamiesi tekstu. [22–25]
10. Kaip aprašomi Eglės ir žalčio namai? Kaip, galima numanyti, pasikeitė Eglės buitis, palyginti su jos gyvenimu pas tėvus? [26–29]
11. Kodėl Eglė, apsupta prabangos ir dėmesio, liūdi? Kaip tai pastebi Žilvinas? Ką tai sako apie jų santykius? [30–32]
12. Ką Žilvinas pasižada Eglei? [31–35]
13. Žilvinas priklauso jūros pasauliui, Eglė atėjo iš sausumos. Kuriam pasauliui priklauso žvejai? Kodėl ir kada jūra jiems pavojinga?
14. Ką ir kodėl Žilvinas prisiekia Eglei? Kaip tai galima sieti su skirtingų pasaulių jungtimi? [34, 35]
15. Palyginkite trečią pasakos epizodą su aptariama poemos dalimi. Kuo jie panašūs ir kuo skiriasi?

1. Paskubėk, Eglužėl,
   ​Tu vaikais vedina, –
   ​Niauriai merkiasi vėl
   ​Devintoji diena.
   ​
2. Bėga žalčio vaikai,
   ​Pasiilgę namų, –
   ​Svetimi čia takai
   ​Tarp žmonių svetimų.
   ​
3. Debesys nerangus. –
   ​Po juo saulė žemai.
   ​O tėveli brangus!
   ​O namučiai namai!
   ​

1. Ūžia jūra smarkyn, –
   ​Gaudžia vėtros aidai.
   ​Debesys vis artyn –
   ​Dengia dangų juodai.
   ​
2. Blyksi žaibas trankąs. –
   ​Pyksta jūra. Gūdu.
   ​Eglė tiesia rankas, –
   ​Šaukia žaltį vardu:
   ​
3. – Žilvine, Žilvinėl,
   ​Jau saulelė žemai. –
   ​Žilvine, Žilvinėl, –
   ​Kur namučiai namai?

1. Jei tu gyvas – atplauk
   ​Balta pieno puta.
   ​Jei negyvas – atplauk
   ​Juoda kraujo puta!
   ​
2. Be baigos atvangos
   ​Dunda jūra gili.
   ​Ir banga už bangos
   ​Atskuba iš toli.
   ​
3. Baltaskarių bangų
   ​Vainiku apsupta,
   ​Atliūliuoja… Baugu!
   ​Juoda kraujo puta.
   ​

1. Ne vėjinga nakčia
   ​Lūžo nendrė žalia –
   ​Laužė Eglę kančia,
   ​Sielvartinga dalia.
   ​
2. – Kas nužudė? Kuris?
   ​Žilvinėli brangus!
   ​Te jį žemė praris!
   ​Te užgriūn jį dangus!
   ​
3. Kas iš jūs keturių
   ​Laužė žodį? Skaudu!
   ​Ką vadinti turiu
   ​Išdaviko vardu?

1. Prie jos kojų slidžiai
   ​Prisiglaudus staiga,
   ​Sušlamėjo gūdžiai
   ​Kruvinoji banga:
   ​
2. – Saulei tekant, anksti,
   ​Mūs dukrelės žinia –
   ​Dalgiais broliai pikti
   ​Užkapojo mane.
   ​
3. Sudejavo ir vėl
   ​Atgalios ėmė plaukt – –
   ​Žilvine, Žilvinėl!
   ​Dar sustoki, palauk!
   ​

1. Eglė šaukia kaip gal,
   ​Kad sugrįžtų jisai.
   ​Bangos rieda atgal
   ​Ir išnyksta visai.
   ​
2. Trys žaltienės sūnai
   ​Žvelgia rūsčiai, stačiai,
   ​O dukrelė… Jinai
   ​Vien kukčioja karčiai.
   ​
3. Keikia prakeiksmu ją
   ​Motinėlė tikra:
   ​– Būk prakeikta!.. Deja!
   ​Išdavikė dukra!
   ​

1. Virski drebule tu! –
   ​Visais lapais drebėk!
   ​Paukštis joks nenutūps
   ​Prie tavęs, nečiulbės.
   ​
2. Tešukuos, tegu raus
   ​Vėtra plaukus piktai!
   ​Tegu lietūs išpraus
   ​Tau veidelį baltai!
   ​
3. Nusileido naktis
   ​Ant laukų ir kaimų –
   ​Kas gi mus pasitiks? –
   ​Be namų, be namų…
   ​

1. Jau naktelė tamsi –
   ​Šen bei ten žiburys – –
   ​Namuose jau visi,
   ​Užsisklandę duris.
   ​
2. Trobelytė menka
   ​Ir ugnelė skaidri – –
   ​Atiduotum kažką! –
   ​Kam tu jos neturi?
   ​
3. Ūžkit, vėtros, smagiau!
   ​Barkit, guoskite mus!
   ​Mes negrįšim daugiau
   ​Niekados į namus!
   ​

1. Jums nelemta, sūnai,
   ​Augt berneliais dailiais!
   ​Jus užkeikiu nūnai: –
   ​Virskit medžiais žaliais!
   ​
2. Ąžuolas šiuos laukuos
   ​Bus miškų pažiba.
   ​Uosis oš. Ir kukuos
   ​Gegužėlė raiba.
   ​
3. Ir Berželis… Prie jo
   ​Liemenėlio dailaus
   ​Mergužėlė rymos,
   ​Kai bernužio ji lauks.
   ​

1. O pačiam vidury,
   ​Užsiskleidus skara,
   ​Aš – eglelė niūri –
   ​Seno žvejo dukra.
   ​
2. Ir vienodai tamsi
   ​Vasarėlė žiema –
   ​Mėlynam liūdesy
   ​Rymosiu laukdama.
   ​
3. Man prie šono linguos
   ​Čia sūnai milžinai – –
   ​Priešais jūra banguos
   ​Amžinai, amžinai – – –

Aptariame tekstą

1. Kokia yra jūra, kai Eglė su vaikais artėja prie pakrantės? (Susiekite su pranašinguoju pirmosios dalies posmu.) Kas žalčio vaikams sava, o kas svetima? [1–5]
2. Kaip Eglė kreipiasi į vyrą, tardama lemtingus žodžius? [6, 7]
3. Kaip Eglė sužino apie Žilvino mirtį? Kaip ji sutinka šią žinią? [8–12]
4. Palyginkite, kaip pasakoje ir kaip poemoje sužinoma, kas išdavė slaptuosius Žilvino šaukimo žodžius. [13–16]
5. Kaip, išgirdę žinią apie tėvo mirtį, elgiasi Eglės sūnūs ir kaip dukrelė? [17, 18]
6. Kodėl Eglė paverčia dukrą drebule? Kokią ateitį jai numato? [18–20]
7. Ar Eglė turi kur sugrįžti ir kaip dėl to jaučiasi? Atsakymą pagrįskite. [21–24]
8. Kodėl Eglė kviečia vėtras smarkiau ūžti? Kaip suprantate žodžius „barkit, guoskite mus“? [24]
9. Kaip ir kodėl Eglė užkeikia sūnus? [25–27]
10. Dukrai Eglė sako: „Būk prakeikta!.. Deja!“, o sūnums: „Jus užkeikiu nūnai.“ Ką šiomis aplinkybėmis reiškia prakeikti ir užkeikti?
11. Kokį likimą Eglė pasirenka sau? Kuriomis paskutinio posmo eilutėmis galima paaiškinti, kodėl Eglė negrįžta atgal į tėviškę? Kuriuos namus ir kodėl ji renkasi? [28–30]
12. Kaip paaiškinamos medžių vardų reikšmės pasakoje ir poemoje?

Apibendriname

1. Palyginkite pasaką ir poemą. Nurodykite bent penkis skirtumus.
2. Kuris pasakos variantas pateikia platesnius aplinkos, veikėjų, jų veiksmų aprašymus? Atsakymą pagrįskite citatomis.
3. Kuriame pasakos variante labiau gilinamasi į veikėjų poelgių priežastis ir jausmus? Atsakymą pagrįskite citatomis.
4. Apibendrindami atsakymus į 1–3 klausimus, užpildykite schemą, kuo poetė S. Nėris praturtino tautosakinę Eglės ir Žilvino istoriją.

1. Palyginkite liaudies pasakos ir S. Nėries sukurtos pasakos-poemos užuomazgas ir atomazgas. Kuo jos panašios, kuo skiriasi?
2. Pasvarstykite, kodėl ši pasaka baigiasi liūdnai. Palyginkite jos pabaigą su kitų pasakų pabaigomis.
3. Aptarkite Sigutės Valiuvienės iliustracijas. Kokie epizodai vaizduojami? Kaip jose perteikiami veikėjų charakteriai, poemos nuotaika?

Kitame atverstinyje rasite poeto Aido Marčėno ir dailininko Šarūno Leonavičiaus bendrą kūrinį – eilėraštį „Vakaras prie jūros“ ir jam skirtą iliustraciją. Skaitydami eilėraštį, paieškokite sąsajų su pasaka apie Eglę žalčių karalienę, ištyrinėkite iliustraciją.

1. Jūra gaudžia. Eglė šaukia
   ​mūsų tėvą: „Žilvinėli!“
   ​Saulė leidžiasi – atplaukia
   ​kruvina puta ir vėlei.
   ​
2. Jūra, jau pakaks dejonių!
   ​Nuramink, suteik nakvynę.
   ​Nešk laivus šviesių svajonių
   ​į nugrimzdusią Tėvynę.

Aptariame tekstą

1.1. Kokia jūra vaizduojama pirmoje eilėraščio eilutėje? Kokią nuotaiką kuria veiksmažodžiai?

1.2. Kuris pasakos epizodas naudojamas eilėraščio pradžioje?

1.3. Kas yra eilėraščio kalbantysis? Iš ko tai suprantate?

1.4. Kokia žodžio forma pavartojama šaukiant Žilviną?

1.5. Kuriuo paros metu Eglė šaukia Žilviną?

1.6. „Kruvina puta“ – tai perkeltine reikšme vartojamas pasakymas. Koks gamtos vaizdas juo išryškinamas?

1.7. Kaip suprantate pasakymą, kad puta atplaukia „ir vėlei“?

2.1. Į ką kreipiasi eilėraščio kalbantysis pirmoje antro posmo eilutėje? Ko jis prašo ir kaip jo norą išryškina šauktukas eilutės pabaigoje?

2.2. Kaip jo poreikis patikslinamas antroje eilutėje?

2.3. Kaip manote, kam reikalinga ta prašoma nakvynė? Kaip ji susijusi su pirmame posme įvardytu paros metu?

2.4. „Svajonių laivai“ – gana dažnai vartojamas perkeltinės reikšmės pasakymas. Paaiškinkite, ką jis reiškia.

2.5. Kaip apibūdinamos svajonės? Kuo šis vaizdas priešingas pirmo posmo gamtos vaizdams?

2.6. Apie kieno Tėvynę prabylama paskutinėje eilėraščio eilutėje (prieš atsakydami dar kartą perskaitykite pirmo posmo antrą eilutę)? Kur ji yra?

Apibendriname

1. Kieno vardu kalba eilėraščio kalbantysis? Ar jį galima tapatinti su pasakos apie Eglę ir Žilviną personažu ar personažais?
2. Kokias emocijas ir jausmus patiria eilėraščio kalbantysis? Ko jam stinga?
3. Išrašykite antro posmo veiksmažodžius. Kaip jie išryškina kalbančiojo būseną?
4. Išrašykite ir perskaitykite eilučių pabaigas. Kaip panašiai skambantys, besirimuojantys žodžiai kuria dramatišką eilėraščio nuotaiką?
5. Kuo ypatingas jūros vaidmuo eilėraštyje?
6. Kuo skiriasi kalbančiojo patiriama tikrovė, dabartis ir tai, ko jis ilgisi? Kaip įmanoma patenkinti jo norus?
7. Sukurkite iliustraciją, vaizduojančią eilėraščio kalbančiojo būseną: tai, ką ir kur jis patiria, ir tai, ko jis ilgisi, trokšta.
8. Kurį kūrinį – liaudies pasaką ar S. Nėries poemą – jums labiau primena šis eilėraštis ir kuo nuo jų skiriasi? Savo nuomonę pagrįskite.
9. Dailininkas Šarūnas Leonavičius sukūrė iliustraciją aptariamam A. Marčėno eilėraščiui. Kurdamas iliustraciją dailininkas ne tik vaizdais atkartoja eilėraštį, bet ir prideda savų detalių, t. y. sukuria naują meno kūrinį, suteikdamas iliustruojamam tekstui papildomų reikšmių. Atidžiai įsižiūrėkite į iliustraciją ir atsakykite į klausimus.
   • Kokias erdves vaizduoti renkasi dailininkas ir kaip jas pavaizduoja?
   • Kokie žmonės ir kuriose erdvėse vaizduojami? Atkreipkite dėmesį į jų dydį? Kaip manote, ką tai reiškia?
   • Aptarkite pagrindinių veikėjų veidus, kūno pozas, drabužius. Kaip manote, ką tai reiškia?
   • Kokios spalvos vyrauja iliustracijoje? Kokie objektai ryškiausi ir kodėl?
   • Kokios eilėraščio detalės panaudojamos ir kaip perkuriamos iliustracijoje?
   • Kokius savus, eilėraštyje neminimus elementus sukuria dailininkas?
   • Ką dar pastebite? Papasakokite bendraklasiams ir paaiškinkite, kodėl jums tai atrodo svarbu.
   • Kaip visa tai išryškina eilėraščio kalbančiojo nuotaiką?